Kongreso nariai

Atsargiai

Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas ruošiasi pripažinti Pirmojo pasaulio karo metu Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes genocidu, paskelbė JAV žiniasklaida.
 
1915 metų balandžio 24-oji laikoma armėnų genocido pradžia. Istorikai laiko šias žudynes pirmuoju XX amžiaus genocidu, buvo nužudyta apytikriai 1,5 mln. armėnų. Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija įnirtingai neigia, kad šios žudynės prilygsta genocidui.
 
Tikėtina, kad šis JAV žingsnis dar labiau padidins įtampą su NATO sąjungininke Turkija, kuri griežtai atmeta genocido pavadinimą, nors dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, vartoja šį terminą armėnų žudynėms.
 
Kaip teigia „The New York Times“ ir „Wall Street Journal“, J. Bidenas genocidą turi pripažinti šeštadienį, minint 106-ąsias šių masinių žudynių metines. Žudynės prasidėjo 1915 metais, kai Osmanų imperija kovojo su carine Rusija per Pirmąjį pasaulinį karą dabartinės Armėnijos teritorijoje.
 
J. Bidenas taptų pirmuoju JAV prezidentu, atvirai pavadinusiu žudynes genocidu. Nors tai neturėtų jokių teisinių pasekmių, jis supykdytų Ankarą, kuri tvirtina, kad genocido nebuvo ir abi pusės karo metu vykdė žiaurumus.
 
Kiek anksčiau daugiau kaip 100 JAV Kongreso narių parašė prezidentui laišką, ragindami jį laikytis rinkimų kampanijos pažadų ir pripažinti genocidą. JAV Kongresas dar 2019-ųjų gruodį pripažino žudynes genocidu.
 
„Dešimtmečius, kol pasaulio lyderiai pripažįsta pirmąjį XX amžiaus genocidą, JAV prezidentas tyli“, – laiške rašė Kongreso nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 00:30
Žvalgyba

Amerikos žvilgsnis

JAV tarnybos atskleidė galimus ekstremistų planus jau šį ketvirtadienį surengti naują Kapitolijaus šturmą.
 
„Gavome žvalgybinių duomenų apie galimus identifikuotos grupuotės planus įsiveržti į Kapitolijų ketvirtadienį, kovo 4 dieną“, – trečiadienį Vašingtone pareiškė Kapitolijaus policija. Pareigūnai esą pasirengę galimai grėsmei „prieš Kongreso narius ar Kapitolijaus kompleksą“.
 
Jau antradienį Kapitolijaus policija pareiškė sugriežtinusi saugumo priemones ir padidinusi pareigūnų skaičių. Tada teigta, kad tai padaryta gavus „nerimą keliančios informacijos ir žvalgybinių duomenų“.
 
Būgštavimų dėl smurto kovo 4-ąją yra jau kurį laiką, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokia konkrečiai grėsmė kyla.
 
Kovo 4-oji iki 1933 metų buvo naujo JAV prezidento inauguracijos diena. Po to ši data perkeltą į sausio 20-ąją.
 
Radikalūs rinkimus pralaimėjusio Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6 dieną šturmavo Kapitolijų. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
 
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 00:1