Devynios iš dešimties Vokietijos įmonių susiduria su reguliariomis kibernetinėmis atakomis, 2020-2021 metais kibernetiniai nusikaltėliai padarė šalies ekonomikai 223 mlrd. eurų žalos.
Tai sakoma pranešime, kurį ketvirtadienį pristatė Federalinis informacinių, telekomunikacinių ir kompiuterinių technologijų susivienijimas (BITKOM).
Ekspertai apklausė 1 067 kompanijų iš visų ekonomikos šakų atstovus. 88 proc. respondentų pareiškė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie susidūrė su sukčiavimu, duomenų viliojimu, kenkėjiškomis programomis, mėginimais sugadinti serverius ir pramoniniu šnipinėjimu.
Žala daugiau kaip dvigubai viršijo sumą, užfiksuotą 2018-2019 metais. Tada Vokietijos ekonomika dėl kibernetinių nusikaltėlių prarado 103 mlrd. eurų, sakoma pranešime.
„Mes susirūpinę dėl atakų prieš mūsų ekonomiką naudojant kenkėjišką programinę įrangą. Grėsmė aktuali visoms bendrovėms nepriklausomai nuo ekonomikos šakos“, – pabrėžė BITKOM vadovas Achimas Bergas.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie „reikšmingas kibernetines galimybes“, kurias turi JAV ir gali panaudoti atkeršijant Maskvai, jei ši neužkirs kelio kibernetinėms atakoms, kurios rengiamos iš Rusijos teritorijos ir kenkia svarbioms amerikiečių bendrovėms.
Įspėjimas gali būti paremtas veiksmais, siekiant įtikinti Kremlių Amerikos ketinimų rimtumu.
„Aš dirbu kibernetinio saugumo politikoje daugiau nei dešimtmetį. Nesu toks naivus, kad manyčiau, jog V. Putinas rytoj apsigalvos ir suims įsilaužėlius, kuriems jo vyriausybė jau ne vienerius metus teikia jaukų prieglobstį, – sakė respublikonų atstovas Kongrese Jimas Langevinas, Ginkluotųjų pajėgų komiteto kibernetinių, inovatyvių technologijų ir informacinių sistemų pakomitečio pirmininkas. – Bet dabar jis yra įspėtas“.
J. Bidenas „labai aiškiai pasakė, kad imsimės konkrečių veiksmų, jei (Putinas) ir toliau ignoruos Rusijoje veikiančius kibernetinius nusikaltėlius“, – sakė J. Langevinas. – Tikiuosi, kad prezidentas yra pasirengęs veikti greitai ir ryžtingai, kai ateis laikas”.
Po abiejų lyderių susitikimo Ženevoje,J. Bidenas spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad jis V. Putinui įteikė 16 svarbiausių JAV infrastruktūros sektorių sąrašą, įskaitant vandens ir nuotekų valymo įrenginius, vamzdynus valdančias įmones, žemės ūkio, maisto perdirbimo įmones ir pan., kurioms kenkti draudžiama.
Rusija ir Kinija kartu su JAV ir daugiau nei 20 kitų šalių neseniai pritarė Jungtinių Tautų taisyklėms nepulti viena kitos kritinės infrastruktūros ar nepriglausti kibernetinių nusikaltėlių.
Tokie dvišaliai ir tarptautiniai susitarimai neatrodo veiksmingi, sakė kibernetinės politikos ekspertas Jimas Lewisas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas.
„Mes turime ribas, kurioms rusai pritarė jau dabar tris kartus, – sakė J. Lewisas. – Na, ir kas pasikeitė? Kol nebus V. Putino politinio sprendimo atsitraukti, niekas nepasikeis”.
V. Putino požiūris ir reakcija į J. Bideno perspėjimą greičiausiai bus „Įrodyk“, – sakė J. Lewisas.
„Nei rusai, nei kinai mūsų labai nebijo kibernetinėje srityje, – sakė J. Lewisas. – Taigi jie nesijaučia tiek susaistyti susitarimais“, kad nedalyvautų kibernetinėse atakose, sakė jis. Tačiau kitaip nei buvę prezidentai Barackas Obama ir Donaldas Trumpas, „J. Bidenas tai geriau suvokia ir, atrodo, žino, ką turi padaryti, kad judėtų į priekį“.
Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnyba identifikavo apie dešimt Rusijos Cozy Bear grupuotės hakerių, pranešė laikraštis De Volkskrant, remdamasis šaltiniais iš Olandijos ir Amerikos specialiųjų tarnybų.
Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnyba (AIVD) nuo 2014 metų vasaros turėjo priėjimą prie Rusijos hakerių grupuotės Cozy Bear kompiuterių. Apie tai sausio 25 pranešė laikraštis De Volkskrant, remdamasis šaltiniais iš Olandijos ir Amerikos specialiųjų tarnybų.
Publikacijoje sakoma, kad Cozy Bear grupuotei vadovavo RF Užsienio žvalgybos tarnyba. Gautą informaciją Nyderlandai perduodavo dviem Amerikos agentūroms – CŽV ir NSA. Tos medžiagos davė pagrindo apkaltinti Rusiją kišimusi į JAV prezidento rinkimų eigą 2016 metais.
Amerikos specialiosios tarnybos mainais pasiūlė olandams priėjimą prie kitų slaptųjų duomenų, tvirtinama straipsnyje. Tame kontekste minimas Nyderlandų atliekamas 2014 metų liepą Donecko srityje numušto Malaizijos Boingo 777 katastrofos tyrimas.
Cozy Bear grupuotę olandų agentai sekė nuo vienerių iki dvejų su puse metų. Vėliau hakeriai pakeitė apsaugą, apibendrinama straipsnyje.
Apie tai, kad prie hakerių atakų visame pasaulyje prisidėjo Rusija, pareiškė JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir eilė kitų šalių. RF prezidentas Vladimiras Putinas atmetė kaltinimus, bet sakė, kad kibernetiniai nusikaltėliai galėjo turėti patriotinių motyvų.
„Rusų kibernetinis gangsteris, atvirai bandęs užverbuoti armiją įsilaužėlių nusikalstamam suokalbiui prieš Amerikos bankus ir jų klientus, paskelbė internete vaizdo įrašą.
Vaizdo įraše jis demonstruoja brangius automobilius, naują namą užmiestyje ir kitus turtus, įgytus neteisėtu būdu, ir dar giriasi esąs nepažeidžiamas“.
Taip rašo “The Washington Times”.
Kibernetinis gangsteris taip pat pareiškė, kad nurašė 5 mln. dolerių nuo Amerikos bankų sąskaitų per internete įvykdytus nusikaltimus.
