Lietuvos jūrų muziejuje veikia ruoniukų paštas, Kalėdinę pasaką seka delfinai. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejuje jau prasidėjo šventinis laikotarpis: čia veikia Ruoniukų paštas, kūrybinės dirbtuvės, o delfinariume demonstruojama „Kalėdinė pasaka su delfinais“.
Ankstesniais metais muziejuje veikdavo kalėdinis Pingvinų paštas, tačiau šiemet ši ypatinga misija – nugabenti vandens keliu Kalėdų Seneliui norus ir pageidavimus – patikėta būtent ruoniukams. Nenuostabu, juk muziejus ypač daug dėmesio skiria Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių gelbėjimui, be to, 2022-uosius Seimas paskelbė Gyvūnų gerovės metais ir labai svarbu – ateinančiais metais Jūrų muziejuje atsidarys Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovų, akvariumo cokoliniame aukšte, priešais iliuminatorių, pro kurį į lankytojus iš baseino žvelgia ruoniai, yra pastatytas stalas ir pašto dėžutė, į kurią galima įmesti norų ir svajonių atviruką. Beje, lankytojai skatinami rašyti ne tik Kalėdų Seneliui, kviečiama rašyti sveikinimus, linkėjimus ir ne pasakiškiems draugams ar artimiesiems. Atvirukus su tikrais adresais Jūrų muziejus įsipareigoja nusiųsti adresatams. Taip pat šioje erdvėje laukiama mėgstančių deklamuoti, nes už eilėraštuką laukia dovana – atvirukas su garsine knyga „Vandens gyvenimo linija“.
Na, o lankytojų, kurie nori išsiųsti originalų, savo paties pagamintą atviruką, akvariume ir laivybos istorijos ekspozicijose laukia kūrybinės dirbtuvės. Pirmajame akvariumo aukšte veikia dirbtuvės „Sukurk stebuklingą jūrų pasaką“, kuriose muziejaus lankytojai kviečiami pasidaryti unikalias knygutes, atspaudžiant tam tikrų jūros gyvūnų atspaudus knygelės puslapiuose. Namuose juos galima jau nusispalvinti ir paversti knygutę unikalia ir nuostabia jūrine pasaka.
Antrajame aukšte veikia kriauklių atvirukų dirbtuvės, kur lankytojas ant atviruko atsispaus pasirinktos kriauklės atvaizdą (nautilo, karališkosios kriauklės, Tritono rago). Naujausioje laivybos istorijos ekspozicijoje „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“ galima pasigaminti atvirukus su jūrine trispalve. Taip dirbtuvių lankytojai susipažįsta su karinio laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava ir laivo istorija. Klaipėdos jūrų muziejuje – kalėdinės nuotaikos. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejus praneša, kad šį penktadienį delfinariume jau prasidėjo specialūs šventiniai pasirodymai „Kalėdinė pasaka su delfinais“. Pagrindiniai jos herojai – be abejo, delfinai. Delfinariume dabar jų yra šešiolika. Kiekviename spektaklyje gyvūnai dalyvauja pasikeisdami – po septynis-aštuonis. Lygiai toks pat kintanti ir kaliforninių jūrų liūtų komanda: šių gyvūnų yra penki, pasirodyme dalyvauja po du pasikeisdami.
Šiemet delfinariume rodomos pasakos pagrindas – kalėdinis pasakojimas, kurį į milžinišką delfinariumo ekraną „perkėlė“ videoprojekcijų kūrėja Vesta Obolevičiūte. Pasaka visu grožiu išsiskleidžia įspūdingame 123 kv. metrų delfinariumo projekciniame ekrane, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje.
Į Baltiją grįžo dar penki Jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai. Pavel Kulikov nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus baseinus pirmadienį paliko dar penki ruoniukai rastinukai, kurie pavasarį nusilpę buvo atgabenti iš Baltijos pakrantės. Per keturis mėnesius sustiprėję į Baltijos bangas nėrė Gaspadorius, Untaniukas, Zbitkė, Kujelis ir Broškė. Į jūrą jie niurktelėjo drąsiai ir nuplaukė skirtingomis kryptimis, sakoma muziejaus pranešime.
Šiemet muziejui teko priglausti ir rūpintis net septyniolika ruonių jauniklių. Gydomi ir prižiūrimi patyrusių specialistų ruoniukai greitai taisėsi. Liepą buvo paleisti pirmieji pasveikę ir paaugę ruoniukai. Savarankiškai jie gali gyventi, kai jau sveria ne mažiau 40 kg. Kai kurie rubuiliai priaugo beveik 60 kg.
Anksčiau ruoniukai į jūrą buvo paleidžiami pakrantėje, tačiau šiemet dėl poilsiautojų gausos ir dėl priekrantės žvejų tinklų artumo jaunikliai plukdomi į atvirą jūrą. Šią akciją muziejui įgyvendinti padeda ilgametis rėmėjas AB „Novaturas“, globojantis ruoniukus nuo 2019 metų.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji apmoka Baltijos pilkųjų ruonių gydymą ir priežiūrą. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Liepos 28 dieną sukanka 40 metų, kai Klaipėdoje, Kopgalyje, duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejus. Muziejui pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija.
1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai – Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje.
„Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Aloyzo Každailio, apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio“, – sakė O. Žalienė.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Vien pernai jame apsilankė beveik 800 tūkst. lankytojų.
„Jūrų muziejus augo kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai–inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai“, – pasakoja Jūsų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
Pasak jos, prieš ketvirtį amžiaus atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką – drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos.
„Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį. Tik toks santykis žmogų daro jautriu ir globojančiu – ir Baltiją, ir viso pasaulio jūras“, – sako O. Žalienė.
Trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris, kaip ruonių ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.
„Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys – nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose“, – pasakoja N. Puteikienė.
Pasak jos, kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje. Kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą – Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.
Baltijos jūros gyventojas. Slaptai.lt nuotr.
Delfinariume jau kuris laikas veikia delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai vaikus su negalia. Gydymo tikslais delfinariume jau apsilankė apie tūkstantį šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.
Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų iki šiol nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.
„Didžiausias mūsų turtas – muziejaus darbuotojai. Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės, kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome vienas kitą ir tada, kai nesiseka“, – sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė O. Žalienė.
Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys.
Lietuvos jūrų muziejus – vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją rengiamas simbolinis muziejaus vartų atvėrimo renginys. O pačią šventę muziejininkai pažymės liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis rengiamu tarptautiniu forumu „Mus jungia Baltija“.
Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, padiskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.
