Prezidentas Kijeve inauguravo K. Ostrogiškio paminklą. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Antradienį šalies vadovas dalyvavo Konstantino Ostrogiškio paminklo inauguracijoje.
K. Ostrogiškis, iš ukrainietiškų žemių kilęs, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžių, pasižymėjo išskirtinėmis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, kariniais gebėjimais ir nuopelnais.
„Šiandien jį geriausiai prisimename kaip 1514 metų Oršos mūšio nugalėtoją. Būtent ši pergalė sustabdė tuometę Maskvos ekspansiją ir pažabojo jos ambicijas. Konstantino Ostrogiškio triumfas ne tik perspėjo apie Rytuose kylančią grėsmę europietiškajai civilizacijai, bet ir akivaizdžiai įrodė, kad ši grėsmė yra įveikiama“, – sakė prezidentas. G. Nausėda Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Šio antkapinio paminklo autoriai – skulptoriai Olesis Sydorukas, Borisas Krylovas ir Arūnas Sakalauskas.
Šalies vadovas džiaugėsi, kad bendromis Lietuvos ir Ukrainos pastangomis pavyko atkurti kartu su Uspenjės soboru prieš 80 metų sugriautą K. Ostrogiškio antkapinį paminklą.
G. Nausėda Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė oficialų vizitą Ukrainoje penktadienį baigė apsilankymu Kijevo Pečorų lauroje.
Tai Lietuvos istorijai svarbi vieta, atskleidžianti mūsų šalies ir Ukrainos istorinę bendrystę. Uspenjės sobore yra palaidoti du Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnūs Skirgaila ir Vladimiras, kiti Gediminaičių palikuonys.
Šiame sobore ilsisi ir dar viena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) asmenybė – iškilusis LDK etmonas, Oršos mūšio prieš Maskvą nugalėtojas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis.
Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas aplankė ir pagerbė šio didžio karvedžio kapą. „Oršos mūšio, vykusio prieš daugiau nei 500 metų, reikšmė Europai buvo neįkainojama. LDK kariuomenė sustabdė Maskvos ekspansiją į Europą. Tai aktualu ir šiandieniniame geopolitiniame kontekste”, – sakė šalies vadovas.
1941 m. Uspenjės soboras ir jame buvęs renesansinis antkapinis paminklas K. Ostrogiškiui buvo susprogdinti. Šventovė visiškai atstatyta ir pašventinta 2000 metais. Šiuo metu baigiamas atkurti ir K. Ostrogiškiui skirtas memorialas.
Kijevo Pečorų lauros vienuolynas, įkurtas XI amžiuje, yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Aušros vartai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nieko neturiu prieš Ričardą Gavelį, kurio vardu Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo pavadinti skverą prie Aušros Vartų. Oršos mūšiui – 500 metų. Vytauto Visocko nuotr.
Bet sutikite, Vilniuje, ir ypač Senamiestyje, vardai turi būti amžių patikrinimus praėję.
Laikau mero žinią – provokacija.
Pasak įžymaus Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko, išliko žinių, kad iš pasaulinio Oršos mūšio grįžtančiam Konstantinui Ostrogiškiui pagal romėnų paprotį Vilnius surengė triumfo žygį. Tuo metu dar neseniai pastatyti miesto gynybos rytiniai vartai, pro kuriuos jis atvyko, jo garbei buvo pavadinti „Ostrožkije varota“. Bėgant laikui pavadinimas kito į „Aštriuosius vartus“, „Ostra brama“, kol lietuviai išvertę pavadino „Aušros vartais“. Pridursiu, kad ta proga didvyriui buvo leista Vilniuje įsteigti kelias ukrainietiškas stačiatikų cerkves. Jos ir dabar egzistuoja, tik Maskvos pavaldume.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kastytis Stalioraitis
Žiniasklaidoje pasigirdo balsų, kad Aušros Vartų kaip kelionės pradžios pasirinkimas yra šiek tiek rizikingas, nes Aušros Vartai visų pirma turi religinę prasmę, o ne valstybinę.
Man, kaip Lietuvos istorijos mėgėjui, praeinant pro Vartus jie visų pirma asocijuojasi su pergalingu LDK mūšiu prie Oršos. M.Bielskio kronikoje teigiama, jog Oršos mūšyje buvo nukauta 40 tūkstančių maskvėnų, į nelaisvę paimti jų karvedžiai. LDK kariuomenė atsipirko nedideliais nuostoliais – manoma, jog žuvo apie 500 lietuvių riterių. Garsas apie mūšį pasklido beveik visoje būsimoje Europos Sąjungoje.
Pasak LDK žinovo istoriko Alfredo Bumblausko, išliko žinių, kad iš Oršos mūšio grįžtančiam Konstantinui Ostrogiškiui pagal romėnų paprotį Vilnius surengė triumfo žygį. Jis įžygiavo į Vilnių pro tuo metu dar neseniai pastatytus miesto gynybos rytinius vartus, dabar vadinamus Aušros vartais.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tad Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmių pažymėjimo scenarijaus pradžia, Aušros vartai, yra labai valstybiškai simboliška. Priminimas Maskvai, kad neverta puoselėti nedorų vilčių Lietuvos, Ukrainos, o ir Baltarusijos atžvilgiu.
Puiki pradžia, kad taip ir toliau…
Žinoma, ir religinis akcentas turėjo prasmę. Juo labiau, kad Aušros Vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas yra garbinamas, kaip stebuklingas, ne tik katalikų, bet ir unitų, ir stačiatikių, t.y. visų LDK krikščionių.
Neatsitiktinai netoli Koplyčios vienoje Aušros Vartų gatvės pusėje yra unitų Šv. Trejybės bažnyčia, kurią fundavo tas pats Konstantinas Ostrogiškis (jo laikais LDK unitų dar nebuvo), ir vienuolynas, kitoje – stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas bei cerkvė (katedra).
Oršos mūšis. Paveikslas nutapytas XVI amžiuje nežinomo autoriaus. Originalas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje
Mano nuomone, summa summarum visas parodytas Prezidento kelias, jungiantis praeitį su dabartimi, priimant priesaiką, galėtų pretenduoti į tradiciją.
