Konstitucinis Teismas

Politinės intrigos

Copy of matulevic_2
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Gaila, bet per daugiau nei tris atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius nė viena politinė jėga nesugebėjo pakilti aukščiau savo siaurų interesų ir sutelkti Tautą bendrų valstybės reikalų sprendimui. Tam, kad tai nutiktų, reikia padaryti tarsi ne tiek ir daug. Visų pirma – suvokti, kas yra svarbiausia tam tikru istoriniu momentu. Antra – sugebėti tai aiškiai suformuluoti ir iškomunikuoti visuomenei. Ir trečia – bent trumpam  įveikti savo silpnybes ir nors trupučiuką pakilti aukščiau kasdienybės. O apibendrinant visa tai reikštų, kad reikia tapti valstybininku. Ne tuo, kuris čia buvo virtęs šešėlinės valdžios sinonimu, o tikru savo šalies patriotu.

Pasvarsčius gali susidaryti įspūdis, jog tai visai nesunku. Deja, tik iš pirmo žvilgsnio, nes jeigu viskas būtų taip paprasta, tai tikriausiai jau būtų seniai įgyvendinta. Kas mums trukdo? Priežasčių tikriausiai reikėtų ieškoti mūsų tautos istorijoje,nulėmusioje ir jos mentalitetą. Jei apeisime LDK laikus ir juos paliksime istorinio romantizmo šalininkams, į akis neišvengiamai kris tai, kad mūsų tauta didesnįjį savo istorijos tarpsnį gyveno ne savarankiškai, o didesniųjų tautų ujama ir nuo jų priklausoma. Tas neišvengiamai suformavo ir ištobulino prisitaikėliškumo sindromą, nes išgyveno tik tie, kas sugebėjo prisitaikyti prie nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Ir tame nėra nieko smerktino, tokia jau žmogaus prigimtis ir žmonijos istorijos raida. Tačiau, atidžiau įsigilinę į visumą, neišvengiamai privalėsime sutikti su tuo, kad vis tik didžiausią įtaką žmonijos pažangai turėjo gan negausi idealistų ar maištininkų grupelė. Tai yra tų, kurie nesitaikė su jiems likimo primestomis aplinkybėmis. Tačiau pastarųjų reikšmė ir indėlis dažniausiai būdavo įvertinamas tik tada, kai jų kauleliai jau būdavo sudūlėję. O kai kurie iš jų būdavo apskritai pasmerkiami užmarščiai. Nežiūrint nedėkingo likimo, visais istorijos tarpsniais vis tiek atsirasdavo pasišventėlių, kurie darė tai, ką jiems diktavo jų sąžinė ir pareigos supratimas. Tokie buvo mūsų knygnešiai, tokie – 1918 metų Lietuvos valstybės kūrėjai bei Sąjūdžio pirmeiviai. Tik jų dėka šiandien turime savo valstybę. Toli gražu ne tobulą, neretai pasiklystančią tarp Tautos išminčių palikimo ir siekio būti išskirtinai moderniais, bet – savo.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybė – tai mūsų visų bendrystė, o būtent joje ir slypi Tautos galia. Jeigu bendrystė bus sugriauta mūsų priešų ar mūsų pačių rankomis, nebeliks ir valstybės. Manau, dauguma tautiečių šito tikrai netrokšta. Tad iš kur gi kyla ta nuolatinė nesantaika, panieka kitam žmogui ar net neapykanta, kurią nuolat regime mūsų politiniame gyvenime, žiniasklaidoje ar net kultūrinėje sferoje? Kai kas turbūt pasakytų: žmogus – ne tik biologinio, bet ir socialinio darvinizmo produktas, todėl ir pasirengęs verčiau perkąsti gerklę konkurentui, nei pats tapti pastarojo auka. Ne vienu atvejų mes tai ir regime. Bet, manau, yra ir kitų nesantaikos priežasčių: neretai susidaro įspūdis, kad ta nesantaika dirbtinai kurstoma. Kieno? Turbūt tų jėgų, kurios nelinki gero Lietuvai.

Paimkime kad ir tą garsųjį “čekiukų“ skandalą. Ištisus dešimt metų savivaldybių tarybų nariai turėjo galimybę piktnaudžiauti veiklai skiriamomis lėšomis, tai niekam nebuvo paslaptis ir visiems tiko – įskaitant dabartinius „skaidrintojus“ bei skandalo pūtėjus. Bet kažkodėl būtent prieš NATO viršūnių susitikimą, kai Lietuva po ilgos pertraukos ir vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre, visas šis jovalas, vadinamas čekiukų skandalu, buvo su pasimėgavimu išvilktas į viešumą. Šiuo žingsniu Lietuvos politinės sistemos autoritetui buvo suduotas toks smūgis, kokio ji seniai nepatyrė. Manau, kad tikslas buvo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse palikti Lietuvą be valdžios, tik kažkam tai turbūt ligi galo neišdegė. Bet, manau, mūsų didžioji kaimynė liko vis tiek patenkinta: istorinio įvykio išvakarėse Lietuva buvo parodyda kaip niekinga, korupcijos liūne paskendusi valstybėlė, kuri nebesusitvarko net su savais politikais, o moko kitus.

Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Deja, nuo „čekiukų“ skandalo pūtėjų neką atsilieka policija, pagrasinusi per NATO viršūnių susitikimą surengti streiką – tarsi jų problemas galėtų išspręsti atvykę svečiai (gal prezidentas Emmanuelis Makronas?). Manau, ir patys sumanytojai supranta šio plano absurdiškumą, bet naudojasi galimybe sukelti papildomą šaršalą. Ir tai vyksta statutinėje organizacijoje, kuri yra nacionalinį valstybės saugumą užtikrinančių institucijų sudėtinė dalis! (Apskritai, Lietuvoje susiklostė sunkiai suvokiama padėtis, kai stambiuose verslo objektuose profasąjungų nerasi su žiburiu, o valstybinėse institucijose jų apstu, bet tai jau kita tema.)

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Į visus nustebinusiųjų gretą šiomis savaitėmis stojo ir Konstitucinis Teismas (KT), priėmęs sprendimą dėl migrantų teisių. Šnekant paprasčiau, tai buvo valstybės sienos atvėrimas visiems, kas tik nori ją kirsti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – silpnoka kabineto narė, bet jos atsakas į migrantų panaudojimą iš Rusijos ir Baltarusijos pusės kaip į hibridinio karo įrankius ir jų apgrežimas vertas visokeriopos pagarbos. Nes jei vadovautumės KT logika (kuo jie vadovavosi, nežinau), tai mes bet kokius sienos pažeidėjus dabar privalome sutikti su gėlėmis. Tačiau čia niekaip nesueina galai, nes valstybės sienos pažeidimas buvo ir išlieka nusikaltimu, o valstybė tam ir yra, kad gintų savo sienas nuo pažeidėjų. Tad kaip reikėtų apibūdinti tokį devynių KT teisėjų elgesį? Manęs neapleidžia įspūdis, kad jie, begindami Konstituciją, ją patys pažeidė – kaip ir galbūt sulaužė duotą priesaiką, kurioje pasakyta:,, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Bet kokia čia ištikimybė, jei teisiškai neginamos tos Respublikos sienos? Pagal KT sprendimo logiką išeitų, kad jeigu dabar per LR sieną, apsimetę migrantais, pradėtų veržtis Jevgenijaus Prigožino samdiniai, mums užvis svarbiausios būtų tų samdinių teisės. Štai iki kokio absurdo įmanoma prieiti, kai net nesusimąstoma apie savo sprendimų pasekmes ir prioritetu pasirenkama tai, kas prioritetu seniai nebėra. Tai ir pavyzdys, kaip nesudėtinga sukelti sumaištį valstybėje – reikia tik amunicijos ir noro. Vieni, kaip tie policininkai, ją kelia turbūt todėl, kad nesuvokia savo veiksmų pasekmių, kiti – kad per daug gerai suvokia.

