kibernetinė gynyba

SkaitomiausiosŽvalgyba

Gyvatė (snake) puola

Vašingtonas, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). JAV teisingumo departamentas antradienį pranešė, kad sutraukė „sudėtingą“ kenkėjiškų programų tinklą, kuriuo Rusijos saugumo tarnyba FSB du dešimtmečius naudojosi šnipinėdama 50-yje šalių, įskaitant NATO sąjungininkę.
 
Pasak JAV pareigūnų, FSB sėkmingai įdiegė kenkėjišką programinę įrangą „Snake“ arba „Uroburos“ į kompiuterių sistemas visame pasaulyje, daugiausia dėmesio skirdama vyriausybiniams tinklams, mokslinių tyrimų įstaigoms, žurnalistams ir kitiems taikiniams.
 
Jų teigimu, sistemos kompiuteriai taip pat tarnavo kaip retransliacijos mazgai, siekiant užmaskuoti duomenų srautą į taikinių kompiuterių sistemose įterptą kenkėjišką programą „Snake“ ir iš jos.
 
Per kelerius metus trukusią operaciją FTB pavyko nugalėti „Snake“, įterpus į ją jos pačios kompiuterinio kodo fragmentą, kuris duodavo komandas, verčiančias kenkėjišką programą perrašyti pačią save, teigė Teisingumo departamentas.
 
„Atlikusi aukšto technologinio lygio operaciją, per kurią rusiška kenkėjiška programa buvo nukreipta prieš ją pačią, JAV teisėsauga neutralizavo vieną sudėtingiausių Rusijos kibernetinio šnipinėjimo priemonių, kuri dvi dešimtis metų buvo naudojama Rusijos autoritariniams tikslams įgyvendinti“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco.
 
Ši kenkėjiška programa kompiuterių saugumo ekspertams žinoma jau mažiausiai dešimtmetį, o JAV kibernetinės gynybos agentūra CISA teigė, kad FSB ją pradėjo kurti 2003 metais.
 
gyvate_3
Gyvatė

CISA pavadino „Snake“ „sudėtingiausia kibernetinio šnipinėjimo priemone FSB arsenale“, pažymėdama, kad ji buvo itin slapta, ypač sunkiai aptinkama kompiuterių sistemose ir tinklo sraute.
Gyvatė. Angliškai – snake
 
Be to, ji buvo sukurta taip, kad ją būtų galima lengvai atnaujinti ir modifikuoti, ir joje buvo „stebėtinai mažai klaidų, atsižvelgiant į jos sudėtingumą“, teigė CISA.
 
Šie aspektai leido FSB daugelį metų nepastebimai veikti per išplėtotus kompiuterių tinklus ir patekti į kompiuterius su jautriais dokumentais.
 
Mažiausiai vienu atveju „Snake“ buvo įdiegta neįvardytos NATO šalies sistemose, todėl Rusijos žvalgyba galėjo pasiekti ir pavogti jautrius tarptautinių santykių dokumentus ir diplomatinius susirašinėjimus, sakė CISA.
 
„Šio tipo kibernetinio šnipinėjimo implanto veiksmingumas visiškai priklauso nuo jo gebėjimo ilgai slėptis“, – sakė agentūra.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.05.10; 06:00
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kvietimu oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas generolas majoras Vladimeras Chachibaia.

Vasario 8-10 dienomis svečias lankysis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur susipažins su jos veikla ir susitiks su Gruzijos karininkais, besimokančiais akademijoje rengiamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. V. Chachibaia taip pat ketina apsilankyti ir karo akademijos teritorijoje dislokuotuose NATO energetinio saugumo kompetencijos bei Nacionaliniame kibernetinio saugumo centruose.

Iškilminga Gruzijos kariuomenės vado sutikimo ceremonija numatyta penktadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Po jos generolas majoras V. Chachibaia susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku bei Lietuvos kariuomenės atstovais ir aptars karinio bendradarbiavimo ir saugumo situaciją regione.

