Žymus Kauno bukinistas, leidėjas Vidmantas Staniulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia nuoširdžią užuojautą dėl lietuvių kultūros veikėjo, bibliofilo ir kolekcininko, vieno iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrėjų Vidmanto Staniulio netekties.
„V. Staniulis, negailėdamas nei laiko, nei širdies, mokė mane orientuotis nepaprastai turtingame knygos pasaulyje. Jis buvo išskirtinė asmenybė, mylėjusi senąsias lietuviškas knygas, elementorius ir gramatikas. Labai pasigesiu mūsų ilgų, nuoširdžių ir įtraukiančių pokalbių“, – teigia šalies vadovas.
V. Staniulis prisidėjo rengiant Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, inicijavo „Geriausiai parengto ir išleisto bibliografinio leidinio“ konkursus. Už nuopelnus Kauno ir Lietuvos kultūrai V. Staniulis buvo apdovanotas II laipsnio Santakos medaliu.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą V. Staniulio artimiesiems, bendražygiams ir visai skaitančiųjų bendruomenei, praneša Prezidentūra.
Garsus bibliofilas ir kolekcininkas V. Staniulis mirė Kaune šeštadienį, eidamas 71-uosius metus.
V. Staniulis gimė 1950 m. gegužės 13 d. Kiaulupiuose, Sintautų valsčiuje. 1968 baigė Sintautų vidurinę mokyklą. Surengė daugiau kaip 20 parodų (Lietuviškos kontrafakcijos, Lietuvos kalendoriai, M. Mažvydo „Katekizmui“ 450, Lietuvos mokyklų 600 m., Spaudos draudimas 1864–1904, „Aušros“ kelias ir kitos). Knyga. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1994 metais V. Staniulis Kaune atidarė savo antikvarinį knygyną. Sudarė ir išleido knygas: XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštis (su kitais, 3 tomai 2004), „Moterys, arba cherchez la femme“ (2007), „Lietuvių kalbos istorija“, „K. Donelaičio Metai“ (faksimilinis 1918 leidinys), „Diagnozė: bibliofilija“ (su kitais), albumą „Tarpukario šeimos“ (visos 2008), „Muziejus, kultūros vertybės, žmogus“ (su M. Puodžiukaitiene, 2009), „Šalis ta Lietuva vadinas“ (su kitais, 2014).
V. Staniulis buvo vienas iš pagrindinių XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo iniciatorių. Ši draugija buvo atkurta 1993 metais. Nuo 1994 metų jis prisidėjo rengiant Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
1961 metų gruodžio 22 dieną KGB majoras Anatolijus Golicynas kartu su žmona ir dukrele paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Iki tos lemtingos dienos KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos skyriaus kontržvalgybininkas apsimetė esąs sovietinis diplomatas Aleksandras Klimovas, dirbantis vicekonsulu Suomijoje. Amerikiečiai pasirūpino, kad perbėgėlių šeima saugiai pasiektų JAV.
Vos tik Golicynų šeima atsidūrė Amerikoje, 35 metų Anatolijų iš karto ėmė tardyti CŽV agentai. Juos domino viskas, nes A.Golicynas užsiėmė informacijos apie NATO pajėgumus rinkimu. Po pirminių apklausų Anatolijų pradėjo tardyti CŽV kontržvalgybos šefas Jamesas Engletonas.
