Dešimties Europos Sąjungos šalių narių atstovai pirmadienį Vilniuje pradėjo diskusijas dėl galimybės įkurti bendras ES kibernetines pajėgas.
Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, Europos Sąjungos kibernetinės greito reagavimo pajėgos – be galo ambicingas projektas, tačiau visos šalys veikia bendroje kibernetinėje erdvėje, patiria panašių kibernetinio saugumo grėsmių.
„Todėl bendros greito reagavimo pajėgos – esminis visų šalių kibernetinio saugumo stiprinimo elementas, kuris padėtų užkardyti ir atremti įvairaus pobūdžio atakas, ypač ardomojo“, – po pirmojo ES kibernetinių greito reagavimo pajėgų iniciatyvos dalyvių ir stebėtojų susitikimo pabrėžė krašto apsaugos viceministras.
Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena iš 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės. ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, šešios ES šalys narės – Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija yra projekto dalyvės, dar penkios šalys – Belgija, Estija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos.
Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtose diskusijose ES šalių narių atstovai apsikeitė nuomonėmis dėl bendrų kibernetinių pajėgų formos ir galimų užduočių apimties, aptarė teisinius ir kitus klausimus. Pasak viceministro E. Kerzos, Lietuvos pagrindinis tikslas yra suburti šalis ir dalintis ne tik informacija, bet ir žmogiškaisiais ištekliais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, šalims narėms ir partneriams.
Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. Toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kuomet nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis.
Vystant šį projektą, numatyta įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendrus mokymus ir susitarti dėl galimybės ateityje kurti bendrus kibernetinės gynybos įrankius.
Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.02.20; 05:00