Vėliau svečias lankysis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe ir Specialiųjų operacijų pajėgose.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Gruzijos kariuomenių vadai buvo susitikę praėjusių metų spalį J. V. Žukui su oficialiu vizitu lankantis Gruzijoje.

Lietuva ir Gruzija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas. Pagrindinės dvišalio karinio bendradarbiavimo sritys: karininkų rengimas ir ekspertinės konsultacijos strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos, logistikos, finansų valdymo, strateginio planavimo ir kitais klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas. KAM nuotr.

2018.02.09; 00:30

Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja regiono lyderių susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu (Donald Trump). Pagrindinis susitikimo, į kurį atvyko 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai, tikslas – JAV Prezidentui išsakyti, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria regionas.

Susitikime Prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.

Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.

Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.

Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo atominė elektrinė (AE), kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.

Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.

Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai itin svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.

Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, kad Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak Prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS (IS – „Islamo valstybė“) operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir Jungtinių Tautų misijoje Malyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:27

Trumposios naujienos

„NATO dėkoja Lietuvai, kaip priimančiajai šaliai, už didelį indėlį Aljanso ryšių pratyboms „Steadfast Cobalt“, – sakė birželio 1 d. NATO ryšių pratybų „Steadfast Cobalt 2017“ (liet. „Tvirtas kobaltas“) uždarymo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pasak viceministro E. Kerzos, tiek Lietuvos kariuomenė, tiek Kauno miesto administracija pasirūpino sklandžiu priimančiosios šalies paramos ir reikalingų paslaugų suteikimu į didelio masto pratybas atvykusioms sąjungininkų pajėgoms. „Iš NATO atstovų sulaukėme itin gerų atsiliepimų ir vertinimų, todėl pakviečiau kitų metų „Steadfact Cobalt“ pratybas organizuoti vėl Lietuvoje“, – sakė krašto apsaugos viceministras.

Kaune nuo gegužės 21 d. vykusiose kasmetinėse NATO pratybose „Steadfast Cobalt“ dalyvavo apie 1000 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Pratybose buvo vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.

Kaune vykusiame pratybų uždarymo renginyje kartu su NATO įvairių vienetų, pajėgų ir štabų vadais dalyvavęs NATO pajėgų Europoje vadavietės vado pavaduotojas ryšiams ir kibernetinei gynybai generolas majoras Walter Huhn pabrėžė, kad siekiant kovoti su šių dienų kylančiomis grėsmėmis reikia didžiulių ir ryžtingų pastangų visose gynybos plotmėse, ne išimtis yra ir kibernetinė gynyba, saugus, greitas ir patikimas ryšys tarp NATO pajėgų bet kurioje pasaulio vietoje. „Šios pratybos leido testuoti ir vertinti eilę galimų grėsmių scenarijų, kuriuos, esant reikalui, NATO ryšių vienetai būtų pasirengę atremti“, – sakė gen. mjr. W. Huhn.

Viceministras E. Kerza pasidžiaugė, kad iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvavo didelę patirtį turintys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos modulio kariai ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ryšių specialistai. „Pratybų rezultatai rodo, kad NATO ryšių bendruomenė, tuo pačiu ir Lietuvos kariuomenės ryšių specialistai, dar labiau pažengė į priekį ir demonstruoja ne tik gebėjimą greitai perdislokuoti reikiamus pajėgumus, bet ir užtikrinti saugų ir efektyvų Aljanso pajėgų užduočių vykdymą“, – sakė E. Kerza.

Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra buvo dislokuotas Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdė naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdė Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.

Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikė priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Šios pratybos Lietuvos teritorijoje vyko jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.03; 06:12

Trumposios naujienos

Balandžio 27 d. krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza kartu su Lietuvoje viešinčia Gruzijos gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo biuro vadovybe susitiko su tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose „Locked Shields 2017“ (liet. Suremti skydai) dalyvaujančia Lietuvos komanda.

