Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šarme l Šeichas, Egiptas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį JT klimato konferencijoje sakė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikia dar skubiau atsisakyti iškastinio kuro.
„Rusijos karas tik dar labiau sustiprino būtinybę pasauliui atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – sakė J. Bidenas COP27 susitikime Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm el Šeiche.
J. Bidenas kalbėjo, kad klimato krizė kelia pavojų „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad JAV yra pasiryžusios mažinti anglies dioksido išmetimą.
„Klimato krizė susijusi su žmonių saugumu, ekonominiu saugumu, aplinkos saugumu, nacionaliniu saugumu ir pačia planetos gyvybe“, – sakė jis.
Pasak jo, JAV „yra pasiryžusios“ įgyvendinti savo įsipareigojimą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 50-52 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.
„Jungtinės Valstijos pasieks savo išmetamųjų teršalų tikslus“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad ir „kiekviena valstybė turi suaktyvinti savo veiksmus“ mažinant CO2 išmetimą, atnaujinti ir sustiprinti savo ambicijas klimato srityje, siekiant suvaldyti klimato atšilimą.
Kelias valandas praleidęs COP27 konferencijos vietoje ir grįždamas į lėktuvą „Air Force One“, kuriuo ketino toliau skristi į Kambodžoje vykstantį regioninį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą, paklaustas žurnalistų, kas galėtų įtikinti jo oponentus iš Respublikonų partijos sutikti finansuoti brangias klimato kaitos iniciatyvas, J. Bidenas atsakė: „Tikrovė“.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus penktadienį žinutėje, paskelbtoje prieš COP26 klimato konferenciją, pareiškė, kad pasaulio lyderiai turi skubiai reaguoti į klimato krizę.
„Per COP26 Glazge susitiksiantys politinius sprendimus priimantys asmenys skubiai raginami efektyviai sureaguoti į dabartinę ekologinę krizę“, – popiežius sakė per BBC radiją transliuotoje žinutėje, išverstoje iš italų kalbos.
Jis pridūrė, kad tai „suteiktų ateities kartoms konkrečių vilčių“.
Pontifikas užbaigė žinutę pabrėždamas, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti „pakeičiant mūsų bendrą atsaką į beprecedentę klimato kaitos keliamą grėsmę ir mūsų bendrų namų nykimą“.
Popiežius anksčiau šį mėnesį prisijungė prie beveik 40 religinių lyderių ir kreipėsi į vyriausybių vadovus, ragindamas imtis „skubių, radikalių ir atsakingų veiksmų“ drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
84-erių popiežius pats nedalyvaus netrukus prasidėsiančioje klimato konferencijoje. Vatikanas vietoj jo siunčia į Glazgą Vatikano valstybės sekretoriaus, kardinolo Pietro Parolino vadovaujamą delegaciją.
Pranciškus prieš COP26 susitiks su keliais pasaulio lyderiais, šiems atvykus į Romą, kur savaitgalį vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas.
Popiežius penktadienį surengs audiencijas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Pietų Korėjos lyderiu Moon Jae-inu, o kitą dieną jis turėtų pirmą kartą susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg paragino žmones „Juodąjį penktadienį“ nepirkti bereikalingai.
„Perdėtas vartojimas naikina dabartines ir būsimas gyvenimo sąlygas ir pačią planetą, – rašė 17-metė švedė tviteryje ir instagrame. – Nepirkite daiktų, kurių jums nereikia“.
„Juodąjį penktadienį“ fizinės ir internetinės parduotuvės vilioja klientus didelėmis nuolaidomis.
Klimato aktyvistai kritikuoja, kad perdėtas vartojimas gilina klimato krizę – gamyba, pavyzdžiui, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sekina brangius planetos resursus.
„Klimato krizė reikalauja, kad pereitume prie tvaraus gyvenimo būdo, – neseniai rašė G. Thunberg gimtosios Švedijos laikraštis „Aftonbladet“. – Mums nepadės, jei didžiosios įmonės darys viską, kad skatintų vartojimą“.
Su grotažyme #BlockFriday daugelis klimato aktyvistų reikalavo blokuoti „Juodąjį penktadienį“.
Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Antradienio vakarą bus transliuojama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tradicinė Naujųjų metų kalba, šį kartą politikė aptars klimato krizės, darbo rinkos skaitmenizavimo ir Europos solidarumo dėl migracijos klausimus, rašė „Deutsche Welle“.
Vis dėlto kanclerė pabrėžė, kad šių pokyčių mastas neturėtų iš žmonių atimti drąsos. A. Merkel naujametinė kalba – persmelkta optimistinės dvasios, siekiant viltingai pasitikti naują dešimtmetį.
65-erių politikė teigia, kad nors ji negyvens pakankamai ilgai, kad galėtų matyti visas klimato krizės pasekmes, globalinis atšilimas yra tikras, nulemtas žmogaus veiklos – tai didelė grėsmė. „Taigi, privalome daryti viską, kas yra žmogaus rankose, kad nugalėtume šią žmonijai iškilusią grėsmę, – sako A. Merkel. – Tam vis dar yra laiko.“ Per žemės drebėjimą Indonezijoje žuvo 5 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
„Mūsų vaikai ir anūkai turės gyventi su pasekmėmis to, ką sugebėsime arba nesugebėsime padaryti dabar, – teigia ji. – Dėl šios priežasties skirsiu visas savo jėgas, kad užtikrinčiau, jog Vokietija atliks savo vaidmenį – ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kad užkirstų kelią klimato kaitai. Taifūnas Hagibis Japonijoje pražudė mažiausiai 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
A. Merkel tvirtina, kad jos vyriausybės klimato apsaugos projektas, kurį kiek pakoreguotą prieš Kalėdas pagaliau patvirtino parlamentas, bus Vokietijos prisidėjimo prie bendros kovos prieš klimato kaitą gairės. Vis dėlto kai kurios aplinkosaugos grupės tvirtino, kad šio įstatymų projekto nepakanka problemoms spręsti, o A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai išreiškė norą persitarti dėl kai kurių įstatyme minimų priemonių.
Kanclerė, nors ir priėmė kritiką, vadinamąjį klimato paketą tvirtai gynė.
Kalboje aptariami ir darbo rinkos pokyčiai – A. Merkel sako, kad vis plečiantis skaitmeninei, automatizuotai darbo jėgai, visuomenei reikia „naujų atsakymų“.
Kanclerė teigia, kad, susidūrus su ateinančio dešimtmečio iššūkiais, vokiečiams prireiks „daugiau drąsos nei bet kada anksčiau“. Tačiau politikė priduria, kad šalies gerovę palaikys Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir „socialiai orientuota rinkos ekonomika“. Po audros Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Užsimindama apie pirmąją konstitucijos eilutę, A. Merkel teigia: priimant bet kokias naujas priemones, ribų neleis peržengti žmogaus orumo principai.
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Kanclerė įsitikinusi, kad savybės, kurios vokiečius visada darė stiprius – sugebėjimas sunkiai dirbti ir išradingumas, – sudarys pagrindą, reikalingą naujiems iššūkiams pasitikti.
A. Merkel dar kartą pabrėžia visiems gerai žinomą kanclerės eilutę – Vokietijai klestėti reikia stiprios Europos. Kalboje politikė atsigręžia į pabėgėlių antplūdį ir, matyt, greitai nesibaigsiančią migraciją iš Afrikos į Europą. A. Merkel teigia, kad geriausias šios problemos sprendimas, jos manymu, yra pastangos kurti stabilesnę Afriką.
„Mums taip pat yra svarbus bendradarbiavimas su Afrika, – teigia kanclerė. – Migracijos (problemos) ir pabėgėlių krizė aprims tik tada, kai žmonėms bus suteikta galimybė gyventi taikų ir saugų gyvenimą. Nuolatinį saugumą galima pasiekti tik radus politinius sprendimus ir užkirtus kelią karams.“
A. Merkel taip pat dėkoja vietos politikams, kurie per pastaruosius metus buvo priversti kęsti užpuolimus ir diskriminaciją. Birželį Walteris Lübckė, A. Merkel CDU partijos narys ir politikas Kaselyje, buvo nužudytas kraštutinės dešinės ekstremistų.