KGB_dokumenty
KGB dokumentai – po devyniais užraktais

Kviečiu visus šiuo išskirtinai sudėtingu metu būti budrius, neprarasti nuovokos ir nepasiduoti manipuliacijoms. Labai įspūdinga, kai iš Kijyvo į Vilnių su kovine Ukrainos vėliava bėga sportininkai, bet ką tarp jų veikia garsus dainininkas, dar neseniai savo paskyroje gynęs KGB karininkus, taip ir lieka neaišku.

Šį pavyzdį prisiminiau tik todėl, kad tuomet dėl dainininko žodžių kilo nemenkas triukšmas, pasipiktino jo gausūs sekėjai socialiniame tinkle, bet dabar kažkas pasirūpino, kad jis bėgtų su vėliava.

Nebeliko nesižavinčių KGB karininkais? Nemanau.

Straipsnio autorius: Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirminininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas.

2023.07.06; 10:00

Aktualijos

Lietuvių kalbos išdavystė. Vincas Urbutis

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų, leidžiančių vardų ir pavardžių rašyboje naudoti „w“, „q“ ir „x“ raides, atitikimo Konstitucijai.
 
Į KT su prašymu įvertinti minėto įstatymo konstitucingumą dar pernai spalį kreipėsi Seimo narių grupė. Įstatymas, leidžiantis asmens vardų ir pavardžių rašyboje naudoti lotyniškos abėcėlės rašmenis be diakritinių ženklų įsigaliojo 2022 m. gegužę. Tokia rašyba, pagal įstatymą, galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Dalis parlamento narių, abejojantys Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų konstitucingumu, teigia, kad pats KT 2014 m. savo sprendime kitoje byloje konstatavo, jog keičiant vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką, įstatymų leidėjas privalo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kurios priimta oficiali išvada yra privaloma visoms valdžios institucijoms. Tai, anot grupės Seimo narių, reiškia, kad keisdamas vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią VLKK išvadą.
 
Kreipimesi į KT nurodoma, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą dėl minėtame projekte siūlomos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. VLKK priėmė neigiamą išvadą dėl pateikto įstatymo projekto, tačiau įstatymų leidėjas, Seimo narių grupės nuomone, tokios VLKK išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame nurodoma Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.07.05; 00:05
Politinės intrigos

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, opozicija svarsto kelti apkaltą šio įstatymo iniciatorei, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Nors buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas kritiškai vertina ministrės iniciatyvą, tačiau pagrindo apkaltai nemato. Pasak jo, tai opozicijos politinis žaidimas.
 
„Realus pagrindas Bilotaitės apkaltai yra toks pats kaip ir kitiems 83 Seimo nariams, kurie palaikė tą įstatymą. Taip pat prezidentui, kuris pasirašė įstatymą. Tokiu atveju reikėtų apkaltas visiems kelti“, – Eltai teigė D. Žalimas.
 
„Bilotaitė yra įstatymo teikėja, tačiau Seimas galėjo įstatymo nepriimti ir prezidentas nepasirašyti. Čia yra populizmas. Nematau aš jokio pagrindo jokiai apkaltai“, – pridūrė jis.
 
Pasak buvusio KT pirmininko, kiek daugiau pagrindo diskusijoms yra dėl A. Bilotaitės politinės atsakomybės.
 
„Politinė atsakomybė yra nepasitikėjimas ministre, kuri teikė tuos įstatymo projektus. Šia prasme politinę atsakomybę galbūt ir didesnę turi Bilotaitė, bet jeigu kalbėtume apie priesaikos pažeidimą ir Konstitucijos sulaužymą balsuojant už įstatymą, tuomet visi Seimo nariai ir prezidentas yra atsakingi (…). Visi žinojo, kad pažeidinėja Konstituciją, ne viena Bilotaitė. Buvo galima jos ir neparemti, ir nepriimti įstatymo“, – svarstė D. Žalimas.
 
D. Žalimo vertinimu, apkaltos klausimas yra tik opozicijos politiniai žaidimai.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„Žiūriu labai skeptiškai į tokias iniciatyvas, tai yra tiesiog politiniai žaidimai. Kitą vertus, opozicija tam ir yra opozicija, kad siūlytų tokias idėjas, apkaltas keltų ”, – apibendrino buvęs KT pirmininkas.
 
Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras Vytautas Bakas neatmeta galimybės, kad jau artimiausiu metu ims rinkti parašus dėl ministrės A. Bilotaitės apkaltos. Pasak jo, konservatorių deleguota ministrė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl, įsitikinęs politikas, konservatorės likimo Seime klausimas turėtų būti svarstomas labai rimtai.
 
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

„Konstitucija, visgi, buvo pažeista. Ir ji pažeista ne dėl nežinojimo ar nesupratimo. Mes matome grubų Konstitucijos pažeidimą, kada ministrė viską žinojo. Ji žinojo, jog jos inicijuoti veiksmai prieštarauja Konstitucijai“, – komentuodamas KT išvadą dėl migrantų sulaikymo politikos sakė parlamentaras.
 
Trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
 
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
 
Raminta Majauskaitė (ELTA)
 
2023.06.09; 07:22
Aktualijos

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atmeta opozicijos kritiką, kad padaryti „barteriniai mainai“ sutariant dėl kandidatūrų į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Parlamento vadovė tikina Seimo nario Stasio Šedbaro kandidatūros į Konstitucinį Teismą niekam nesiūliusi.
 
„Aš turėjau 5 kandidatus, iš kurių rinkausi ir tarp tų mano kandidatų nebuvo Stasio Šedbaro nė vienu momentu ir šios kandidatūros niekam nesiūliau. Pati išsirinkau Aurelijų Gutauską, dėl to, kad jo kompetencijos, man rodos, yra labai svarbios Konstituciniam Teismui ypatingai dabar, iš jo išeinant Vytautui Greičiui, kuris yra taip pat baudžiamosios teisės ekspertas“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Tai natūralu, kad Konstituciniam Teismui būtent tokio spektro specialisto reikia ir, manau, kad Seimas turėtų apsispręsti tiek dėl mano teikiamo, tiek ir dėl kitų kandidatų privalumų ir jų galimų minusų“, – pridūrė ji.
 
Trečiadienį Seimui pateikta Stasio Šedbaro kandidatūra skirti jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
 
ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Aukščiausiojo teismo sprendimas teikti S. Šedbaro kandidatūrą į Konstitucinį Teismą primena politinį paskyrimą.
 
„Reikėtų pasikelti praeitos kadencijos scenografas ir kalbėti apie politinius paskyrimus į Konstitucinį Teismą. Aišku, yra šiek tiek išskirtinė aplinkybė, nes buvęs KT teisėjas ir tokią konstitucinę teisę grįžti turi. Bet tai yra politinis paskyrimas. Ir jei šiandien tikėti žiniasklaida, kad yra padaryti barteriniai mainai ir išprievartauta laikinoji Aukščiausiojo teismo pirmininkė siūlyti poną Šedbarą, kad nesiūlytų Seimo pirmininkei ir netrukdytų jai politiškai, tai atrodo tokia prekyba poveikiui vyksta šalyje“, – sakė S. Skvernelis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.12.15; 10:00
Politinės intrigos

Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Dar balandžio viduryje Seimo pavasario darbų sesijoje turėjęs atsidurti klausimas dėl buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus ir vėl stringa. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos teikiamo E. Šileikio kandidatūrai. Kaip ir praėjusią savaitę, diskusijas kėlė kandidato atsisakymas pateikti sveikatos patikrinimo ir leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymas.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, nors galima manyti, kad sprendimas dėl LAT teisėjo skyrimo nejuda į priekį dėl kiek anksčiau atsiradusių trinčių tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, vis tik, anot jos, pagrindinė to priežastis – paties kandidato nepateikiami aiškūs atsakymai.
 
„Aš manau, kad tai stringa ne tik dėl įtampų tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, bet čia yra ir pačios kandidatūros klausimai. Prisistatydamas Seime gerbiamas kandidatas taip ir neleido suprasti, ar jis turės sveikatos pažymą, ar jis yra linkęs ją išsiimti, jis tiesiog kvestionavo tai, kad sveikatos pažymos reikalaujama iš konkrečios institucijos, o jos negali išduoti ta gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi“, – Eltai komentavo R. Urbonaitė.
 