„Lietuvos komandą pratybose šiais metais papildė ir du kibernetinio saugumo specialistai iš Gruzijos gynybos ministerijos. Esame suinteresuoti perduoti savo patirtį Gruzijos partneriams: kibernetinė erdvė neturi sienų, todėl svarbu, kad jie galėtų gautą patirtį ir įgūdžius panaudoti iškilus realiai kibernetinio saugumo grėsmei“, – sakė krašto apsaugos viceministras E. Kerza.

Pasak viceministro, šios kasmetinės realiu laiku pagal scenarijų vykdomos tinklo gynybos pratybos yra naudingos tuo, kad skirtos nacionalines IT sistemas savo kasdieniame darbe saugantiems ekspertams.

Kompiuterinės pratybos vyksta simuliojamoje kibernetinėje edrdvėje realiu laiku, jose dalyvauja daugiau nei 800 specialistų iš 25 šalių. Nors pratybų scenarijus ir aplinka yra išgalvota, tačiau pasitelkiami praktiniai, realiame gyvenime naudojami metodai. „Mūsų komandos specialistai pratybose nuolat reaguoja į įvairias rengiamas kibernetines atakas ir koordinuoja veiksmus su kitomis užsienio komandomis“, – sakė Lietuvos komandai vadovaujantis Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas.

Šių metų pratybose „Locked Shields 2017“ išaugo naudojamų technologijų, tinklų ir įrenginių apimtis ir galimybės. Pasak pratybų organizatorių, dalyviams yra parengta per 2500 įvairaus pobūdžio atakų, taip pat pratybose bus panaudota daugiau nei 3000 virtualių sistemų.

Didžiausiosiose ir pažangiausiosiose pasaulyje tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose Lietuvos komandos pagrindą sudaro Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie KAM, taip pat kitų Lietuvos institucijų atstovai. 

Pratybų eigą stebėti taip pat pakviesti Vilniaus ir Kauno technologijų universitetų atstovai, kurie Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui padeda organizuoti nacionalines kibernetinio saugumo pratybas Lietuvoje „Kibernetinis skydas”.

Pratybų organizatoriai yra įsikūrę Taline, o šalių komandos prisijungusios prie pratybų tinklo saugiu interneto ryšiu iš savo nuolatinių bazių.

Pratybas „Locked Shields“ nuo 2010 m. organizuoja NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras, įsikūręs Estijoje. Šių metų pratybos rengiamos bendradarbiaujant su Estijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos karinėmis pajėgomis, Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų Europoje vadaviete, NATO Oro pajėgų operacijų kompetencijos centru, Švedijos gynybos ir Talino technologijos universitetais.

Nuotraukos – Giedrės Maksimovicz (KAM) ir Vainiaus Eivos (ENSECCOE).

2017.04.29; 07:16

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu trečiadienį, spalio 26 d., į Lietuvą darbo vizito atvyksta Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalių vadovės aptars saugumo padėtį regione ir Europoje, bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse, dvišalių santykių stiprinimą, branduolinę saugą, kalbėsis aktualiausiais ES klausimais. Tai – vienas pirmųjų naujosios Estijos Prezidentės užsienio vizitų.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalies vadovės teigimu, dirbdamos kartu Baltijos šalys jau tapo sėkmės valstybėmis. Šiandien, aštrėjant geopolitinei įtampai regione ir Europoje, mūsų susitelkimas – gynybai, energetiniam saugumui ir žmonių gerovei – yra ypač svarbus.  

Prezidentės aptars bendradarbiavimą su NATO partneriais ir bendras priemones Baltijos šalių saugumui sustiprinti. Susitikime taip pat bus kalbama apie pasirengimą daugiašalių NATO batalionų dislokavimui mūsų regione.

Šie konkrečiais gynybiniais pajėgumais grįsti batalionai užtikrins karinių grėsmių atgrasymą. Mišrias grėsmes atremti Baltijos valstybėms padeda NATO kompetencijos centrai: kibernetinės gynybos Estijoje, energetinio saugumo – Lietuvoje.

