Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
 
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
 
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
 
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
 
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
 
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
 
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
 
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
 
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
 
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
 
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
 
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
 
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:35

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo sprendimas nepanaikinti kaltinimų iš Generalinės prokuratūros susilaukusio Petro Gražulio neliečiamybės sukėlė aštrią politologų ir apžvalgininkų kritiką.
 
Vieni tai, kad parlamente pritrūko balsų panaikinti Seimo nario imunitetą, siejo su dar vienu žingsniu gadinant parlamento įvaizdį Lietuvos visuomenėje, kiti samprotavo, kad parlamento sprendimas prasilenkia su kai kuriais šalies nacionalinio saugumo imperatyvais.
 
Keltas klausimas ir dėl balsavime nedalyvavusių parlamentarų, nes, siekiant panaikinti Seimo nario imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Tuo tarpu balsuojant dėl P. Gražulio neliečiamybės pačiame balsavime nedalyvavo nė 100 iš 141 parlamentaro.
 
Žurnalistas Rimvydas Valatka socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje aštriai komentavo antradienio balsavimą dėl P. Gražulio.
valatka_3
Rimvydas Valatka
 
„Seimas įsikalė dar vieną medinį kuolą į savo lavono įvaizdį. Gražulis lygesnis už lygius. Varom taip ir toliau! Varom taip kasdien!“, – rašė žurnalistas.
 
2018 m. pavasarį protesto mitingą „Mes kaltinam“ organizavęs žurnalistas Andrius Tapinas taip pat pakomentavo antradienio balsavimą Seime. Kiek daugiau nei prieš metus į protestą dėl nepavykusio balsavimo naikinant mandatą priesaiką sulaužiusiam Mindaugui Basčiui kvietęs A. Tapinas klausė, kodėl tiek mažai Seimo narių apskritai dalyvavo balsavime.
 
Su 25 balsavusiais prieš ar susilaikiusiais kaip ir viskas aišku – ten kažkoks politinių prostitučių, oportunistinių socbebrų ir vis dar nesuvokiančių, kur atsidūrė levučių rinkinys, kvepiantis taip, kaip savaitei ant saulės pamirštos vištienos salotos su majonezu.
 
Bet ir be jų pritrūko 6 balsų, o posėdyje nedalyvavo apie 40 žmonių. Taip, taip, komandiruotės, nepaprasto svarbumo komandiruotės gelbėjant Lietuvą tikriausiai neleido sudalyvauti ir konservatoriams Kernagiui ir Kęstučiui Masiuliui (čia jau graži tradicija), ir Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei, ir būsimajai Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir krūvai valstiečių. Aišku, kad dirbat dėl Lietuvos, bet koks jausmas bus grįžus?
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Bet Seimas toks įdomesnis. Nebeliko savisaugos instinkto, taip norisi kai kuriems šiandien malonumo, kad net ir politinis sifilis po metų nebaisus“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
 
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius Seimo sprendime įžvelgė prasilenkimą su nacionalinio saugumo klausimais. Analitikas teigė, kad P. Gražulio istoriją vertina per Rusijos įtakų Lietuvoje perspektyvą.
 
„Manau, kad visų, kurių balsais neleista panaikinti P. Gražulio neliečiamybės, pavardes būtina įsiminti visiems laikams. Ir ne vien dėl to, kad jie Seimą pavertė įtariamųjų kriminaliniais nusikaltimais apsaugos skydu. Man ši istorija rūpi ir iš Rusijos įtakų, kurias nagrinėju, perspektyvos.
 
Manau, kad bet kam, kas tomis įtakomis domisi, yra pakankamai akivaizdu, kad savo veiksmais Rusijoje, kuriais yra įtariamas, P. Gražulis pavertė save mažų mažiausiai pažeidžiamu įvairioms Kremliaus mafijos režimo įtakoms. Ar Lietuvos Seimo narių balsavimas reiškia, kad jie nori apginti Kremliaus mafijos valstybės įtakoms pažeidžiamą kolegą nuo galimybės, kad viską ištirtų Lietuvos teisėsauga? Ar taip Gediminas Kirkilas ir daugybė kitų supranta nacionalinį saugumą?
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt foto
 
Nors, žinoma, kuo stebėtis, kai visiems jiems nerūpi ir valdančiosios partijos lyderiui R. Karbauskiui priklausančios bendrovės verslo ryšiai net su žmogumi, stovinčiu už visiems gerai žinomo Rusijos trolių fabriko… Ar verta tuomet stebėtis, kad prie tokios valdžios Rusijos FSB konkursus laiminčios bendrovės gali būti ir Lietuvos kariuomenės ar strategiškai svarbių įmonių tiekėjomis?“, – feisbuke mintimis dalinosi M. Laurinavičius.
 
Seimo narys P. Gražulis antradienį Seime išsaugojo teisinę neliečiamybę. Parlamentas nepatenkino generalinio prokuroro E. Pašilio prašymo ir nepanaikino jo teisinės neliečiamybės. Priimti tokį sprendimą pritrūko balsų, nes „už“ balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 25 parlamentarai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 06:50