Politologės teigimu, E. Šileikiui pateikus medicininę pažymą, iš esmės būtų išvengta kilusio chaoso. Tačiau, anot jos, šiuo metu kyla vis daugiau klausimų tiek dėl Prezidentūros, tiek dėl E. Šileikio bei Seimo teisininkų pozicijų ir galimų principų.
 
„Norint išvengti chaoso, buvo galima seniai pažymas pateikti, to proceso nebetęsti ir atimti iš valdančiųjų tą argumentą, kad nėra pažymų. Tai nežinau, kokie žaidimai žaidžiami. Peripetijos tęsiasi ir niekas nenori jų užbaigti, visi ieško kabliukų, bet tuo pačiu veikia principai, kodėl tie kabliukai nėra panaikinami ir kodėl tie argumentai, kurie skamba, nėra eliminuojami. Aš iki galo negirdžiu argumentų nei iš Prezidentūros, nei iš Šileikio, nei iš Seimo teisininkų“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologės teigimu, susidaro įspūdis, kad skirtingi šios situacijos subjektai mėgina „tempti paklodę į savo pusę“, o tai, anot jos, tampa absurdu.
 
„Kai yra toks neaiškumas, tai būtų gerai visiems susėsti ir išsiaiškinti. O dabar visi subjektai tempia paklodę į savo pusę. Visos pusės šiame procese nerodo noro susitarti. Visas ginčas kilo, kad kandidatas negali pateikti sveikatos pažymos, tai primena absurdą“, – pridūrė politologė.
Anot R. Urbonaitės, panašu, kad šiuo atveju atskiros valdžios institucijos bei skirtingi asmenys mėgina rodyti principus ir žaistis žaidimus, tačiau R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti rimtų padarinių.
 
„Rezultatas toks, kad turime vis dar neužpildytą LAT teisėjo vietą ir iš to išeina visos kitos pasekmės, ir tas faktas, juk mes turime ir Aukščiausiąjį Teismą toliau be nuolatinio LAT pirmininko. Tai tokia grandinėlė dėliojasi, bet visi žaidžia savo žaidimus ir, deja, šioje vietoje niekas nenori prisiimti atsakomybės. Bet šitame principų rodymo procese likę labai mažai vietos elementariai išminčiai“, – teigė politologė.
 
V. Sinkevičius: įstatymų laikymasis visiems, kaip ir E. Šileikiui, yra privalomas
 
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad E. Šileikis, kaip buvęs KT teisėjas, neprivalo laikyti teisėjo egzamino bei praeiti atrankos procedūros. Tačiau, akcentuoja jis, kiti reikalavimai, tarp jų – ir medicininės pažymos pateikimas, E. Šileikiui privalomi.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Visiems įstatymai privalomi, reikia laikytis to, kas nustatyta įstatyme. Tuo labiau, kad teismų administracija, kuri organizuoja teisėjų paskyrimą, pati konstatavo, kad kandidatas turi pateikti sveikatos pažymą. Ką mes norime pasakyti, kad teismų administracijoje dirba asmenys, kurie nesupranta teisės ir visiškai nepagrįstai kabinėjasi prie kandidato?“ – klausimą kėlė V. Sinkevičius.
 
„Įstatyme pasakyta, kad asmuo, kuris nori tapti teisėju, turi atitikti tam tikras sąlygas. Viena iš sąlygų, jis turi turėti leidimą susipažinti su patikimumo pažyma, tai leidimas dirbti, susipažinti su slapta informacija, ir antra, pateikti sveikatos pažymą, kad jo psichinė ir fizinė būklė yra tinkama būti teisėju. Asmenims, kurie buvo Konstitucinio Teismo teisėjais, įstatyme yra parašyta, kad du reikalavimai yra netaikomi – jiems nereikia laikyti teisėjo egzamino ir praeiti atrankos procedūrų“, – pridūrė MRU profesorius.
 
Be to, V. Sinkevičiui kyla klausimų, kaip apskritai Teisėjų taryba pritarė E. Šileikio kandidatūrai, kai reikalingi dokumentai nėra pateikti.
 
„Mane stebina kitas dalykas, kaip Teisėjų taryba galėjo pritarti kandidatūrai, kai nėra pateikti visi dokumentai, kurie turi būti pateikti, kai svarstomas šitas klausimas“, – svarstė V. Sinkevičius.
 
Be to, E. Šileikis nėra pateikęs leidimo susipažinti su slaptąja informacija. Mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo. V. Sinkevičius pažymi, kad jog ta aplinkybė, kad jeigu anksčiau iš kitų pretendentų to nebuvo reikalaujama, nėra gerai, bet, anot jo, tai nereiškia, kad ir toliau gali būti nesilaikoma įstatymo reikalavimų. Jo teigimu, pagal teismų įstatymą reikalingi du dokumentai: leidimas dirbti su slapta informacija ir sveikatos pažyma.
 
„Dabar, kai pradedama kalbėti, kodėl komitetas nepritarė ar kodėl anksčiau buvo kitaip, tai mes turime atsakyti į pagrindinį klausimą, kurį uždaviau. Dabar turime asmenį, kuris siekia tapti teisėju, vadinasi, jis turi atitikti visus tuos reikalavimus. Aš nesuprantu, dėl ko čia ginčijamasi. Galima argumentuoti, kad anksčiau iš kitų nereikalaudavome, bet tai nereiškia, kad tai buvo gerai“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.
 
Be to, V. Sinkevičius teigia nesuprantąs, kaip apskritai E. Šileikio kandidatūra yra svarstoma, kai jis, anot MRU profesoriaus, pats teigia neišlaikysiantis civilinės teisės egzamino.
 
Gordijaus mazgas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mane stebina kitas klausimas, pateikimo metu pats kandidatas sako, kad jis civilinės teisės egzamino neišlaikytų, bet jį norima paskirti į Civilinių bylų skyrių, kur jis nagrinėtų civilines bylas. Tai, jei jis sako, kad praturtins LAT, bet civilinės teisės egzaminui reikėtų ruoštis kelis mėnesius, nes jis jo neišlaikytų, kaip galima svarstyti tokią kandidatūrą?“ – svarstė V. Sinkevičius.
 
ELTA primena, kad trečiadienį TTK nepritarė E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus. Galutinį sprendimą dėl E. Šileikio kandidatūros priims Seimas.
 
Praėjusią savaitę sprendimas į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti šį klausimą priimtas po prezidento Gitano Nausėdos kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.
 
Kiek anksčiau šalies vadovo Seimui teikiama KT teisėjo E. Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
 
Informacijos šaltinis – Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.05.19; 05:47
Politinės intrigos

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos Seimui pateikta buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
 
Šalies vadovui prognozuojant, kad Seime laukia įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra, prezidento teikiamą kandidatą įvertino ir parlamento frakcijų atstovai. Dėl kandidatūros apsispręsti turėsiantys Seimo nariai teigia kol kas išankstinės nuomonės apie E. Šileikį nesusidarę. Parlamentarai teigia, kad D. Žalimo išsakytas pastabas Seimui reikės įvertinti, tačiau neatmeta galimybės, kad šis buvusio KT pirmininko nusistatymas gali būti persmelktas asmeniškumų.
 
E. Gentvilas: reikia matyti bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi tampa E. Šileikis
 
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia E. Šileikio kandidatūrą vertinąs nešališkai ir nežinąs, ar D. Žalimo viešoje erdvėje pateikta kritika kandidatui yra objektyvi.
 
„D. Žalimas dirbo artimai, jis gali turėti savo nuomonę, ar ta nuomonė yra objektyvi, aš nežinau. (…) O šiaip aš į poną E. Šileikį žiūriu labai nešališkai. Esu susidūręs su juo, kai atstovavau Seimui konstitucinėje byloje, čia N. Venckienės mandato praradimo klausimas buvo, aš vertinu jį kaip profesionalų teisininką“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„Nedrįstu kaip prezidentas sakyti, kad jis net ir civilinėje teisėje yra galva aukštesnis už visus, na, taip lyg ir nebūna. Jeigu tu specializuojiesi vienoje teisės srityje, pavyzdžiui, konstitucinėje teisėje, tai civilinėje teisėje specializavęsi teisininkai šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, bet aš nenoriu sumenkinti pono E. Šileikio“, – pažymėjo jis.
 
