Konfidenciali informacija
Nepaisant priešingų Prezidentūros pareiškimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nekeičia savo pozicijos ir tvirtina, kad informacija, kurią paskelbė apie vokiškus „Leopard“ tankus, nėra pažymėta jokiu slaptumo grifu. Politikas nurodo, kad po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, o vėliau ir savo „Facebook“ paskyroje dalijosi viešojoje erdvėje prieinama informacija.
„Pirmiausia turiu pasakyti, kad įstatymas yra mano pusėje, nes čia nebuvo skelbiami duomenys, turintys kokius nors grifus, tokių duomenų nenaudojau, bet apie priimamus sprendimus mes komunikuojame“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
„Jokio dokumento, pateikto Valstybės gynybos tarybai, nepaviešinau. Aš vėliau paskelbiau apie sprendimą, t. y. jungtis, išsiųsti ketinimų pareiškimą Vokietijai, o vėliau, diskutuojant su kolega Seimo nariu Raimundu Lopata, buvo pateikta papildoma informacija iš viešos informacijos. Apie tai, tiesa sakant, mes komunikavome (…) gegužės viduryje, prieš anksčiau vykusį Valstybės gynybos tarybos posėdį.“, – aiškino ministras.
A. Anušauskas, argumentuodamas savo sprendimus, taip pat pasirėmė Čekijos pavyzdžiu, kuri, pasak jo, pastaruoju metu žengė tokį patį žingsnį – paskelbė apie siunčiamą ketinimų raštą Vokietijos tankų gamintojams. „Būtent tomis dienomis Čekija žengė analogišką žingsnį. Ministrė pasirašė ketinimų pareiškimą, tokį pat dokumentą išsiuntė Vokietijai ir komunikuojant buvo pasakyta, kad Čekija oficialiai prisijungia prie „Leopard“ koalicijos ir tai kaip tik leis prisijungusioms šalims supaprastinti pirkimo procedūras, sumažinti kainas, gauti trumpesnius pristatymo terminus, tinkamą logistinę pagalbą, konkretesnė informacija turėtų pasiekti metų pabaigoje“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Dėl viešų pareiškimų ministras sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti. Tai šalies vadovas pakartojo ir po KAM išaiškinimo, esą A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Atsižvelgiant į viename informaciniame portale paskleistus teiginius, kurie formuoja nepagrįstą, tendencingą neigiamą nuomonę apie praėjusių metų rudenį pradėtą ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio „Šnipinėjimas”, kuriame vienas iš įtariamųjų yrapolitinis ir visuomenės veikėjas Algirdas Paleckis, prokuratūra nori priminti ir atkreipti dėmesį į keletą faktų.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Štai tie faktai.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir minėtas asmuo buvo sulaikytas, o vėliau – ir suimtas, 2018 m. rudenį. Įtariamasis Algirdas Paleckis nėra dingęs – jis buvo ir tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje.
Visuomenė apie šį ikiteisminį tyrimą buvo informuota, kai tik tai tapo galima nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui. Nepaisant to, kad, vadovaujantis visuomenės teise žinoti, apie patį ikiteisminį tyrimą buvo pranešta, daugelis šio ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie paprastai nėra konfidencialūs ir galimi skelbti, šiuo atveju iki šiol yra neviešintini. Dėl šio tyrimo ypatumų griežto konfidencialumo reikalavimai apima ir su tyrimu susijusias įvairias datas, įtariamųjų, liudytojų skaičių ir t.t.
Visi ikiteisminiai tyrimai dėl šnipinėjimo atliekami laikantis daug griežtesnių reikalavimų dėl informacijos viešinimo. Apie dalį šių tyrimų visuomenė buvo informuota tik tada, kai konkreti baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduodama nagrinėti teisme. Šių bylų nagrinėjimas paprastai vyksta tik uždaruose teismo posėdžiuose.
Tai atvejais, kai suėmimas paskirtas ar pratęstas ilgesniam negu vieno mėnesio terminui, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ir jį organizuojantis bei kontroliuojantis prokuroras į teismą dėl suėmimo pratęsimo privalo kreiptis likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.
Remiantis 5 metų duomenimis apie ikiteisminius tyrimus dėl šnipinėjimo, toks ikiteisminis tyrimas vidutiniškai trunka apie 1,5 metų.
