Matiasas Gebaueris / Der Spiegel

Įvyksiančiame NATO susitikime Varšuvoje Šiaurės Atlanto aljansas reaguos į padidėjusį pavojų kibernetinėje erdvėje, praneša vokiečių žurnalas „Der Spiegel“.

Paskutiniame paruošiamajame susirinkime, prieš įvyksiantį valstybių ir vyriausybių vadovų posėdžiavimą, Aljanso šalių gynybos ministrai priėmė nutarimą formaliai paskelbti virtualinę erdvę, o būtent internetą ir kompiuterines svetaines, galimu kovinių veiksmų teatru.

 „Apsauga nuo kibernetinių atakų yra dalis mūsų bendro saugumo,“ — pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Aljanso štabo būstinėje Briuselyje. Jis taip pat pažymėjo, kad dabartiniu laiku „nė vienas karinis konfliktas nevyksta be kiberkomponentų“. „Dėl šios priežasties dėmesys minėtų karinių veiksmų teatrui, įskaitant gynybą sausumoje, ore ir vandenyje, yra daugiau negu deramas ir reikalingas,“ — pridūrė J.Stoltenbergas.

kibernetinis karas
Kibernetinis karas tampa vis pavojingesnis.

Paskutiniu metu, pasak generolo, „NATO vidaus ryšiai, kuriuose partneriai keičiasi svarbiais duomenimis ir kariniais planais, patiria didėjantį chakerių – kompiuterinių įsilaužėlių spaudimą,“ o „NATO kompiuteriniai ekspertai kiekvieną dieną registruoja dešimtis bandymų atakuoti informacijos srautus“. Tuo pačiu daugumą atakų, pastebėjo J.Stoltenbergas, „pavyksta atmušti“.

Šis NATO sprendimas, kaip pabrėžiama žurnale, turės rimtas pasekmes. Kaip pastebėjo J.Stoltenbergas, „daug priešiškų kiberatakų valstybei – NATO narei gali išprovokuoti vadinamąjį penkto straipsnio scenarijų, kuris garantuoja kiekvienam Aljanso nariui pagalbą užpuolimo atveju“.

Anaiptol, kaip pastebėjo J.Stoltenbergas, ne kiekviena kibernetinė ataka gali atvesti iki panašių veiksmų. „Pats svarbiausias žingsnis bus mūsų ryšių apsauga, – pareiškė J.Stoltenbergas. – Tai, ką mes darysime, bus gynybinio pobūdžio“.

Informacijos šaltinis – „Der Spiegel“.

2016.06.16; 07:09

Rusijos Federacinė saugumo tarnyba (FSB) gavo iš Rusijos prezidento mandatą kurti valstybinę kompiuterinių atakų prieš informacinius šalies resursus aptikimo, prevencijos ir padarinių likvidavimo sistemą.

Tai ambicingas uždavinys, ir Federacinė saugumo tarnyba turi pakankamai struktūrų, kad tuo užsiimtų – pavyzdžiui, tokios kaip Informacinio saugumo centras (CIB) ir Ryšių saugumo centras (CBS).

Tačiau neatmetama ir tai, kad Lubianka ne tik kovos su kompiuteriniais įsilaužėliais Rusijos teritorijoje, bet ir gaus priėjimą prie informacijos apie įsilaužėlių atakas visame pasaulyje.

Continue reading „FSB mažina atotrūkį”

eimsas_oldridzas

Kompiuterinis šnipinėjimas – tai prisijungimas prie kompiuterių (arba jų pasiklausymas) be šeimininko žinios, turint tikslą nusikopijuoti slaptus duomenis arba juos sugadinti.

Paprastai specialiųjų tarnybų darbuotojai būtent taip ir kaupia slaptą informaciją.

Tuo pačiu praktikuoja ir kitokius nesankcionuoto prisijungimo prie kompiuterių metodus. “Virusai”, slapta perkelti į kompiuterį, gali sugadinti arba sunaikinti jame saugomą informaciją, o “programa – kurmis” – užprogramuoti neteisingas komandas, ir taip pat sutrikdyti kompiuterio darbą. Tokia programa, tarsi nematoma laikrodinė bomba, slypi sistemoje iki tam tikro laiko. Tačiau griežtai nustatytu laiku ji paleidžiama, ir “užplūsta” procesorių naikinančio veikimo komandomis.

Continue reading „“Šnipai-chakeriai dirbo KGB naudai nuo 1985 metų…””