Visgi politikas sako, kad jį nustebino prezidento išsakyta pozicija dėl E. Šileikio kandidatūros.
 
„Mane tik nustebino, kaip prezidentas sako, jog kiekvienas, balsuodamas prieš kandidatūrą, turės pateikti įtikinamus argumentus. Aš prezidentui nesu atskaitingas“, – akcentavo Seimo narys.
 
E. Gentvilas teigia dar nežinąs, kaip balsuos dėl E. Šileikio kandidatūros, tačiau pabrėžia niekam neprivaląs aiškinti savo argumentų.
Liberalų sąjūdžio seniūnas taip pat mano, kad šią situaciją būtina vertinti matant bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi, pasak politiko, ir tampa E. Šileikis.
 
„Matyt, tai reikėtų vertinti platesniame kontekste. D. Žalimas buvo pasiūlytas prezidentui, laukė prezidento pritarimo, kaip galimas kandidatas į Audito rūmus. Kiek man žinoma, prezidentas nepritarė D. Žalimo kandidatūrai. Tai, atitinkamai, kai prezidentas kažką pasiūlo, D. Žalimas reaguoja. Tai jūs klauskite D. Žalimo, kodėl jis taip reaguoja“, – teigė E. Gentvilas.
 
„Aš manau, kad kiekvienas turi argumentų: ir prezidentas, ir D. Žalimas, bet už viso to dar yra ir bendras politinis kontekstas. O E. Šileikis tampa to konteksto politine ašimi“, – pažymėjo jis.
 
S. Šedbaras: aiškinsimės, ar išsakytoje kritikoje yra tikrų faktų
 
Išankstinės nuomonės dėl E. Šileikio kandidatūros teigia nesusidaręs ir konservatorių frakcijos Seime atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
 
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

„Išankstinės nuomonės aš neturiu, mūsų komitetas bus pagrindinis, kuriame diskutuosime ir spręsime, analizuosime aplinkybes. Aš pono E. Šileikio taip gerai nepažįstu, pažįstu jį kaip Konstitucinio Teismo teisėją, kaip profesorių, kai kurių jo publikacijų esu skaitęs. Tai dabar tie visi dalykai, apie kuriuos buvo rašyta pono D. Žalimo, tai toks daugiau KT reikalas. Aš nežinojau šių dalykų, tai daugiau nieko negaliu ir pasakyti“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
 
Seimo narys teigia, kad taip pat, kaip ir kiekvieną kartą, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus aiškinamasi, ar kandidato įgytos kompetencijos tinkamos naujosioms pareigoms.
 
„Vis tiek, jeigu žmogus tiko Konstituciniam Teismui, tai pretenduoti, atrankoje dalyvauti, matyt, turi teisę. Toliau dabar jau yra atsakomybė parlamento įsitikinti, išanalizuoti – gali žmogus dirbti, ar negali dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Čia jau mūsų atsakomybė“, – teigė S. Šedbaras.
 
Tačiau politikas teigia, kad Seimas spręs ne tik dėl kandidato kompetencijų tinkamumo, tačiau taip pat aiškinsis, kiek D. Žalimo kritika E. Šileikiui atitinka tikrovę.
 
„Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų“, – patikino jis.
 
G. Paluckas: D. Žalimo išsakyta kritika paremta asmeniškumais
 
Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad D. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikiui yra paremta asmeniškumais.
 
„Aišku, ryškiausia arba daugiausiai dėmesio pritraukusi kritika yra buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko D. Žalimo. Bet panašu, kad ta kritika yra persmelkta asmeniškumais, nes juk akivaizdu, kad ten tarp eilučių yra daug pasakyta apie bendravimo kultūrą, apie darbo drausmę, apie galbūt kitus dalykus, bet ta kritika nekvestionuoja kompetencijos paties kandidato“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
„Tai man tokia ad hominem grįsta asmeniškumais kritika niekada nepatinka. Mes skiriame KT teisėjus, įvertindami visas savybes: tiek profesinės kvalifikacijos, tiek emocinio intelekto ir netgi pasaulėžiūros“, – pridūrė jis.
 
Politikas akcentuoja, kad pats svarbiausias dalykas turi būti kandidato profesinė kompetencija.
 
„Todėl tai, kad buvo komentuota ar veltasi į kažkokius konstitucinius ginčus tiek su ponu D. Žalimu, tiek su kitais KT priimtais sprendimais, tai aš čia nematau jokios bėdos, atvirkščiai, jeigu yra atskirosios nuomonės, tai čia yra ne blogiau, o kai kuriais atvejais geriau, nes leidžia pasverti visus argumentus“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
Teismo verdiktas
 
Todėl G. Paluckas teigia, kad G. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikio kandidatūrai jo neįtikino. Politikas tikina nematąs jokių priežasčių, kodėl turėtų nepalaikyti šios kandidatūros.
 
„Čia yra tam tikra autoritetų kova, stumdymaisi, kurie yra sąlygoti tam tikros santykių priešistorės ir asmeniškumų, ir man tai tikrai nepatinka“, – pažymėjo Seimo narys.
 
ELTA primena, kad į E. Šileikiui viešoje erdvėje adresuotą kritiką sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas LRT televizijai duotame interviu pabrėžė, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Prezidentas taip pat teigė, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima sudvejoti. G. Nausėda pripažino manąs, kad laukia „įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra“.
 
Vienas iš viešai sukritikavusių E. Šileikio kandidatūrą buvo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis savo feisbuko paskyroje sukritikavo E. Šileikį dėl darbo etikos jam einant KT teisėjo pareigas.
Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
 
„Prezidentas (gal tiksliau, jo patarėja), tikėtina, ir toliau manys, kad E. Šileikis tinka LAT teisėjo pareigoms. Iš nemažos darbo KAM patirties abejočiau, ar tai gerai bent jau nacionalinio saugumo požiūriu“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.
 
Į šią D. Žalimo kritiką sureagavo ir prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Pasak jos, buvusio KT pirmininko pasisakymai yra šmeižto požymių turinti sąmokslo teorija, inspiruota gandų ir asmeninių nuoskaudų. J. Šovienė pabrėžia, kad D. Žalimo įraše pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis bei asmenimis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.04.01; 07:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Galimybių pasų patikra. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį nuo galimybių paso reguliavimo nukentėję studentai Konstituciniam Teismui pateikė 112 tūkst. gyventojų parašų, kurie buvo surinkti pasirašant Peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo.
 
Tiek žmonių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami pasinaudoti savo išskirtiniu teisiniu statusu ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai įvertinimo.
 
Kadangi valstybės vadovas į Konstitucinį Teismą nesikreipė, o Vyriausybė sustabdė galimybių paso veikimą, tačiau jis gali būti vėl sugrąžintas, galimybių paso teisėtumo klausimas lieka aktualus.
 
Pirmadienį peticijos tekstą su parašais įteikė teisės studentas Kęstutis Juočeris su bendramoksliais. Jie Konstitucinio Teismo prašo nenutraukti pradėtos teisenos ir nagrinėti atitinkamų Vyriausybės nutarimo nuostatų, susijusių su galimybių pasu, konstitucingumą.
 
Studentų nuomone, nutraukti konstitucinę bylą būtų neteisinga, nes nuo galimybių paso reguliavimo nukentėjo daug skirtingų grupių žmonių.
 
„Manytina, kad peticijos tekstas, parašai ir prie jos pateikti pasirašiusiųjų komentarai taip pat gali pasitarnauti ir Konstituciniam Teismui kaip liudijimas, jog Lietuvos visuomenėje esama plataus nepritarimo vadinamojo galimybių paso mechanizmui. Klausimas yra aktualus gyventojams ir šio aktualumo neprarado Vyriausybei galimybių pasą panaikinus, tačiau kartu viešai deklaruojant intencijas galimybių pasą galimai grąžinti ateityje“, – rašo peticijos iniciatoriai.
 
