kompromisas

Aktualijos

Streikas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po trečiadienio vakarą vykusių derybų su streikuojančios mokytojų profesinės sąjungos atstovais sako, kad pasiekti susitarimo gali ir nepavykti. Jo teigimu, nors kai kuriais klausimais ministerija dar gali leistis į kompromisus, dėl atlyginimų derybų nebebus. Anot jo, šiuo klausimu valdžia jau pasiūlė maksimumą. Todėl, neatmeta tikimybės G. Jakštas, daugiau derybų su streikuojančiais mokytojais apskritai gali nebebūti.
 
„Sutarėme, kad įvertinsime siūlymus, tačiau profesinė sąjunga sako, kad nebus verta susitikti toliau, jei mūsų pasiūlymas dėl darbo užmokesčio nebus didesnis, nei pasiūlėme. O mes pasiūlėme maksimaliai, kiek įmanoma“, – žurnalistams trečiadienio vakarą sakė ministras, sutikdamas, kad tai galėjo būti ir paskutinės derybos su Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga.
 
„Gali būti ir taip. Mes siūlysime toliau darbo užmokestį, koks yra pasiūlytas. Į kitus klausimus leidžiamės į kompromisus. Lėšos pasiūlytos maksimalios. Jų daugiau nebus“, – teigė ministras.
 
Pasak jo, išsiskyrus profsąjungos ir ministerijos nuomonėms, kompromiso gali nepavykti surasti.
 
„Gali būti, kad kompromisas nebus rastas“, – teigė jis.
 
„Istoriškai būdavo atvejų kai streikuojama, streikuojama ir tada kažkada nustojama streikuoti. Dėl to mums yra labai skaudu, nes suprantame, kad nukenčia ugdymas, nukenčia mokinių tėvai. Tačiau turime galvoti ir apie valstybę, nes to lėšos, kurios yra pasiūlytos, yra tikrai maksimalios ir jų daugiau nebus“, – apibendrino ministras.
 
Profesinės sąjungos ir ministerijos atstovai trečiadienio vakare deryboms susėdo Riešės gimnazijoje.
 
ELTA primena, kad toliau tęsiasi penktadienį prasidėjęs mokytojų streikas. Planuojama, kad jis tęsis bent mėnesį. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, trečiadienį streikavo 2,2 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 2 tūkst. mokytojų.
 
Tęsiasi ir derybos tarp ministerijos bei streikuojančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Tačiau kol kas pokalbiai tarp ŠMSM ir pedadgogų nėra vaisingi.
 
Anksčiau ministras G. Jakštas nurodė, kad A. Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovai pateikė tik du kompromisinius reikalavimus dėl atlyginimų mokytojams didinimo ir kontaktinių valandų mažinimo. Tačiau, pasak jo, įgyvendinti šių reikalavimų nėra įmanoma.
 
Tuo metu pats A. Navickas kritikuoja ministeriją, mat, ši antradienį norėjo derėtis ne dėl konkrečių reikalavimų, susijusių mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, etatinio apmokėjimo sistemos tobulinimu ir darbo užmokesčio didinimu, bet dėl kitų pedagogų socialinių garantijų.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2023.10.05; 00:33
SkaitomiausiosŽvalgyba

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Kyjivas, vasario 22 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija rengia padėties Ukrainoje destabilizavimo scenarijų kaip vienintelį išsigelbėjimą nuo savo karinio pralaimėjimo. Šiuo tikslu RF tarptautinėse platformose ir Ukrainoje per savo „ekspertus“ mėgina prastumti idėją, kad esą Ukraina mainais už karo pabaigą turi atsisakyti Donecko ir Luhansko sričių bei Krymo.
 
Kaip praneša „Ukrinform“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas tai rašo leidinyje „Ukrainska pravda“ paskelbtame straipsnyje.
 
Rusiška agresija

„Vidinė destabilizacija Ukrainoje yra vienintelis Rusijos išsigelbėjimas nuo karinio pralaimėjimo ir Putino režimo žlugimo. Todėl Kremlius stengiasi į kraujotakos sistemą paleisti nuodingą virusą – idėją apie kompromiso galimybę. Esą tereikia Ukrainos sutikimo mainais už karo pabaigą atsisakyti Donecko ir Luhansko sričių bei Krymo. Pagal šį scenarijų dirbama plačiu mastu ir įvairiomis kryptimis. Kremlius savo planuose deda viltis į ukrainiečių nuovargį, sąjungininkų ir partnerių išsekimą, rinkimus Jungtinėse Valstijose ir Europoje, ekonominę krizę ir Rusijos išteklių poreikį“, – rašo O. Danilovas.
 
Pasak jo, tarptautiniuose susitikimuose Rusijos atstovai gąsdina ir įtikinėja, kad dalies Ukrainos teritorijų iškeitimas į taiką yra geriausia išeitis.
 
