2016 metų sausį buvo sučiuptas neįvardytas „Amerikos valstybės tarnautojas, kuris dirbo, bazuodamasis Amerikos konsulate“ Kinijos didmiestyje Čendu, rašo Politico apžvalgininkė Eli Votkins.
Kinijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai civiliais drabužiais sučiupo jį Čendu gatvėje. „Jie nuvežė belaisvį, kurį laikė CŽV bendradarbiu, į kažkokį saugumo tarnybos objektą, kur keletą valandų tardė, o tai pat, pasak vieno Amerikos valdininko, filmavo vaizdo kamera jo prisipažinimą įvykdžius kažkokius (nepatikslinama) išdavystės aktus JAV vyriausybės interesais.
Tik kitos dienos ankstyvą rytą kiti JAV valstybės tarnautojai (kolegos kinai ne iš karto juos informavo apie konsulato bendradarbio sučiupimą) atvyko jo gelbėti. Pagaliau jis buvo paleistas, perduotas jų priežiūrai, o netrukus jis buvo evakuotas iš Kinijos“, – sakoma straipsnyje.
„Ir Kinijos, ir Amerikos oficialūs asmenys tylėjo apie šį kol kas spaudoje nenušviestą incidentą, kurį aprašė ir patvirtino leidiniui Politico daugybė JAV oficialių asmenų“, – sakoma straipsnyje.
„Amerikos valstybės tarnautojų nuomone, pagrobimas tapo neįtikėtinai įžūliu žingsniu ilgai „rusenančiame“ Vašingtono ir Pekino šnipų žaidime, kurį neseniai užtemdė Rusija, pademonstravusi naują agresyvumą. Bet Amerikos valstybės tarnautojai ir sinologai (Kinijos reikalų specialistai) sako, kad dvi šalys dalyvauja, greičiausiai, tokioje pat aršioje, nors ir daug mažiau žinomoje šnipų kovoje“, – perduoda Votkins.
„Kinai niekur nedingo, – sakė neįvardytas kontržvalgybininkas, neseniai pasitraukęs iš valstybės tarnybos. – Tai, kas tiesiog dabar dedasi santykiuose su Rusija, smarkiai atitraukia mus nuo Kinijos“.
Straipsnyje minimi keli amerikiečiai (buvę CŽV bendradarbiai, Valstybės departamento bendradarbė ir buvęs studentas), apkaltinti perdavę valstybės paslapčių Kinijai arba bandę tai padaryti.
Lygindama požiūrius, straipsnio autorė rašo: „Ten, kur Maskva trypčioja, Pekinas vaikščioja pirštų galiukais – susitelkia daugiausia į ekonominių paslapčių vagystes ir, kiek žinoma, nebando paveikti elektorato politinio gyvenimo JAV“.
„Jungtinėms Valstijoms Kinija – svarbi, tegul ir nepatikima partnerė, tuo labiau, kad Donaldas Trumpas prašo Pekino padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Be to, Amerikos korporacijos, kurios nelabai domisi nuleipusia Rusijos ekonomika, nori gerų santykių su Kinija – potencialia rinka, kur per milijardą vartotojų“, – sakoma straipsnyje.
„Tai žymiai subtilesnės pastangos, nei Rusijos“, – kalbėjo apie kinų šnipinėjimą ekspertas Danielis Blumentalis (American Enterprise Institute). – Jie stipresni, ambicingesni ir galingesni. O Amerikoje daugiau suinteresuotų asmenų, kurie nori pozityvių santykių su Kinija“.
Amerikos valstybės tarnautojai interviu leidiniui sakė, kad numanomi kinų žvalgybininkai dažnai bando užverbuoti jų kolegas, kai tie lankosi Kinijoje. 2015 metais Kinija pagrobė milijonų JAV federalinių tarnautojų asmeninius duomenis, Kinijoje amerikiečiai akylai sekami, net iškratomi jų kambariai ir daiktai.
„Jie veikė iš esmės taip pat agresyviai kaip ir rusai“, – sakė interviu vienas buvęs Amerikos diplomatas. Jis pavadino Kinijos požiūrį „miklesniu“, nei rusų, ir pridūrė: „Jie visada žinojo, ką mes darome ir kur esame“.
Informacijos šaltinis: Politico
2017.10.21; 04:45