Peticijos iniciatorė, muzikologė Vita Gruodytė sako, kad, be įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios, yra ir teisminė valdžia, kurios pareiga užtikrinti, kad pirmosios dvi nenusižengtų teisės viršenybės principui.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šie 112 tūkst. peticijos signatarų iki šiol negavo atsakymo į klausimą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai. Iš viešųjų diskusijų akivaizdu, kad tai aktualu ir daugybei kitų žmonių. Tikimės, kad, nepaisant formalistinio galimybių paso panaikinimo, Konstitucinis Teismas į šį klausimą atsakys“, – sako V. Gruodytė.
 
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis prezidentui G. Nausėdai žinomi Lietuvos kultūros ir sporto žmonės perdavė peticiją, kuria prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų galimybių pasą įvedusių Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.
 
Prezidentas tuomet teigė į Konstitucinį Teismą pats nesikreipsiąs, tačiau prašysiąs maksimaliai greitai nagrinėti jau pateiktą bylą.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.02.08; 00:55
Trumposios naujienos

Praha, gruodžio 3 d. (ELTA). Penktadienį Čekijos Konstitucinis teismas panaikino Prahos miesto teismo sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą buvusiam Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos (ČSSR) premjerui Liubomirui Štrougalui ir buvusiam Čekoslovakijos vidaus reikalų ministrui Vratislavui Vajnarui.
 
Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie leido Čekoslovakijos pasieniečiams naudoti šaunamuosius ginklus prieš piliečius, mėginusius pereiti ČSSR sieną ir patekti į Vakarus.
 
Kaip pranešė Čekijos televizija, byla grąžinta Prahos prokuratūrai papildomai tirti.
 
Pasak Čekijos pareigūnų, 97 metų L. Štrougalas, vadovavęs ministrų kabinetui nuo 1970 iki 1988 metų, ir 91 metų V. Vajnaras, vadovavęs VRM nuo 1983 iki 1988 metų, prisidėjo prie to, kad pasieniečiai nušovė arba sužeidė piliečius, mėginusius nelegaliai pereiti per Čekoslovakijos sieną į VFR ir Austriją.
 
Policijos duomenimis, nuo 1976 metų iki 1989 metų lapkričio, kai Čekoslovakijos komunistų partija dėl Aksominės revoliucijos neteko valdžios, mėgindami pereiti ČSSR valstybinę sieną žuvo devyni ir buvo sužeisti mažiausiai septyni piliečiai.
  
Prahos prokuratūra 2020 metais nutraukė L. Štrougalo ir V. Vajnaro bylą dėl jų garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos. Patraukti buvusius politikos baudžiamojon atsakomybėn reikalauja žuvusiųjų artimieji, į kurių kreipimąsi atsižvelgė Čekijos Konstitucinis teismas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.04; 04:48
Trumposios naujienos

Lenkijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijos vyriausybė atmetė Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą skirti šaliai 1 mln. eurų per dieną baudą, pavadindama tai „šantažu“. „ETT visiškai niekina ir ignoruoja Lenkijos konstituciją ir Konstitucinio teismo sprendimus“, – trečiadienį tviteryje rašė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta.
 
ETT, anot jo, viršijo savo įgaliojimus. „Tai dar vienas operacijos, kuria norima atimti iš Lenkijos įtaką savo politinei sistemai, etapas. Tai uzurpacija ir šantažas“, – kritikavo viceministras.
 
ETT prieš tai nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nepaisė ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas.
 
Liepos viduryje aukščiausiasis ES teismas nustatė, kad naujieji Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės rūmai neužtikrina nešališkumo ir nepriklausomumo, todėl pažeidžia ES teisę.
 
Varšuva privalo paisyti šių sprendimų, „kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ES teisinei tvarkai ir vertybėms, kuriomis grindžiama ši sąjunga, ypač teisinės valstybės principui“, sakoma oficialiame Teismo pranešime žiniasklaidai.
 
2018 metais įsteigti rūmai gali atleisti bet kurį teisėją ar prokurorą, todėl baiminamasi, kad jie gali būti naudojami teisėjams bausti už nepaklusnius sprendimus ir taip trukdyti jų nepriklausomumui.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.28; 00:30
Gordijo mazgas

Pats tikrasis velnias. Slaptai.lt foto

Briuselis, spalio 21 d. Ketvirtadienį Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos mėginimus ginčyti ES teisės viršenybę ir paragino ES Tarybą ir Komisiją skubiai apsaugoti Lenkijos piliečius ir Sąjungą.
 
Europarlamentarai priimtoje rezoliucijoje (502 balsai už, 153 prieš, 16 susilaikius) pažymi, kad Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ne tik stokoja teisinės galios ir nepriklausomumo, bet ir kompetencijos interpretuoti šalies Konstituciją. Po antradienį plenarinėje sesijoje vykusių aistringų diskusijų su Lenkijos premjeru ir Europos Komisijos pirmininke EP nariai labai apgailestauja dėl 2021 m. spalio 7 d. priimto neteisėto „Konstitucinio Teismo“ sprendimo ir laiko jį išpuoliu prieš visą vertybių ir teisės aktų siejamą Europos bendriją. Šis teismas „buvo paverstas priemone neteisėtai valdžios institucijų veiklai įteisinti“, akcentuoja europarlamentarai.
 
Jie tai pat žavisi dešimtimis tūkstančių Lenkijos piliečių, žygiavusių gatvėmis per taikius masinius protestus ir kovojusių už savo teises ir laisves. EP nariai antrina piliečių norui išvysti tvirtą demokratišką Lenkiją pačioje Europos projekto širdyje. Europarlamentarai taip pat pakartoja, kad visapusiškai remia Lenkijos teisėjus, kurie tebesilaiko ES teisės viršenybės ir nukreipia bylas ES Teisingumo Teismui (ESTT), nepaisydami savo karjerai iškilusios grėsmės.
 
EP nariai pabrėžia, kad remiantis Lenkijos konstitucija ES Sutartys yra tiesiogiai taikomos, o teisės kolizijos atveju jų nuostatos turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. EP nariai kaltina Lenkijos ministrą pirmininką piktnaudžiavimu teismais savo politinės darbotvarkės tikslams pasiekti ir primena, kad Lenkija savanoriškai įsipareigojo laikytis steigimo sutarčių nuostatų ir ESTT praktikos.
 
Europos Parlamentas reikalauja neskirti ES mokesčių mokėtojų pinigų vyriausybėms, kurios skandalingai, tikslingai ir sistemingai pamina ES vertybes ir ragina Komisiją bei ES Tarybą imtis neatidėliotinų veiksmų Lenkijos atžvilgiu: inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, aktyvuoti ES biudžeto apsaugos mechanizmą bei stabdyti ar nutraukti ES mokėjimus, nepatvirtinti Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, paskelbti, kad esama aiškaus pavojaus, jog Lenkija gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą.
 
Europarlamentarai taip pat ragina šį klausimą aptarti spalio 21–22 d. vyksiančioje ES Vadovų Taryboje ir parengti kuo griežčiausią bendrą deklaraciją.
 
Šie raginimai nėra skirti nubausti Lenkijos gyventojus, o mėginimas šalyje atkurti teisinę valstybę, teigia EP nariai. Jie ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl dabartinės vyriausybės veiksmų iš Lenkijos gyventojų nebūtų atimta ES finansavimo teikiama nauda.
 
EP biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES, o 95 proc. sutiko, kad ES parama turi teigiamą įtaką jų miestų ar regionų plėtrai.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.10.22; 00:30
Trumposios naujienos

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos teisminiame ginče su Lenkija Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino siekti kompromiso. „Turime didelių problemų, bet aš patariu spręsti jas kalbantis“, – sakė ji penktadienį lankydamasi Briuselyje.
 
A. Merkel teigė nemananti, kad politinius nesutarimus ar skirtumus galima išsiaiškinti „tik teismo procesuose“. Kartu ji pabrėžė, kad atvejų skaičius jai „kelią šiokį tokį nerimą“.
 
Briuselyje prognozuojama, kad ginčas su Lenkija temdys ir kitą savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
 
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį kreipsis į Europos Parlamentą dėl prieštaringai vertinamo šalies Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo abejojama ES teisės viršenybe.
 