NSGT sekretorius prognozuoja, jog netrukus Ukrainoje įvairūs „ekspertai“ pradės skleisti naratyvą, kad labai reikia taikos, kad Vakarai išduoda Ukrainą, o Ukrainos rytuose ir Kryme gyvena tik „separatistai” ir „vatnikai”, ten žmonėms išplautos smegenys, sugriauta ekonomika ir nuniokoti miestai.
 
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

„Bet tokie tvirtinimai yra kliedesys ir nusikaltimas, mažiausiai – kėsinimasis į valstybės teritorijos  vientisumą, o daugiausiai – išdavystė. Krymas, Donecko ir Luhansko sritys, visi kiti laikinai okupuoti šalies regionai yra suvereni Ukrainos teritorija, kuri nekeičiama ir neparduodama. Tereikia pakliūti į šiuos pasirinkimo tarp nuolaidų ir karo spąstus – ir vėl sulauksite karo“, – pabrėžė O. Danilovas.
 
Jo manymu, Putino valdžia tokį susitarimą – „žemė mainais į taiką“ – laiko tarpiniu etapu siekiant pagrindinio tikslo – sunaikinti Ukrainą ir užgrobti visą jos teritoriją.
 
Pagrįsdamas savo nuomonę, O. Danilovas pabrėžė, kad tokiu atveju Rusija gautų reikiamą operatyvinę pauzę savo ginkluotosioms pajėgoms, o svarbiausia – Kremlius į Ukrainos visuomenę paleistų destruktyvų skaldymo virusą, keliantį pasipiktinimą ir nepasitenkinimą.
 
Agresyvi matrioška

„Dabar, kai 95 proc. ukrainiečių tiki pergale kare, kompromisas su agresoriumi sukeltų neišvengiamą pilietinį protestą. O jei bus sumaniai žaidžiama apnuogintais Ukrainos visuomenės nervais ir eskaluojama  amžina korupcijos tema, suteikiamas balsas pritilusiems „rusų pasaulio“ mylėtojams, kurstomos įvairių oponentų politinės ambicijos, tai šalis neišvengiamai pateks į ūmią politinės krizės fazę. Ir būtent tuo metu Rusija smogtų naują smūgį“, – rašo NSGT sekretorius.
 
Pasak O. Danilovo, šiame kare negali būti lygiųjų ir nėra pustonių. „Ukraina turi laimėti, o Rusija – pralaimėti. Kompromisas ir nuolaidos yra kelias į pralaimėjimą ir valstybingumo praradimą“, – apibendrino jis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.23; 00:30
Gordijo mazgas

Kenos geležinkelio stotyje – Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų paroda. Lietuvos spaudos fotografų klubo nuotr.

Niujorkas, birželio 1 d. (ELTA). Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica interviu britų radijo stočiai „Times Radio“ pareiškė, kad kompromisai su agresoriumi jo šalies interesų sąskaita yra neleistini.
 
Vedėjas paklausė diplomato, ar Ukraina suvokia riziką, kad sąjungininkai Vakaruose laikui bėgant gali „pavargti“ nuo karo, ir jų parama ims mažėti.
 
„Manau, jog Didžiosios Britanijos visuomenė pakankamai protinga ir išsilavinusi, kad prisimintų istoriją. Noriu priminti susitarimą, kurį 1938 metais pasirašė Neville`as Chamberlainas ir Adolfas Hitleris. Nepraėjo ir metai, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tad jei nors šio to išmokome iš netolimos Europos istorijos, mes turime žūtbūt išvengti tokių susitarimų“, – pabrėžė S. Kislica.
 
Anot jo, jeigu kuris nors iš Europos politikų pradės piršti visuomenei idėją, kad reikia nutraukti karą Ukrainos nuolaidų agresoriui sąskaita, tai bus pavojingi ir neatsakingi veiksmai.
Ukraina pradėjo kasinėti masinę kapavietę Bučoje. EPA-ELTA nuotr.
 
„Jeigu bus leista, kad taip atsitiktų, tai Putinas reformuos ir modernizuos armiją, atleis savo generolus, padidins pajėgas ir vėl puls. Ir tada Europa, ir Didžioji Britanija taip pat, turės mokėti trigubą kainą. Tada jau galime pamatyti ir NATO šalies užpuolimą“, – įspėjo S. Kislica.
 
Paklaustas, ką darys Ukraina, jeigu Rusijai pavyks okupuoti visą Donbasą ir ilgai išsaugoti okupuotų teritorijų kontrolę, jis pareiškė, kad Ukraina niekada su tuo nesusitaikys.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.02; 00:30
Aktualijos

Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus, bei ragina energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną su Baltijos valstybėmis pasiekti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą.
 
„Prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo AE klausimą – jis yra keliamas daugiašaliuose bei dvišaliuose susitikimuose su Europos Sąjungos lyderiais. Šeštadienį prezidentas nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę bei poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse pagamintos elektros energijos aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Šio pokalbio metu taip pat buvo paliestas ir Lietuvai ypač aktualus elektros jungčių sinchronizacijos su žemynine Europa klausimas“, – Eltai teigė J. Neverovičius.
 
„Vykstantis derybų procesas negali pakenkti strateginiam tikslui – elektros tinklų sinchronizacijos procesui, kuriam finansuoti trys Baltijos šalys neseniai pateikė 1,2 mlrd. eurų paraišką“, – pridūrė jis.
 
Prezidentūra taip pat paragino Ž. Vaičiūną tęsti derybas su Baltijos šalimis, kuriose būtų rastas Lietuvai tinkantis kompromisas.
 
„2019 metų gruodį Europos Vadovų Taryboje Lietuvos pasiūlytos ir bendrai sutartos nuostatos, kad trečiosiose šalyse turi būti laikomasi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų, įgyvendinimas pirmiausia reiškia, kad visos trys Baltijos šalys negali pirkti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros. Prezidentas ragina energetikos ministrą Ž. Vaičiūną tęsti derybas taip, kad būtų pasiektas Lietuvos interesus atitinkantis kompromisas“, – teigė J. Neverovičius.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pirmadienį kreipėsi į energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų.
 
Parlamentaras Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, – turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Pirmadienį Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę surengė piketą prie Prezidentūros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 00:05
Gordijo mazgas

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos ir Latvijos kompromisas dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) dar nėra rastas. Vis dėlto, pažymi L. Linkevičius, elektros energijos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas bus baigtas iki 2025 metų, kaip ir planuota.
 
„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
 
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (…) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (…) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“.
 
Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 14:30
Gordijo mazgas

ES Tarybos ir Europos Parlamento (EP) derybininkai sutarė dėl reikalavimų naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir Sąjungai nepriklausančių šalių. Jie galios ir „Nord Stream 2“, rašoma EP pranešime.

Pagal pasiektą susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.

Kaip pabrėžia Europos Parlamentas, nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą.

Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šių reikalavimų (jos galės būti pratęstos). Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti jų pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.

Šį susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Šalys turės jį įgyvendinti per devynis mėnesius nuo įsigaliojimo.

EP pranešėjas Jerzy Buzekas pažymėjo: „Daugelis norėjo, kad šios derybos būtų nesėkmingos, nes be šio susitarimo ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Dabar visi būsimi dujotiekiai iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, turės atitikti ES taisykles. Tai visada buvo svarbiausias Europos Parlamento tikslas, todėl džiaugiuosi, kad tai įtvirtinta susitarime su Taryba“.

Vasario 8 d. Vokietija ir Prancūzija sutarė dėl kompromisinio dujų direktyvos pataisų varianto, kuris leistų Berlynui pačiam spręsti dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Berlynas ir Paryžius siūlė įteisinti, kad šalis, kurios teritorijoje yra dujų gavimo iš jūrinio dujotiekio vieta, nustatytų, kokį reguliavimą taikyti tokiam dujotiekiui. „Nord Stream 2“ atveju, reguliavimą nustatanti šalis yra būtent Vokietija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.14; 06:31

Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pasiekė kompromisą dėl prieglobsčio politikos, siekdami užbaigti nesutarimus, kėlusius grėsmę keturis mėnesius gyvuojančiai šalies koalicinei vyriausybei, informuoja BBC.

Po ilgai trukusių derybų H. Seehoferis atsiėmė grasinimus atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro pareigų ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderio posto.

Kaip pranešama, kanclerė sutiko sugriežtinti kontrolę pasienyje su Austrija, kad į Vokietiją nepatektų kitose ES šalyse prieglobsčio prašę žmonės. Bus įkurti tranzito centrai, kuriuose jie bus laikomi, kol galės būti išsiųsti atgal.

„Po intensyvių diskusijų tarp CDU ir CSU pasiekėme susitarimą dėl to, kaip ateityje galime užkirsti kelią nelegaliai migracijai pasienyje tarp Vokietijos ir Austrijos“, – reporteriams sakė H. Seehoferis.

Kanclerė taip pat pavadino susitarimą geru kompromisu.

CSU ir A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) dalijasi valdžia su centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), kuri dar turi pritarti paskutinės minutės kompromisui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:17

cyvas110
Jezerskas prieš Visocką

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar teisiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą.

Ypač dėl kokio nors žurnalisto publikacijų.

Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis.

Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika. Vargetos, kurie savo menkystę slepia po teisėjų togomis, nekenčia „rašeivų“, nes yra kvailai įsitikinę, kad pastarieji kalti dėl togų dėvėtojų nepopuliarumo.

Continue reading „Banditui ir nevykėliui” →