Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senatas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria remiantis, apribojamos prezidento Donaldo Trumpo galimybės imtis karinių veiksmų prieš Iraną be Kongreso pritarimo, skelbia BBC.
 
Nors respublikonai turi daugumą Senate, rezoliucija buvo patvirtinta 55 balsais prieš 45. Per balsavimą Senate aštuoni respublikonai stojo į demokratų pusę ir balsavo už tai, kad D. Trumpas turėtų pasikonsultuoti su Kongresu prieš vykdydamas karines operacijas prieš Iraną.
 
Rezoliucija patvirtinta, nepaisant D. Trumpo įspėjimo Senatui, kad šis nepritartų rezoliucijai.
 
„Tai labai svarbu mūsų šalies SAUGUMUI, kad JAV Senatas nebalsuotų už rezoliuciją. Mes labai gerai tvarkomės su Iranu ir dabar ne metas parodyti silpnumą. Jei mano rankos bus surištos, Iranui tai bus puiki diena. Siunčiamas labai blogas signalas“, – dieną prieš balsavimą teigė JAV prezidentas.
 
Praėjusį mėnesį demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai priėmė panašią rezoliuciją, tačiau kadangi Senato rezoliucijos struktūra ir tekstas nėra identiški, Atstovų rūmai turės dar kartą balsuoti. Tikėtina, kad D. Trumpas vetuos rezoliuciją, kai ji pasieks Baltuosius rūmus.
 
Stop ženklas

Tokių veiksmų buvo imtasi augant susirūpinimui dėl didėjančios įtampos su Iranu. Praėjusį mėnesį per JAV bepiločio ataką Irake žuvus įtakingam Irano generolui Qasemui Soleimani, įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pasiekė aukštumas ir kilo susirūpinimas, kad gali kilti karas.
 
JAV ir Iranas yra seni priešai. Santykiai prasti nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas JAV remiamas Irano šachas ir Iranas tapo Irano Islamo Respublika.
 
2015 metais būta santykių atšilimo ženklų, kai Iranas, JAV ir kelios kitos didžiosios šalys pasirašė susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tačiau JAV 2018 metais pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui griežtas ekonomines sankcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30

Beveik 200 JAV Kongreso narių demokratų susivienijo ir padavė į teismą JAV prezidentą. Donaldą Trampą (Donald Trump) jie kaltina per savo verslus gavusį pajamų iš užsienio šalių vyriausybių, praneša BBC. 

Charakteringas JAV prezidento Donaldo Trampo rankos mostas. EPA – ELTA nuotr.

Ieškovai JAV prezidentą kaltina pažeidus tarnybines pajamas reglamentuojantį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį priimti dovanas negavus Kongreso pritarimo.

Jie tvirtina, kad tai – didžiausias skaičius įstatymų leidėjų, kada nors padavusių JAV prezidentą į teismą.

Tiek valstybės pareigūnai, tiek privataus verslo atstovai D. Trampui pareiškė panašaus pobūdžio ieškinius.

Merilando valstijos ir Kolumbijos apygardos generaliniai prokurorai ieškinį pranešė padavę pirmadienį.

Baltieji rūmai tokius įtarimus neigia.

„Baltieji rūmai interesų konfliktų turi mažiausiai 25 valstybėse, ir atrodo, kad D. Trampas naudojasi savo pareigomis, jog padidintų savo pelną“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Atstovų rūmų narys Džonas Konjersas (John Conyers).

Visame pasaulyje veikiančiai D. Trampo organizacijai priklauso daugiau kaip pusė tūkstančio verslo subjektų, įskaitant viešbučius, golfo laukus ir daugiabučius. Daugelis šių verslo subjektų turi verslo ryšių su užsienio vyriausybėmis.

Sausį pradėjęs eiti prezidento pareigas, D. Trampas savo nekilnojamojo turto imperijos ir kito turto valdymą patikėjo sūnų vadovaujamam fondui.

Tačiau jis nepaklausė kritikų, raginusių jį savo verslus parduoti, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Prezidento teisininkai tikina, kad Konstitucijos straipsniu dėl tarnybinių pajamų tiesiog siekiama neleisti federaliniams pareigūnams priimti dovanų iš užsienio šalių valdžios, tačiau tokiems mokėjimams, kaip atsiskaitymas už viešbučio kambarį, jis netaikomas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.15; 07:30