Lenkijos Konstitucinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos Konstitucijos ir paneigė ES teisės viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.16; 08:00
Politinės intrigos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu kertinis rūpestis yra teismų sistemos atsinaujinimas, siekis atkurti teisėjo profesijos prestižą. Vis tik šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sisteminių pokyčių vis dar vengia pati teismų savivalda.
 
„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – savo metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
 
Prezidentas akcentavo nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.
 
„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – teigė jis.
 
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į užsitęsusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimą. Ši situacija, pasak jo, pakenkė KT reputacijai.
 
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – akcentavo šalies vadovas.
 
Prezidentas taip pat pabrėžė daug vilčių dedąs į naujai paskirtą generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
 
„Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – teigė šalies vadovas.
 
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad jo iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Jis vylėsi, kad artimiausioje ateityje bus galima pastebėti ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.08; 10:25
Aktualijos

Vilniaus universiteto profesorius teisininkas Vytautas Mizaras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlys Seimui paskirti teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju.
 
Antradienio Seimo plenariniame posėdyje ji ketina pateikti tai numatantį nutarimo projektą.
 
Paskirti V. Mizarą KT teisėju siūloma vadovaujantis Konstitucija, Konstitucinio Teismo įstatymu ir atsižvelgiant į Seimo pirmininko 2021 m. vasario 4 d. potvarkį „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus“.
 
Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų 2021 m. birželio 1 d.
 
1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
 
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.11; 00:30
Aktualijos

Socialdemokratų partijos būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Laikinai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigas einantis Mindaugas Sinkevičius tvirtina, kad tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai klausimą tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narių paragino tai, kad kai kuriems iš jų nepalankiai susiklostė savivaldos rinkimai. Jonavos meras taip pat kėlė klausimą, ar tai, kad teisės ekspertai komentuoja būsimus Konstitucinio Teismo sprendimus, nereiškia, jog šie ekspertai yra privilegijuota grupė, sau leidžianti anonsuoti būsimas Teismo išvadas.
 
„Tai ar bandysime keisti Konstituciją, ar vis tik labai gražiai suniveliuosim viską pagal konservatorių iniciatyvą? Nes šią iniciatyvą ne vienas Seimo narys pasirašė, bet teikėjas yra būtent Andrius Kupčinskas, buvęs Kauno meras. Matyt, kad tas pralaimėjimo kartėlis prieš Visvaldą Matijošaitį paragino kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paprašyti verdikto“,– antradienį vykusiame LSDP posėdyje kalbėjo M. Sinkevičius.
 
Tiesa, tarp 46 parlamentarų, kurie pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, yra ir LSDP atstovai: Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei frakcijos nariai Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė.
 
Visgi M. Sinkevičius paragino partiją užimti aktyvią poziciją dėl tiesioginių merų rinkimų, kurie, pasak laikinojo LSDP pirmininko, itin patinka rinkėjams. Jo nuomone, aktyvi LSDP pozicija yra būtina, nes konservatoriai, inicijuodami rinkimų peržiūros darbo grupės subūrimą Seime, neva siekia susikurti sau palankią rinkimų sistemą.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Jonavos mero, LSDP būtina jau dabar inicijuoti Konstitucijos pokyčius, leisiančius išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, kadangi M. Sinkevičius, remdamasis viešais informacijos šaltiniais, daro išvadą, kad tiesioginiai merų rinkimai bus pripažinti antikonstituciniais.
 
„Vytautas Sinkevičius (beje, joks man ne giminė), garbingas profesorius, konstitucinės teisės žinovas, jau pareiškė, kad tiesioginiai merų rinkimai yra antikonstituciniai. Tai galiu pasveikinti būsimą Radviliškio merą, nes panašu, kad jis bus nekonstituciškai išrinktas“, – ironiškai kalbėjo laikinasis LSDP pirmininkas, stebėdamasis, kad MRU profesorius neva iš anksto žino Konstitucinio Teismo sprendimą.
 
„Yra, pasirodo, mūsų šalyje teisėjų, profesionalių teisininkų iš MRU, kurie jau žino mūsų Konstitucinio Teismo sprendimus. Na, labai įdomu, gal čia kažkokia išskirtinė grupė, kuri gali anonsuoti būsimus sprendimus“, – svarstė M. Sinkevičius.
 
Tiesa, pats MRU profesorius V. Sinkevičius dar praėjusį penktadienį pabrėžė, kad būtina sulaukti galutinės išvados iš Konstitucinio Teismo.
 
Visgi, net jeigu KT nuspręstų, kad tiesioginiai merų rinkimai yra nesuderinami su Konstitucijos 119 straipsniu, Teismas, MRU profesoriaus nuomone, savo nutarimą tikriausiai atidėtų, taip suteikiant parlamentarams galimybę atitinkamai pakeisti įstatymus.
 
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu Teismas pasakys, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai turėtų atidėti savo nutarimą, nes kitaip iš karto, po oficialaus nutarimo, merai negalėtų vykdyti savo įgaliojimų. Aš įsivaizduoju, bus duotas tam tikras laikas, atidėtas įgaliojimas, kad įstatymų leidėjai atitinkamai juos galėtų pakeisti, kad atitiktų Konstituciją“,– Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
ELTA primena, kad šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja tiesioginių merų rinkimų bylą.
 
Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.
 
Tuo metu kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Pastarąją savaitę darbo grupėje esantys parlamentarai su politologais diskutavo apie galimus Seimo rinkimų tvarkos pokyčius, o artimiausiu metu numatoma diskutuoti būtent apie savivaldos rinkimus.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Darbo grupės vadovu paskirtas Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.
 
Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
 
Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS–LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS–LKD), Andrius Kupčinskas (TS–LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS–LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 00:30
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, prezidentas Gitanas Nausėda sako turįs viltį, kad tai paskutinis kartas, kada KT teisėjų rotacija trunka taip ilgai.
 
„Seimas apsisprendė paskirti du iš trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Žengtas svarbus žingsnis, kurio visi nekantriai laukėme. Vis dėlto šįkart Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – savo feisbuko paskyroje teigia G. Nausėda.
 
Prezidentas padėkojo kadenciją baigusiems KT teisėjams Gediminui Mesoniui ir Vytui Miliui bei pasveikino naujuosius teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną.
 
„Konstitucinio Teismo teisėjų pasikeitimas – įvykis, reikšmingas ne tik teisininkams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Su pagarba dėkoju kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams Gediminui Mesoniui bei Vytui Miliui už jų nenuilstantį darbą ir atsidavimą vykdant konstitucinį teisingumą. Noriu nuoširdžiai pasveikinti šiandien prisiekusius naujuosius Konstitucinio Teismo teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną“, – sako G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.
 
Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą Andriaus Kabišaičio kandidatūrą į KT teisėjo pareigas balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė 19 parlamentarų.
 
Už prezidento Gitano Nausėdos pateiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 31, susilaikė 24 Seimo nariai.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
Už Algio Norkūno paskyrimą KT teisėju balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 28 parlamentarai.
 
Dėl naujų teisėjų paskyrimo Seimas balsavo slaptai.
 
ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.
 
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 03:00
Aktualijos

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis, kalbėdamas apie jau beveik metus Seime įstrigusias Konstitucinio Teisimo teisėjų patvirtinimo procedūras, sako, kad jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo teismo pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
 
Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti ir spręsti dėl Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūrų eiti KT teisėjų pareigas.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
 
Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.
 
E. Šileikis: Seime vyksta apgailėtinos manipuliacijos
 
E. Šileikio nuomone, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai, nėra atsitiktinumas. Anot jo, jei A. Kabišaičio kandidatūra Seime bus atmesta, tai pirmininko pareigose dar keliems mėnesiams liks dabartinis KT pirmininkas Dainius Žalimas.
 
