Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių.

Peng Qiaoyun (kursų organizatorių pavadinta Rūta) iš Kinijos Pekino užsienio studijų universitete (Beijing Foreign Studies University – BFSU) studijuoja rusų kalbą ir literatūrą. Merginą galima kalbinti kinų, rusų, anglų, japonų, latvių kalbomis, o dabar sulauktume jau ir lietuviško atsakymo.

Continue reading „Mokytis lietuvių kalbos atvyko iš Kinijos”

Italijoje pastebimas sustiprėjęs susidomėjimas mokytis rusų, kinų ir arabų kalbų, rašo Irene Maria Scalise laikraštyje La Repubblica.

„Pastaraisiais mėnesiais daug italų nusprendė savo laiką skirti kinų, o taip pat – arabų ir rusų kalbų mokymuisi“, – rašoma leidinyje.

„Jau galima kalbėti apie ateities, kuri, atrodo, jau tapo dabartimi, kalbų bumą. Sunku pateikti tikslius statistikos duomenis, bet galima kalbėti apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie užsirašė į privačius kursus, namų šeimininkių kursus, universiteto kursus.

Continue reading „Jokios anglų, visi į kinų kalbos pamokas”

buga_kazimieras

„Aach, aach, čen, čen, reu, reu…“ – šitaip prancūzų fonetikos specialistams „prabilo“ Totavelio žmogus, prieš 450 tūkst. metų gyvenęs Rusijono urvuose, Pietų Prancūzijoje.

Krūtinės ląstos apimtis, žandikaulių sandara, liežuvio judrumas, raumenys, padedantys skiemenimis kalbėti, – visi tie duomenys buvo pateikti kompiuteriui.

Šis atkūrė kalbą tolimojo mūsų protėvio, kurio liekanos buvo rastos 1967 metais Atrodo, jog toji būtybė gana neblogai kalbėjo, galėjo ištarti visus dabartinius balsius ir priebalsius. Nors mokslininkai ir neatspėjo, ką reiškė aukščiau pateikti garsai, tačiau mano, jog pirmykščiai medžiotojai turėjo pakankamai turtingą garsų žodyną.

Continue reading „Apie kalbą”