Baltijos šalių energetinis saugumas taip pat bus viena pagrindinių Prezidenčių susitikimo temų. Lietuva ir Estija jau dabar sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos regiono energetinį savarankiškumą.

Praėjusiais metais Estija beveik trečdalį sau reikalingų dujų importavo iš Lietuvos. Todėl susitikime bus aptariama, kaip įgyvendinti svarbiausius ateities uždavinius – užtikrinti elektros tinklų sinchronizaciją su Europa ir sukurti efektyvią regiono dujų rinką.

Valstybių vadovės taip pat kalbėsis, kaip užtikrinti branduolinę saugą mūsų kaimynystėje. Vieninga ir aiškiai išreikšta Baltijos valstybių pozicija būtina, kad branduolinės energetikos projektai visame regione būtų vykdomi skaidriai, laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo reikalavimų.

Prezidentės daug dėmesio skirs ir dvišalių ryšių stiprinimui. Estija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė, kurios investicijos siekia 0,7 mlrd. eurų. Valstybių vadovės aptars, kaip dar paskatinti ekonominį bendradarbiavimą, ypač – aukštą pridėtinę kuriančiuose ekonomikos sektoriuose. Lietuva ir Estija yra vienos informacinių technologijų lyderių regione. Estijoje sukurta „Skype“ programa bei Lietuvos kūrėjų „Pixelmator“ ir „GetJar“ mobiliosiomis aplikacijomis naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Prezidentės teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas tose srityse, kur esame geriausi, prisidėtų prie abiejų šalių gerovės ir pažangos kūrimo.

Susitikime taip pat bus aptariami mokslo ir švietimo ryšiai. Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu įgyvendina 25 ES finansuojamus tyrimo projektus, tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių ir sveikatos technologijų srityse. Estijos švietimo kokybė yra gerai vertinama tarptautiniuose reitinguose, todėl Lietuvai aktuali ir šios šalies patirtis įgyvendinant aukštojo mokslo reformas.

Prezidentės aptars ir Lietuvos bei Estijos patirtį dirbant tarptautinėse institucijose. Kitais metais pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Estija domisi Lietuvos pirmininkavimo patirtimi. Mūsų valstybei vertingos Estijos sukauptos darbo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje žinios.            

Kersti Kaljulaid yra pirmoji moteris, išrinkta Estijos Prezidente.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.26; 04:30

Trumposios naujienos

Rugsėjo 13-15 d. Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų Europoje vadaviete, bendradarbiaudami su Vilniaus Gedimino technikos universitetu organizavo tarptautinį kibernetinės gynybos seminarą „Kibernetinės pastangos“ („Cyber Endeavor 2016“).

Seminare dalyvavo ryšių ir informacinių sistemų specialistai iš Lietuvos kariuomenės, NATO šalių atstovai, paskaitas ir praktinius užsiėmimus vedė bei patirtimi dalijosi JAV kibernetinės gynybos specialistai. 

Pasak Jungtinio štabo ryšių ir informacinių sistemų valdybos viršininko pulkininko leitenanto Rimo Kazlausko, kibernetinė erdvė neturi sienų, todėl būtina bendromis šalių pastangomis rengtis šioje srityje iškylantiems iššūkiams.

Lietuvos kariuomenės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovų teigimu, tokie seminarai skatina akademinės bendruomenės ir kariuomenės bendradarbiavimą, prisideda prie šalies kibernetinės gynybos užtikrinimo.

Vilniuje surengtame seminare didžiausias dėmesys buvo skirtas apsaugai nuo kenksmingo programinio kodo, jų aptikimo būdams ir analizei.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, universiteto dėstytojai ir doktorantai turėjo galimybę susipažinti su naujaisiais karybos praktikoje taikomais technologiniais metodais ir įrankiais.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.09.16; 04:30