„Intriga ta, kad dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris kaip kandidatas rotuojant KT teisėjus 2011 m. teiktas tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, dabartinėje rotacijoje yra susietas būtent su Seimo pirmininkės teikiama A. Kabišaičio kandidatūra. Jei ji atmetama, pareigose pagal Konstitucinio Teismo įstatymą toliau lieka atitinkamas (ankstesnės Seimo pirmininkės 2011 m. siūlytas) KT teisėjas. Jis nuo 2014 m. papildomai yra šio teismo pirmininkas, taigi „centrinė figūra“, nors formaliai „pirmoji tarp lygiųjų“, – atvirame laiške teigia E. Šileikis.
 
„Seimui slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrus kitus du kandidatus, kuriems tas Seimo komitetas pritaria, KT pirmininko pareigas toliau gana ilgai eis dabartinis juo esantis asmuo, kuris labai artimas Seimo daugumai ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir ankstesnės ilgametės narystės atitinkamoje politinėje partijoje (unikalaus bruožo, nebūdingo beveik visiems kitiems Lietuvos teismų teisėjams)“, – teigia profesorius.
 
Profesorius taip pat neatmeta galimybės, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiama kandidate galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė.
 
„V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiamu kandidatu galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė ar adekvataus charakterio (pažiūrų) asmuo, kuris artimas tam tikriems asmenims/politikams“, – svarsto E. Šileikis.
 
Pasak VU profesoriaus, jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo KT pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
 
„Jei A. Kabišaitis pagal minėto Seimo komiteto rekomendaciją būtų atmestas Seimo plenariniame posėdyje vykstančiu slaptu balsavimu ir vietoj jo naujas kandidatas būtų teikiamas šių metų vasario, kovo arba balandžio mėnesiais, tai dabartinis KT pirmininkas galės toliau eit pareigas dar bent 4 ar 5, arba net 6 mėnesius, tol, kol Seimo dauguma bus tuo suinteresuota, inter alia, nepatenkinta dėl tam tikrų jautrių personalizuotų istorinių politinių aspektų, kuriuos praeityje atitinkamai (esą netinkamai) vertino KT pirmininkaujant prof. Egidijui Kūriui“, – sako E. Šileikis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 00:01
Aktualijos

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Artėjant kruvinų Sausio 13-osios įvykių minėjimui, Seimo opozicinės partijos atkreipia dėmesį į antradienį ketinamos priimti Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui skirtos rezoliucijos tekstą.
 
Šioje rezoliucijoje primenama, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
 
Opozicinių frakcijų atstovai teigia rezoliuciją palaikantys, tačiau kartu ir manantys, jog nereikėtų sukurti pagrindo kelti klausimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.
 
„Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairių interpretacijų dėl rezoliucijos vieno sakinio galimų pasekmių, Seimo opozicija pareiškia, kad rezoliuciją suprantame kaip skirtą laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui paminėti, kuri neturi būti pagrindas iš naujo interpretuoti galiojančius teisės aktus. Opozicija laikosi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kuris teigia, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – rašoma „darbiečių“ išplatintame pranešime.
 
„Šiuo klausimu Konstitucijoje nėra nustatyta jokių išimčių. Viešojoje erdvėje vėl pasigirdus diskusijoms šia tema, norime aiškiai pasakyti – nepritariame nuolatiniam spekuliavimui šiuo klausimu ir raginame visas politines jėgas gerbti KT sprendimą“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jam antrino ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
 
„Konstitucinis Teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai 2002 metų birželio 19 d. nutarime konstatavo, jog „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“, – pranešime cituojama A. Norkienė.
 
Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visgi opozicija teigia pritarianti Seimo rezoliucijos „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektui, kurį pasirašė įvairių frakcijų nariai, tačiau nenori, kad šis dokumentas taptų spekuliacijų priežastimi.
 
„Mes prisimename to meto, Sausio 13-osios, svarbą, gerbiame kiekvieno žmogaus – tiek politiko, tiek kitų profesijų, tautų ar pažiūrų atstovų – indėlį, kurio dėka šiandien esame laisvi ir kuriame Nepriklausomą Lietuvą. Be vienybės, be visų tų, kurie nepabūgo ir drąsiai stovėjo prieš tankus, mūsų šalį tebekaustytų grandinės iš rytų. Pasakyti tik ačiū – tai nepasakyti nieko, nes nėra žodžių, galinčių apibūdinti visas aukas ir pastangas išlaisvinti Lietuvą, todėl pritariame rezoliucijai ir reiškiame jai palaikymą“, – tvirtina Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
 
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2021.01.12; 06:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Lietuvos teisinė sistema buvo surėdyta taip, jog čia aukščiausioji teisminė institucija yra Konstitucinis teismas (KT), už Konstitucinį teismą Lietuvoje aukštesniu gali būti laikomas nebent tik Paskutinysis teismas, septyniems angelams pakėlus triūbas prie lūpų.           

Kitas dalykas, kad LR Konstituciniam teismui ne visados pavykdavo išsaugoti savo nepriekaištingą reputaciją, pateisinti žmonių lūkesčius, kuriuos sužadina aukštasis Konstitucinio teismo vardas ir ypatingas statusas. Kad ir kaip žiūrėtume, per nepriklausomybės trisdešimtmetį buvo visko: kai kurie LR KT sprendimai yra sukėlę nemažai diskusijų, pasitaikė net tokių atvejų, kai dėl priimtų KT išaiškinimų kilo abejonės – ar aukštieji teisėjai nepasidavė politiniam užsiangažavimui vienos kurios partijos naudai, ar visados sugebėdavo atsispirti pagundai į pirmą vietą iškelti teisininkų luomo interesus? Iš tiesų, buvo, kad vieną ar kitą kartą surašyta KT nuomonė vertė krapštytis pakaušius. Taigi, galbūt ne be reikalo žmonės plepėjo ir plepa, kad Lietuvoje KT yra aukščiau net už Konstituciją.

 Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra vienas iš svarbiausių demokratinės teisinės valstybės principų, o Konstitucinio teismo nepriklausomumas ir nešališkumas civilizuotoje visuomenėje turėtų būti užtikrintas aukščiausiu laipsniu.   

Tai be visa ko kito reiškia, kad KT teisėjais gali būti skiriami tik aukščiausios kvalifikacijos, niekados neleidę suabejoti savo padorumu teisininkai, tačiau Lietuvoje, kaip atrodo, be dalykinių ir moralinių kandidato savybių, siekiančiam pelnyti tokį paskyrimą dar yra reikalingas ir partinis užnugaris.

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Be to, teisėjai taip pat yra žmonės su skirtingais vertybiniais įsitikinimais, su savo politinėmis simpatijomis ir antipatijomis.

Politinės intrigos. TSPMI plakatas. Slaptai.lt nuotr.

Prieš eilę metų KT teisėju buvęs, dabar universitete dirbantis profesorius Vytautas Sinkevičius iš visų savo likimo brolių, KT eksteisėjų išsiskiria tuo, kad, nežiūrint seniai nugarmėjusių laikų, politinius įvykius anas ir toliau komentuoja žongliruodamas konstitucingumo terminais, vertina menamo atitikimo Konstitucijos normomis požiūriu, kitaip tariant, toli gražu nesijaučia išėjęs į užtarnautą poilsį.

Nieko tokio, jeigu eksperto kvalifikacijas turintis žmogus net ir bėgant laikui nepraranda ūpo bei entuziazmo, tačiau drauge išryškėja ta bėda, kad buvusio KT teisėjo vardą, Konstitucijos komentavimo žodyną anas dabar naudoja siekdamas prastumti vienos politinės partijos interesus.

Ar yra taip, kad laimėjęs KT teisėjo nominaciją žmogus privalėjo slėpti savo politinį užsiangažavimą, o, dirbdamas universitete, tas pats žmogus jau turi teisę konstitucingumo užkeikimais dangstyti labiausiai egoistinius vienos partijos pasirinkimus, šitaip begėdiškai profanuodamas šventą Konstitucijos vardą? Kaip atrodo bent man, ne teisininkui, tokia V.Sinkevičiaus saviveikla vis labiau pradeda panašėti į žiauriai prasikišantį nepadorumo ekscesą. Tikriausiai būtent dar ir dėl to, kad politinis užsiangažavimas ir preferencijos vienos partijos naudai iškreivina teisinio diskurso erdvę, žinomo teisininko V.Sinkevičiaus plačiai cituojami pasisakymai konstitucingumo temomis pastaraisiais metais neretai yra be galo suvelti ir logiškai prieštaringi.

