Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdybai pasikreipus į Vilniaus universitetą (VU) dėl galimo mobingo ir dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės persekiojimo, VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos. Universiteto atstovai atmeta jiems mestus kaltinimus ir nurodo, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja.
Vilniaus Universitete. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Fakulteto pranešime nurodoma, kad VU veikiančių studijų programų komitetų tikslas yra užtikrinti tinkamą studijų kokybę, analizuoti gaunamą grįžtamąjį ryšį. Be to, pažymima, kad komitetų posėdžiuose dalyvauja visų bendruomenės narių atstovai, o vykstančios diskusijos pasižymi nuomonių įvairove. Remiantis VU akademinės etikos kodeksu, kuris garantuoja universiteto bendruomenės nariams teisę atvirai reikšti požiūrį į dėstymą, kritiką ir pan., konstatuojama, jog komiteto sprendimas kreiptis patarimo į akademinės etikos komisiją negali būti vertinamas kaip mobingas, nukreiptas prieš J. Mažylę.
 
„(…) Vien faktas, kad tokia situacija buvo svarstoma studijų programų komitete ir bendru sutarimu buvo nutarta kreiptis į Vilniaus universiteto centrinės akademinės etikos komisiją, negali būti vertinamas kaip mobingas doc. dr. J. Mažylės atžvilgiu“, – rašoma VU Komunikacijos fakulteto pozicijoje.
 
„Priešingai, draudimas Studijų programos komitetui inicijuoti diskusijas ir kreiptis į Universiteto akademinės etikos komisiją, būtų laikomas akademinės laisvės suvaržymu. Todėl susipažinus su Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro programos komiteto posėdžių vaizdo įrašais ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šio komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su doc. dr. J. Mažyle“, – nurodoma pranešime.
Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šių metų vasario 23 dieną LŽS gavo VU docentės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą. Dėstytoja pateikė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto oficialius posėdžių vaizdo ir garso įrašus, taip pat posėdžių išrašus ir komiteto kreipimąsi į universiteto centrinę etikos komisiją. LŽS išplatintame pranešime teigiama, kad komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis sunaikinti asmens reputaciją ir susidoroti su J. Mažyle kaip dėstytoja.
 
VU Komunikacijos fakulteto atstovai akcentuoja, kad universiteto padalinio vadovybė stengėsi geranoriškai spręsti situaciją, kilusią dėl J. Mažylės – dėstytojos prašymu perkėlė ją į kitą studijų programą.
 
„Su docente visada buvo palaikomi kolegiški santykiai, kalbantis, išklausant ir stengiantis kartu rasti geriausią sprendimą susidariusioje situacijoje, todėl šių metų vasario 21 d., po Fakulteto dekanės susitikimo su docente, buvo tenkintas doc. dr. Jolantos Mažylės prašymas sudaryti sąlygas nedirbti atitinkamoje studijų programoje ir jos dėstymo krūvis minėtoje studijų programoje buvo perduotas kitai dėstytojai“, – aiškino VU Komunikacijos fakultetas.
 
„Fakulteto vadovė veikė aktyviai, neignoravo susiklosčiusios situacijos ir docentės prašymo, todėl tai niekaip negali būti siejama su jos diskriminavimu ar mobingu“, – pridūrė VU atstovai.
 
uz-garbinga-zurnalistika_2
Už garbingą žurnalistiką

Po LŽS kreipimosi, viešojoje erdvėje paplito minimo studijų programos komiteto posėdžių įrašai. Pasak VU, „posėdžiai yra vieši (…), įrašomi, o šių įrašų pagrindu yra rengiami posėdžių protokolai“.
zurnalistas_zmogus
Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.
 
„Tačiau posėdžių įrašai nėra vieši, ir neturėtų būti viešinami, nes įrašai daromi ne dėl posėdžių sklaidos, bet siekiant tinkamai parengti posėdžio protokolą“, – nurodo fakultetas ir akcentuoja, kad posėdyje dalyvavę asmenys nėra vieši, todėl vaizdo ir garso įrašo platinimas vyksta neteisėtai.
 
„Posėdžių įrašai buvo suteikti doc. dr. Jolantai Mažylei pačiai prašant susipažinti su jų turiniu, nes posėdžio metu buvo minima jos pavardė. Suteikiant įrašus, buvo nurodyta, kad dokumentai perduodami susipažinti, tačiau jų negalima kopijuoti, platinti ar perduoti tretiems asmenims“, – atsakyme LŽS teigė VU ir nurodė neplatinti komiteto posėdžių įrašų, antraip bus priversti kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei kitas institucijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.16; 07:00

Vilniaus universitete įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bronius Raguotis. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto absolventams pirmadienio rytą Šv. Jonų bažnyčios kieme įteikti  bakalauro ir magistro diplomai. Žurnalistikos bakalauro studijų programos absolventas Lukas Aluzas tapo pirmuoju Lietuvos žurnalistų sąjungos prizo „Broniaus Raguočio plunksnakotis“ laureatu.
 
„Broniaus Raguočio plunksnakotis – simbolinis prizas, mūsų atminties ir pagarbos ženklas ilgamečiam Universiteto dėstytojui, išugdžiusiam ne vieną žurnalistų kartą“, – sakė LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė doc. dr. Jolanta Mažylė.
 
Nuo šiol kasmet Broniaus Raguočio plunksnakotis bus teikiamas Vilniaus universitetą baigusiems jauniesiems žurnalistams už geriausią baigiamąjį bakalauro darbą.
 
„Svarbiausiais vertinimo kriterijais laikomi temos aktualumas ir vertingumas istoriniu aspektu“, – prizo steigėjų LŽS Vilniaus skyriaus valdybos vardu kalbėjo skyriaus pirmininkė J. Mažylė.
 
Vilniaus universitete įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universitete įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

L. Aluzas pelnė apdovanojimą už geriausią Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų programos baigiamąjį darbą „Radijo ir televizijos turinio transformacijos Lietuvoje 1988-1989 metais“ (vadovas prof. A. Vaišnys).
 
Žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros ir kultūros istorikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys B. Raguotis mirė šių metų vasario 13 d., eidamas 92-uosius metus. 
 
B, Raguotis 1954 metais Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1950–1963 metais dirbo dienraščio „Tiesa“ redakcijoje, 1954–1994 metais Vilniaus universitete dėstė žurnalistiką, 1985-1991 metais buvo Spaudos žurnalistikos katedros vedėjas, aktyvus Vilniaus universiteto ,,Žurnalistikos tyrimų” žurnalo redakcinės kolegijos narys. Daugelis absolventų jį visada prisimins kaip puikų spaudos istorijos dėstytoją, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių spaudos, literatūros, kultūros istorijos tyrinėtoją ir žinovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.21; 11:40