Kinijos žvalgyba
Pekinas, birželio 7 d. (AFP-ELTA). Kinija trečiadienį griežtai paneigė, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) turi slaptų policijos nuovadų. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai Londonas įsakė Kinijai jas uždaryti.
Britų saugumo ministras Tomas Tugendhatas antradienį pareiškė, kad JK vyriausybė nurodė Kinijos ambasadai nutraukti šių nuovadų veiklą, žmogaus teisių gynimo organizacijai „Safeguard Defenders“ paskelbus ataskaitą apie jų egzistavimą JK teritorijoje. Dokumente teigiama, kad nuovados buvo įsteigtos administracinėms paslaugoms teikti, tačiau jos taip pat buvo naudojamos „stebėti ir persekioti diasporos bendruomenes, o kai kuriais atvejais – priversti žmones grįžti į Kiniją ne teisiniais būdais“. Kinijos diplomatinė atstovybė Lietuvoje. Slaptai.lt foto
Nepaisant to, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas trečiadienį reguliarioje spaudos konferencijoje tvirtino, kad „vadinamųjų slaptų policijos nuovadų paprasčiausiai nėra“. „Kinija ragina JK gerbti faktus, liautis perdėti ir šmeižti Kiniją bei kurti kliūtis Kinijos ir JK santykiuose“, – žurnalistams teigė jis. Atstovas pabrėžė, kad Kinija esą „visuomet griežtai laikosi tarptautinės teisės ir gerbia visų valstybių teisinį suverenumą“.
T. Tugendhatas antradienį sakė, kad JK užsienio reikalų ministerija „pareiškė Kinijos ambasadai, jog bet kokios funkcijos, kurias vykdo tokios „policijos nuovados“ JK, yra nepriimtinos ir kad jos neturi veikti jokia forma“.
Aktyvistai iškėlė Tibeto vėliavą. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Vilniuje, Tibeto rėmėjai rengia pilietinę akciją, kuria siekiama atkreipti visuomenės bei Lietuvos politikų dėmesį į šioje šalyje kalinamų politinių kalinių situaciją bei nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Tibete, Honkonge bei Sindziango regione.
Piketo data – neatsitiktinė. Prieš 28 metus gegužės 17 d. Kinijos pareigūnai areštavo ir nežinoma kryptimi išgabeno šešerių metų XI Pančen Lamą, antrą pagal rangą tautos lyderį, bei jo šeimos narius.
Pančen Lama yra laikomas jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje. Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Kaip nurodoma ambasados pranešime, ilgus dešimtmečius Kinijos valdžia niekaip nereagavo į daugkartinius tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų raginimus pateikti informaciją apie Pančen Lamos, kuriam dabar turėtų būti 31 metai, likimą.
Tiesa, 2020 m. gegužės 19 d. Kinijos vyriausybė pareiškė, kad Pančen Lama „dabar yra universiteto absolventas, turintis stabilų darbą“, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tibeto skvere. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pranešime pabrėžiama, kad ši šešiamečio berniuko pagrobimo ir, tikėtina, įkalinimo istorija, liudija brutalią ir nežmonišką Kinijos politiką, kuri sistemingai vykdoma prieš tibetiečius jau ne vieną dešimtmetį.
Ambasada nurodo, kad 2023 metų vasario mėnesį trys Jungtinių Tautų ekspertai pareiškė, kad maždaug milijonas tibetiečių vaikų buvo atskirti nuo savo šeimų ir priverstinai asimiliuoti Kinijos internatinėse mokyklose.
Taip pat, kad nuo 2015 metų šimtai tūkstančių tibetiečių buvo „perkelti“ iš tradicinio gyvenimo kaime, į žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą pagal programą, kuri apibūdinama kaip savanoriška, tačiau išties tai vykdoma priverstiniu būdu.
Nors pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką ir nieko nedaro, kad keistų esamą situaciją. Priešingai, naujausiose žiniose iš Tibeto kalbama apie nesibaigiančias represijas, įkalinimą mažiausia dingstimi, kankinimus, priverstinį perkėlimą bei dingimus.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikosi pozicijos, kad Lietuvos ambasada Pekine, nepaisant Kinijos siekio ją pervadinti Reikalų patikėtinio biuru, ir toliau turėtų būti laikoma ambasada. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad tokie vienašališki sprendimai nepripažįstami pagal tarptautinės teisės principus.
„Mūsų požiūriu ji yra ambasada. Niekada nebuvo pakeitusi pavadinimo. Bet koks pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu sutarimu, sutariant abiem pusėm. Vienašališki pakeitimai nėra pripažįstami tarptautinėje teisėje. Tai būtų Vienos konvencijos pažeidimas“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino G. Landsbergis.
Ministras patvirtino, kad ambasada šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, o Pekine neliko nė vieno Lietuvos diplomatinio darbuotojo.
„Buvo informuota, nuo kada nustoja galioti tapatybės kortelės. Mes paprašėme ilgesnio laiko, dėl techninių aplinkybių. Žmonėms grįžti yra sudėtinga. Nesulaukėme atsakymo į prašymą pratęsti laiką, ir žmonės grįžo tiesiog kaip įmanoma greičiau“, – aiškino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, jog Lietuvos ambasados Kinijoje laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė grįžta į Vilnių konsultacijų.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos ambasados Kinijoje ir Kinijos ambasados Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą. Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos ir toliau ribotai bus teikiamos nuotoliniu būdu.
Talinas, gruodžio 1 d. (ELTA). Kinijos ambasada Taline griežtai pasmerkė dviejų Estijos parlamentarų vizitą į Taivaną.
Riigikogu deputatai Jüris Jaansonas ir Madis Millingas iš Reformų partijos lankosi Taivane kartu su Lietuvos ir Latvijos parlamentarais.
„Jie ne tik susitiko su Taivano regiono lyderiais, bet ir pasiūlė, kad Estija atsargiai, „žingsnis po žingsnio“, artėtų prie Taivano pripažinimo, taip pat prie vadinamosios Taivano atstovybės atidarymo Estijoje, – sakoma Kinijos ambasados pareiškime, kurį cituoja portalas ERR. – Šie nederami žodžiai ir poelgiai yra šiurkštus kišimasis į KLR vidaus reikalus, pakerta Kinijos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, prieštarauja Estijos skelbiamai vienos Kinijos politikai, daro žalą Kinijos ir Estijos santykiams. Kinija tai griežtai smerkia“.
Anksčiau šią savaitę Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pareiškė, kad šiuo metu neplanuojama atidaryti Taivano atstovybės Taline.
„Estija savo santykiuose su Taivanu visada laikėsi vienos Kinijos politikos ir šiuo metu neketina jos keisti“, – pabrėžė URM vadovė.
Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.
„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.
Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.
Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.
Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.
Mokytis itin retai Lietuvoje naudojamos kinų kalbos, anot šalies aukštųjų mokyklų studentų, šiuolaikinių prekybos ryšių amžiuje yra itin svarbu.
Deja, šiuo metu dar nepakanka šios kalbos mokymo įstaigų ir patyrusių mokytojų.
Tokių išvadų priėjo didelė dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, kurie visą mėnesį dalijosi įžvalgomis dėl Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo galimybių.
Nuo lietuviškų daržovių eksporto iki kinų inovacijų centro įkūrimo Lietuvoje – tokių pasiūlymų sulaukė konkurso “Žvilgsnis į ateitį: Kinijos ir Lietuvos santykiai po 20 metų” komisija.
