Tapytojas Aleksandras Vozbinas. (ELTA) nuotr.
Eidamas 63-iuosius metus trečiadienį Vilniuje mirė lietuvių tapytojas Aleksandras Vozbinas.
A. Vozbino bičiulis tapytojas Raimondas Savickas LRT.lt atskleidė, kad velionis sirgo COVID-19 ir mirė nuo komplikacijų. Iš pradžių su liga grūmėsi namuose, tačiau sveikata prastėjo, dailininkas atsidūrė reanimacijos skyriuje, kur jam galiausiai buvo sukelta dirbtinė koma.
A. Vozbinas gimė 1958 m. kovo 4 d. Vilniuje. 1982 m. įstojo į Lietuvos dailės institutą, kur studijavo tapybos specialybę. Ją baigė 1988 m., mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje.
Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys (nuo 1997 m. buvo renkamas į LDS tarybą).
Dailininkas buvo dalyvavęs daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autorinių parodų skaičius viršija 30.
Tapytojo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Šardžos meno muziejus.
A. Vozbinas organizavo ir kuravo nemažai projektų Lietuvoje ir užsienyje – simpoziumų, plenerų tapybos parodų.
Valeri Žiskar d‘Esten (Valery Giscard d’Estaing). EPA – ELTA nuotr.
Nuo Covid-19 komplikacijų mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard‘as d’Estaing‘as, pranešė jo šeima. Jam buvo 94 metai. Prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino V. Giscard‘ą G. d’Estaing‘ą „didžiu europiečiu“ ir savo šalies novatoriumi.
V. Giscard‘as. d’Estaing‘as mirė „apsuptas savo šeimos“ savo namuose Otone Luaros regione, sakoma šeimos pranešime. „Jo sveikatos būklė pablogėjo, jis mirė nuo Covid-19 padarinių, – teigiama čia. – Atsižvelgiant į jo norą, laidotuvės vyks siaurame šeimos rate“. Buvęs prezidentas praėjusiais mėnesiais keliskart dėl širdies problemų buvo gydomas ligoninėje.
E. Macronas ketvirtadienį vadino V. Giscard‘ą. d’Estaing‘ą „pažangos ir laisvės politiku“, pakeitusiu Prancūziją. Be to, jis padėjo svarbius europinius pamatus, be kita ko, Europos pinigų sistemos ir Europos kosmoso agentūros (ESA) sukūrimui aštuntajame dešimtmetyje, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
„Giscard‘as“, kaip jis buvo vadinamas Prancūzijoje, vadovavo šaliai nuo 1974 iki 1981 metų. V. Giscard‘o d’Estaing‘o prezidentavimas ženklino jo pirmtakų Charles‘o de Gaulle‘io ir Georges‘p Pompidou konservatyvios politikos pabaigą. Vadovaujant V. Giscard‘ui d’Estaing‘ui, šalyje buvo vykdomos reformos, be kita ko, legalizuoti abortai, rinkėjų amžiaus cenzas sumažintas iki 18 metų.
Jam pavyko „modernizuoti politinį gyvenimą Prancūzijoje“, – sakė buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy. Šio įpėdinis François‘as Hollande‘as pabrėžė, kad Prancūzija neteko „valstybininko, nusprendusio atsiverti pasauliui“.
Būdamas 29-erių metų V. Giscard‘as d’Estaing‘as tapo parlamentaru, o 36-erių – jauniausiu ekonomikos ir finansų ministru. Vėliau 48 metų V. Giscard‘as d’Estaing‘as buvo išrinktas prezidentu – jauniausiu iki tol pokario respublikos istorijoje.
Vadovaujant V. Giscard‘ui d’Estaing‘ui, Prancūzijai teko kovoti su ekonomine krize, infliacija ir „veržtis diržus“. Be to, didelio atgarsio sulaukė deimantų skandalas: V. Giscard‘as d’Estaing‘as gavo juo dovanų iš Centrinės Afrikos vadovo Jeano-Bédelo Bokassa. Ši afera smarkiai pakenkė prezidento reputacijai ir prisidėjo prie jo pralaimėjimo socialistui François‘ui Mitterrand‘ui 1981 metų prezidento rinkimuose.
Pastarąją kartą V. Giscard‘as d’Estaing‘as viešumoje pasirodė 2019 metų rugsėjo 30 dieną, kai buvo laidojamas buvęs Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas.
