Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Didžiausios visų laikų Pekino pratybos aplink Taivaną perša mintį, kad jei kiltų karas siekiant užimti savarankiškai valdomą salą, Kinija planuoja alinančią blokadą. Ekspertų teigimu, pratybos taip pat rodo, kad Kinijos kariuomenė vis labiau įsidrąsina.
JAV Atstovų rūmų pirmininkės – aukščiausios po prezidento ir jo pavaduotojo pareigūnės – Nancy Pelosi vizitas Taivane sukėlė Pekino įtūžį ir Kinija pradėjo didžiules karines pratybas aplink salą, netgi rizikuodama iš dalies atskleisti savo planus Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Azijoje.
Mobilizavusi naikintuvus, sraigtasparnius ir net karo laivus, Kinija pratybomis siekia imituoti Taivano blokadą ir mokosi „pulti taikinius jūroje“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmas kartas, kai Kinijos pratybos vyksta taip arti Taivano, kai kurios mažiau nei už 20 kilometrų nuo salos pakrančių. Be to, precedento neturi Pekino pratybos rytiniame Taivano flange – strateginėje srityje, gyvybiškai svarbioje aprūpinant salos karines pajėgas, o taip pat ir galimai siunčiant bet kokį Amerikos pastiprinimą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada atsiimti salą, prireikus ir jėga.
Jau seniai spėjama, kad jei mėgintų užimti salą, Kinija teiks pirmenybę „blokados scenarijui“, o šios savaitės pratybos atskleidė, kaip tai gali būti padaryta. Tokia apsiaustis neleistų komerciniams ir karo laivams bei lėktuvams atvykti į salą ir iš jos išvykti. Pasiekti salos negalėtų ir regione dislokuotos amerikiečių pajėgos. Kinijos karinė galia. Youtube.com
Pasak ekspertų, akivaizdu, kad Kinijos kariuomenė visiškai pajėgi vykdyti tokią blokadą. „Jau per dabartines pratybas matome, kad Taivano naikintuvai ir laivai visiškai negali pakilti ar išplaukti iš uostų“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas Kinijos karo apžvalgininkas Song Zhongpingas.
Ketvirtadienį Kinijos kariuomenė paleido keliolika balistinių raketų, kurios pataikė į įvairias sritis aplink Taivaną, o kai kurios praskriejo virš salos, penktadienį pranešė Pekino valstybinis transliuotojas CCTV. Pasak „Xinhua“, Pekinas mobilizavo daugiau nei 100 lėktuvų ir daugiau nei 10 fregatų bei eskadrinių minininkų, įskaitant slaptą naikintuvą J-20 ir eskadrinį minininką „Type 055“ – Kinijos oro ir jūrų pajėgų karūnos brangakmenius.
Be to, šios pratybos leidžia išbandyti ir sustiprinti koordinavimą tarp įvairių mobilizuotų armijos korpusų: sausumos, jūrų, oro ir raketų pajėgų, tai derinama su strateginiu uždaviniu vykdyti kibernetinį karą. Tai taip pat labai svarbus išbandymas neseniai įsteigtam Kinijos armijos Rytų operacijų teatrui, jis sukurtas 2016 m. ir apima visą šalies rytinę jūrų erdvę, taigi ir Taivaną.
Kinijos kariuomenė
Tai, ką Kinija daro, rodo jos „tvirtus pajėgumus“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo profesorius Johnas Blaxlandas. „Jos negalima atmesti kaip kokios nors mažiau patyrusios ar nepajėgios jėgos“, – sakė jis. Akivaizdu, kad Kinija pajėgi koordinuoti sausumos ir jūrų pajėgas, dislokuoti raketų sistemas ir veikia efektyviai, sakė J. Blaxlandas. Šios pratybos taip pat parodo taivaniečiams, amerikiečiams ir japonams, kad kinai „turi tai, ko reikia, kad padarytų tai, kuo grasina“, pridūrė jis, tačiau taip pat pabrėžė, jog Kinijos veiksmai atidžiai nagrinėjami ir stebimi, kad Taivanas, JAV, Japonija ir kiti galėtų pasimokyti.
Amerikiečių atsargumas kyla ir iš to, kad Kinija smarkiai padidino savo karinius pajėgumus nuo 1996 m., kai negalėjo užkirsti kelio JAV kariniam jūrų laivynui patekti į šią zoną. „Jei mūšis apsiribos teritorija aplink Taivaną, šiandieninis Kinijos laivynas yra pavojingas priešininkas, o jei amerikiečiai ir japonai dėl kokių nors priežasčių nesikiš, Taivanui bus sunku“, – sakė buvęs JAV karinio jūrų laivyno karininkas ir Japonijos strateginių studijų forumo tyrėjas Grantas Newshamas.
Pasak ekspertų, tai, kad per pratybas Kinija kirto vadinamąją vidurio liniją tarp žemyno ir Taivano – Pekinas niekada jos nepripažino – taip pat byloja apie didėjantį pasitikėjimą. Iki šiol Kinija ne itin drįso pažeisti šią liniją, o dabar galima tikėtis, kad ji veiks, tarsi jokia vidurio linija negalioja.
Kinijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Kinijos karinis biudžetas – antras didžiausias pasaulyje po JAV – šiemet turėtų augti 6,8 proc., pranešė šalies Finansų ministerija.
Karinė įtampa tarp Kinijos ir konkuruojančių šalių, įskaitant JAV ir Indiją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl tokių „karštųjų taškų“, kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.
Pekinas ketina gynybai skirti 1,36 trln. juanių (apie 175,6 mlrd. eurų), tačiau tai sudaro mažiau nei trečdalį JAV karinio biudžeto.
Biudžeto augimo rodiklis, ūgtelėjęs, palyginti su 2020 m. fiksuotais 6,6 proc., buvo pristatytas valdžios kasmetinio įstatymų leidybos susirinkimo pradžioje.
Pastaraisiais metais Kinija skyrė trilijonus juanių kariuomenės modernizacijai. Siekiama, kad ji taptų pasaulinio lygio karine jėga, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
Pekinas savo kariuomenę pastaruoju metu išnaudoja grasinimams Taivanui, į kurį reiškia pretenzijas, rengdamas invazijos pratybas ir naikintuvais įsiverždamas į Taivano oro erdvę.
Kinija siekia iki 2027-ųjų Liaudies išlaisvinimo armiją paversti „visiškai modernizuota“ karine jėga, o iki 2050-ųjų – „pasaulinio lygio“ kariuomene, kuri galėtų konkuruoti su JAV.
„Pastaruosius du dešimtmečius Kinijos gynybos biudžetas sparčiai augo vertinant absoliučiais skaičiais. Tai atspindi augančią Kinijos ekonominę galią ir ryžtą pažymėti savo strategines ambicija jėga“, – sakė Kinijos politikos centro Australijos sostinėje Kanberoje analitikas Adamas Ni.
Honkonge tęsiantis protesto mitingams, Kinija netiesiogiai pagrasino į savo specialųjį administracinį regioną nusiųsti kinų pajėgas. Kinijos gynybos ministerijos atstovas trečiadienį spaudos konferencijoje Pekine atkreipė dėmesį į tokią galimybę numatantį įstatymą.
Taip jis sureagavo į klausimą, kaip jo ministerija elgsis su situacija Honkonge. Minėtas įstatymas numato, jog Honkongo institucijos, „esat reikalui“, gali paprašyti Pekino paramos, „kad būtų išlaikyta viešoji tvarka“. Tai buvo pirmas kartas, kai Pekinas viešai užsiminė apie kariuomenės panaudojimą, kad suvaldytų neramumus Honkonge.
Honkonge nuo tada, kai buvusi britų kolonija 1997 metais buvo perduota Kinijai, yra dislokuotas Kinijos liaudies armijos dalinys, tačiau jis retai rodosi viešumoje.
Sekmadienį Honkonge dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į gatves protestuoti prieš Pekinui ištikimą regiono vyriausybę. Per demonstracijas kaukėti demonstrantai kiaušiniais apmėtė Kinijos atstovybę ir apipaišė ją grafičiais. Pekinas griežtai sukritikavo incidentus.
Masines demonstracijas Honkonge sukėlė dabar jau įšaldytas ekstradicijos įstatymas, leidęs perduoti asmenis žemyninei Kinijai. Protestai išplito.
Demonstrantai dabar reikalauja demokratinių reformų, visuotinės balsavimo teisės ir premjerės Carrie Lam atsistatydinimo.
Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių“.
Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius“, kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo“ partiją.
Savo neįprastai ilgoje – pusketvirtos valandos trukusioje kalboje – Si Dzinpingas ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje“ būtų sėkmingas.
„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė“, – pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės“. Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi“ turėtų būti baigtas iki 2025 metų.
Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos“, kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.
Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams“. Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos“.
Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.
Keli Kinijos karo laivai plaukia į bendras su Rusija pratybas Baltijos jūroje. NATO šaltinių duomenimis, flotilę pirmadienį, be kita ko, pastebėjo Nyderlandų karinis laivynas, informuoja agentūra dpa.
Ar nuoširdi Rusijos ir Kinijos kariuomenių draugystė? Youtube.com nuotr.
Flotilę sudaro eskadrinis minininkas, fregata ir aprūpinimo laivas. Pasak NATO šaltinių, rusai ir kinai šį mėnesį rengs apskritai pirmas bendras pratybas Baltijos jūroje.
Kinija šiuo metu smarkiai plečia savo karinį buvimą už Azijos ribų. Prieš kelias dienas paskelbta, kad netrukus darbą pradės pirmoji kinų karinė bazė užsienyje. Ji kuriama Rytų Afrikos šalyje Džibutyje.
Rusijos gynybos ministerija, anot agentūros „Interfax“, pranešė, kad Kinijos karo laivų savaitės pabaigoje laukiama Baltijsko uoste, kur įsikūrusi Rusijos Baltijos jūros flotilė. Pratybos Baltijos jūroje vyks liepos 24-27 dienomis. Jose dalyvaus dešimt įvairių klasių laivų. Manevrai planuojami ir Barenco bei Ochotsko jūrose Rytų Azijoje.