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo  ruožtu pastarosiomis dienomis matome kažką panašaus į V.Sinkevičiaus užsidegimo apipavidalinti partinius interesus teisiškai paūmėjimą, kai anas grūmodamas Konstitucija įrodinėja, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi beveik jokios teisės kištis į  ministrų paskyrimo procesą. V.Sinkevičius dabar kala be perstojo, tarsi būtų pasamdytas („Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą”; delfi.lt). Esą atmesti kandidatą būtų galima tik remiantis konstituciškai pagrįstais argumentais, o kompetencijos reikalavimas neva nėra konstituciškai pagristas argumentas, siekiant atrinkti tinkamiausius pretendentus (čia pat V.Sinkevičius tvirtina, kad visi kandidatai į ministrus yra užtektinai kompetentingi, taigi kaip dorybę konstituciniame kandidatų paskyrimo procese nurodo tai, kas neva neturi jokios vertės konstitucingumo požiūriu).   

Kaip užbrėžti ribą tarp konstituciškai pagrįsto ir konstituciškai nepagrįsto argumento? Nebūkite naivūs, kas ne kas, o Konstitucijos guru V.Sinkevičius dėl tokių niekų galvos sau nekvaršina…

2020.12.04; 06:15

Aktualijos

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti paklausimą, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
 
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas praleido įstatymų nustatytą minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) terminą tokiam paklausimui pateikti”, – teigiama išplatintame teismo pranešime.  
 
ELTA primena, kad Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimas prašė KT išaiškinti, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
 
Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.13; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Dvyliktasis Seimas skaičiuoja paskutines savo darbo dienas. Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, tikėtina, kad paskutinis šio Seimo posėdis gali įvykti lapkričio 11 d. Tai ji sakė ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pristatydama kitos savaitės darbotvarkę.

Vienas iš neužbaigtų darbų yra parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), – sakė R. Baškienė. Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš partiją „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams ir ar nereikėtų pakartoti Seimo rinkimų daugiamandatėje ir nurodytoje vienmandatėje apygardose. Pasak R. Baškienės, šis klausimas bus pradėtas svarstyti lapkričio 10 d., bet gali būti pratęstas ir lapkričio 11 d.

Prieš tai LLRA-KŠS rinkimų rezultatus apskundė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), bet ši esminių pažeidimų agitacinėje rinkimų kampanijoje neįžvelgė. Neįžvelgė jų ir Prezidento teisininkai.

Bet ar Kreipimosi į KT projekto svarstymas Seimo posėdyje lapkričio 10 d. turi prasmę?

Kaip žinia, Seimas ne vėliau, kaip per 24 valandas po to, kai Vyriausioji Rinkimų Komisija paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, turėjo būti supažindintas su LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektu, ir po to, ne vėliau, kaip per 48 valandas, kreiptis arba nesikreipti į KT. Terminai suprantami. Valstybė negali ilgai gyventi nežinioje.

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Akivaizdu, kad lapkričio 10 d. priimtas teigiamas Seimo sprendimas bus, švelniai tariant, gerokai pavėluotas, o todėl teisiškai nemotyvuotas apriori. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį KT turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Tačiau valdančioji dauguma nutarė, kad Kreipimosi į KT klausimas svarstytinas, nes Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, o todėl ir 48 valandų terminas gali būti ištęstas tiek, kiek reikia valdančiajai daugumai.

Dėl to, kad Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, Seimo narys p. Česlav Olševski lapkričio 6 d. apkaltino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris, neva, neįvykdė savo pareigų, laiku nepateikęs Seimui svarstyti Kreipimosi į KT projektą (15min.lt: „Česlav Olševski: Ar Seimo pirmininkui suteikta galia pažeisti įstatymus?“). Pasak jo, LLRA-KŠS spalio 31 d. 20 val. 19 minučių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Taigi, pasak Seimo nario, Kreipimosi projektas išsiųstas spalio 31 d. 20:19 minučių, praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas, anot jo, neatliko savo pareigų, o viešai pateikia klaidinančią ir melagingą informaciją. Pasak jo, Seimo Pirmininkas lapkričio 3 d. vietoj to, kad informuotų Seimo narius apie gautą dokumentą, organizuotų Seimo posėdį, nusprendė, kad Seimas – tai aš ir paskelbė nesikreipsiantis į KT. Maža to, pamelavo, kad neva LLRA-KŠS pavėlavo pateikti Kreipimosi į KT projektą.

Seimo narys p. Česlav Olševski, deja, nesugebėjo nurodyti, kokius Konstitucijos ar įstatymų straipsnius pažeidė Seimo Pirmininkas. Nes tokių nėra.

Kai dėl LLRA-KŠS pavėlavimo pateikti Kreipimosi projektą Seimo Pirmininkui, tai pastarasis teisus.  

Gal aš ir klystu, bet Seimo narys p. Valdemar Tomaševski šeštadienio, spalio 31 d., vakare, 20:19 val. nenusiuntė Kreipimosi projekto Seimo pirmininkui jo adresu  Viktoras.Pranckietis@lrs.lt, o nusiuntė į Seimo priimamąjį priim@lrs.lt. Tai matyti iš sunkiai įskaitomos laiško siuntimo-gavimo faksimilės, pateiktos Č. Olševski straipsnyje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nežinau, ar privalėjo dirbti Seimo priimamasis vėlų šeštadienio vakarą, ir dar prieš Vėlines. Nežinau, taip pat, ar Seimo priimamasis privalo informuoti visus Seimo narius apie gautą laišką, ar tik Seimo Pirmininką, jei laiškas adresuotas visam Seimui, t.y., visiems Seimo nariams. Bet tai, kad laiškas pasiekė Seimo Pirmininką praėjus 25 val. po galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo VRK (Seimo Pirmininkas tvirtina, kad jo elektroniniame pašte nurodytas būtent toks laiško gavimo laikas, ir tai nesunku patikrinti), yra, matyt, paties V. Tomaševskio nesusivokimo situacijoje pasekmė. Nesusiprato p. V. Tomaševski pranešti telefonu Seimo Pirmininkui, kad yra skubus reikalas, kad Seimo priimamojo pašto dėžutėje jo laukia skubus laiškas. Tik tokiu atveju nereikia kaltinti Seimo Pirmininką ir klaidinti Lietuvos žmones.

Tačiau, tarkime, Konstitucinis Teismas atsižvelgs į praleistą 24 valandų terminą dėl pateisinamos priežasties, dėl šventinių ir kitokių nesusipratimų Seimo darbe. Bet juk jau pirmą darbo dieną po Vėlinių, antradienį, lapkričio 3, Kreipimosi projektas pasiekė Seimo narius. Jei 48 valandų terminą Kreipimosi projekto apsvarstymui ir Kreipimosi pateikimui KT pradėti skaičiuoti nuo trečiadienio 00:00 valandų, tai Seimo plenariniame posėdyje numatytas svarstyti klausimas, kurio pradžia – lapkričio 10 d. 10:35 val., įvyktų po 154 su puse valandų. Nemanau, kad KT pateisins tokį vėlavimą. Konstitucinis Teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų termino reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas tvarkingai surinkti parašus Kreipimosi projekto svarstymo įtraukimui į Seimo posėdžio dienotvarkę nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ar ne geriau būtų paprasčiausiai išimti beprasmį Kreipimosi į KT klausimą iš Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkės? Tai būtų protingiausia, ką gali padaryti nueinanti valdančioji dauguma, ruošiantis sekantiems Seimo rinkimams. Priešingu atveju rinkėjų atmintyje išliks jos teisinis nihilizmas Seimo darbe. Tai liudija ir Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad nustatytas terminas Seimui kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d., ir konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. “Jei Seimas net ir priimtų tą sprendimą kreiptis, mano galva Konstitucinis Teismas atsisakytų jį nagrinėti, nes yra praleistas kreipimosi terminas“, – portale 15min sakė V.Sinkevičius.

2020.11.09; 15:00