Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kaltę dėl šią savaitę įvykdyto mirtino teroristinio išpuolio Londone, kurio metu žuvo du žmonės, suvertė leiboristų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.
Anot B. Johnsono, ankstesnė kairiųjų valdžia vykdė politiką, leidusią anksčiau laiko į laisvę išeiti pavojingiems nusikaltėliams, tokiems kaip Usmanas Khanas, kuris penktadienį ant Londono tilto spėjo mirtinai subadyti du žmonės iki kol buvo nušautas policininkų.
Šiuo metu Teisingumo ministerija skubiai peržiūri 70 į laisvę paleistų teroristų bylas, o B. Johnsonas žada imtis priemonių, kad rimtus nusikaltimus padarę nusikaltėliai neišeitų iš kalėjimo anksčiau laiko.
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sekmadienį sakė, kad nuteisti teroristai nebūtinai turėtų atlikti visą įkalinimo bausmę.
U. Khanas anksčiau buvo nuteistas dėl ketinimų susprogdinti Londono vertybinių popierių biržą. Jis buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko 2018 m. gruodį ir segėjo elektroninę apykoję.
Atsakomybę už penktadienio išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės grupuotė“.
Pakistanas iškilmingai pasitiko su penkių dienų vizitu į šalį atvykusius Didžiosios Britanijos princą Williamą ir jo žmoną hercogienę Kate.
Ministras pirmininkas Imranas Khanas antradienį priėmė karališkąją pora savo rezidencijoje Islamabade. Vėliau antradienį numatyti ir pokalbiai su prezidentu Arifu Alviu bei jo žmona prezidento rūmuose.
Williamas ir Kate jau apsilankė vienoje mokykloje, kur kartu su vaikais pozavo nuotraukoms ir kalbėjosi su mokytojais. Kate vilkėjo tradicinį pakistaniečių apdarą kurtą. Pakistano užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vakare karališkoji pora dalyvaus jaunimo labdaros renginyje.
Manoma, kad Williamas ir Kate čia pasakys kalbą.
Pakistaną ir Didžiąją Britaniją jungia ilga bendra praeitis. 1947 metais įkurta šalis, kurioje dabar gyvena 200 mln. žmonių, kilo iš Britų Indijos kolonijos. Antroje XX amžiaus pusėje daug pakistaniečių emigravo į Didžiąją Britaniją. Čia jie dabar sudaro antrą didžiausią etninę mažumą po imigrantų iš Indijos.
Visa karališkosios poros kelionė vyksta laikantis griežtų saugumo priemonių.
Trečiadienį Williamas ir Kate vyks į Lahorę šalies rytuose. Čia numatytas apsilankymas XVII amžiaus mečetėje ir vienoje tvirtovėje. Ketvirtadienio vizito programoje – šiaurinis kalnų miestas Čitralis.
Iš viso karališkoji šeima Pakistane įveiks daugiau kaip 1 000 km. Čia ji nori „susitikti su kiek įmanoma daugiau pakistaniečių“, – sakoma rūmų pareiškime.
Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Prieš vėliau spalį planuojamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitą Islamabade, Pakistanas parėmė Turkijos karinę operaciją prieš kurdus Sirijoje.
Turkija trečiadienį pradėjo karinę operaciją šiaurės Sirijoje prieš kurdų Sirijos demokratines pajėgas (SDF) – pagrindinę JAV sąjungininke penkerius metus trukusioje kampanijoje prieš „Islamo valstybės“ (IS) teroristus. SDF kampanijoje prieš IS neteko iš viso 11 tūkst. karių.
Tai jau trečia tokia Turkijos karinė operacija nuo Sirijos pilietinio karo pradžios. Ją pasmerkė didžioji dalis tarptautinės bendruomenės.
Vis dėlto Pakistano premjeras Imranas Khanas paskambino R. T. Erdoganui, kad „išreikštų Pakistano paramą ir solidarumą“, pranešė I. Khano spaudos biuras.
„Premjeras sakė jam (R. T. Erdoganui), kad Pakistanas visiškai supranta Turkijos nerimą dėl terorizmo. Pakistanas supranta Turkijai, dėl terorizmo netekusiai 40 tūkst. žmonių, kylančias grėsmes ir iššūkius“, – teigiama pranešime.
I. Khanas taip pat pareiškė, kad „Pakistanas visiškai remia ir solidarizuojasi su Turkija“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
„Meldžiame, kad Turkijos bandymai sustiprinti saugumą, regiono stabilumą ir užtikrinti taikų Sirijos situacijos sprendimą būtų visiškai sėkmingi“, – pokalbio metu sakė I. Khanas.
I. Khano biuras, be kita ko, pranešė, kad R. T. Erdoganas į Pakistaną atvyks vėliau šį mėnesį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidūrė su kritikos lavina, kai, regis, uždegė žalią šviesą Turkijos intervencijai į šiaurės rytų Siriją, prasidėjusią iškart po to, kai D. Trumpas nurodė daliai JAV pajėgų pasitraukti nuo Sirijos ir Turkijos pasienio.
Anksčiau penktadienį JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pranešė, kad D. Trumpas patvirtino „labai reikšmingas naujas sankcijas“, tačiau jų dar neįvedė, kurios bus skirtos atgrasyti Turkiją nuo tolesnių karinių veiksmų.
Pakistano žemėlapis
Pakistano premjeras Imranas Khanas apkaltino tarptautinę žiniasklaidą vadovaujantis dvigubais standartais – žiniasklaidos priemonės esą geriau nušviečia protestus Honkonge nei situaciją ginčijamame Kašmyro regione.
Šią savaitę sugrįžęs iš vizito Kinijoje, I. Khanas susirinkusiems rėmėjams Islamabade taip pat pareiškė, kad Honkongas „yra dalis Kinijos, o Kašmyras yra ginčijama teritorija“.
„Tarptautinėje žiniasklaidoje beveik nekalbama apie barbarizmą Kašmyre. Taigi, noriu iškelti šiuos dvigubus standartus į viešumą“, – kalbėjo I. Khanas.
Honkonge nuo birželio pradžios vyksta prodemokratiniai protestai, kuriuos sukėlė nepasitenkinimas dėl centrinės Kinijos valdymo ir brutalaus policijos susidorojimo su protestuotojais.
Tuo tarpu Indijos administruojamame Kašmyre pastaruosius du mėnesius buvo įvesta komendanto valanda ir smarkiai apribotas interneto bei mobilusis ryšys.
Pakistano premjeras tikino, esą Honkongo protestai neverti tokio žiniasklaidos dėmesio.
„Kiek man žinoma, iki šiol tik keli žmonės buvo sužeisti, gal du ar trys netyčia žuvo“, – pareiškė I. Khanas.
Kašmyre, lygino jis, per pastaruosius tris dešimtmečius žuvo 100 tūkst. žmonių. Tiesa, neaišku, kodėl I. Khanas pasirinko lyginti žuvusiųjų skaičių Kašmyre per pastaruosius 30 metų su kelių mėnesių senumo įvykiais Honkonge.
Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Paties I. Khano Vyriausybė buvo kritikuojama dėl žiniasklaidos laisvės apribojimų Pakistane. Jis taip pat išreiškė apmaudą dėl tarptautinės bendruomenės elgesio. Užsienio šalys dažniausiai nesikišdavo į Kašmyro reikalus.
„Man apmaudu, kad pasaulis mato tik tai, kad Indija yra šalis su milijardu žmonių, kad su ja galima prekiauti ir taip pasipelnyti. Toms šalims pinigai rūpi labiau nei žmonės“, – savo nuomonę dėstė I. Khanas.
Tuo tarpu Kinija, pasak I. Khano, yra „draugė visokiu oru“.
Kinija yra kaltinama vykdant etninių uigūrų genocidą šalies vakariniame Sindziango regione. Manoma, kad į taip vadinamas „perauklėjimo“ stovyklas Sindziange yra suvaryta milijonas uigūrų.
Šiemet kovą „Financial Times“ duotame interviu paklaustas apie įvykius Sindziange, I. Khanas tvirtino nieko nežinantis apie galimai vykdomą etninį valymą.
„Tiesa sakant, nežinau daug apie tai“, – sakė Pakistano premjeras.
Pakistanas į Indijos veiksmus ginčijamame Kašmyro regione atsakys kiek įmanoma stipriau, o dėl galimai katastrofiškų tokio atsako padarinių bus atsakinga tarptautinė bendruomenė, pareiškė Pakistano premjeras Imranas Khanas.
Kasmetinės Pakistano gynybos dienos ceremonijos, kuomet pagerbiami 1965 m. karo su Indija dalyviai, metu pasigirdusi I. Khano retorika rodo vis augančią įtampą tarp branduolinius ginklus turinčių kaimynių po Naujojo Delio sprendimo panaikinti Indijos administruojamo Kašmyro regiono autonomiją, rašo „Reuters“.
„Informavau pasaulį, kad Pakistanas nenori karo, tačiau Pakistanas negali nekreipti dėmesio į iššūkius, kylančius savo saugumui ir vientisumui“, – tvirtino I. Khanas.
„Esame pasirengę priešininkui suduoti stipriausią įmanomą atsaką. Jei to prireiks, pasaulio bendruomenė bus atsakinga už katastrofiškus padarinius“, – pareiškė I. Khanas.
Šią savaitę I. Khanas perspėjo, kad karo su Indija grėsmė išlieka, tačiau Pakistanas esą nepuls pirmas. I. Khanas jau kurį laiką siekia Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių palaikymo spaudžiant Indiją dėl Kašmyro klausimo.
Tuo tarpu Pakistano kariuomenės vadas generolas Qamaras Javedas Bajwa tikino, kad Pakistanas niekada neapleis Kašmyro.
„Esame pasirengę aukotis dėl mūsų brolių iš Kašmyro, atliksime savo pareigą iki paskutinės kulkos, paskutinio kario ir paskutinio kraujo lašo. Esame pasirengę eiti iki galo“, – sakė Q. J. Bajwa.
Rugpjūčio 5 d. Indija panaikino Kašmyro autonomiją. Iškart po to Naujasis Delis į regioną įvedė karius, apribojo gyventojų judėjimą ir nutraukė interneto ir telefono ryšį.
Indija ir Pakistanas kariavo triskart. Du karai vyko būtent dėl Kašmyro regiono.
