Šiaurės Korėjoje surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjoje 70-ųjų Korėjos karo paliaubų susitarimo metinių proga surengtas didelis karinis paradas, kurio metu, be kita ko, buvo pademonstruoti nauji dronai ir tarpžemyninės balistinės raketos, galinčios nešti branduolines galvutes, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Liepos 27-ąją, kuomet buvo pasirašytas paliaubų susitarimas, kuris 1953 m. padėjo nutraukti karo veiksmus, Pchenjanas vadina Pergalės diena.
Kaip teigiama, paradą gyvai stebėjo Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir į šalį atvykusios aukšto rango Rusijos bei Kinijos delegacijos. Palydovinės nuotraukos padėjo patvirtinti, kad Šiaurės Korėjoje iš tiesų būta karinio parado.
Valstybinė naujienų agentūra KCNA skelbė, kad šis paradas „įeis į mūsų istoriją kaip didingas politinis karinis festivalis, kuris pademonstravo nepajudinamą 10 mln. karių ryžtą sukurti naują Kim Jong Uno eros legendą“. Naujienų agentūra kalbėjo apie tariamą susirinkusių žmonių „entuziazmą ir džiaugsmą“, kai parado metu buvo parodyta ginkluotė. Šiaurės Korėjoje surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotrauka
Norvičo universiteto politikos mokslų profesorius Yangmo Ku sakė naujienų agentūrai AFP, kad vienas iš naujojo parado tikslų yra patvirtinti „Kim Jong Uno valdymo legitimumą ir vidinį susivienijimą šiuo ekonominių iššūkių kupinu laikotarpiu“. Profesoriaus teigimu, Pchenjanas taip pat bando pasiųsti JAV ir jų sąjungininkėms ženklą, kad esant stipresniems ryšiams su Rusija ir Kinija Šiaurės Korėja yra pasirengusi atremti savo priešų keliamas strategines grėsmes. Specialistas kartu užsiminė apie naują Šaltąjį karą Korėjos pusiasalyje ir paragino imtis veiksmų įtampai numalšinti.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Praėjus dienai po to, kai JAV buvo viršyta 100 000 koronaviruso aukų riba, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą mirusiųjų artimiesiems, praneša agentūra „Reuters“.
„100 000 mirusiųjų per koronaviruso pandemiją yra labai liūdnas etapas, – rašė jis tviteryje. – Visoms mirusiųjų šeimoms ir draugams noriu pareikšti didelę savo užuojautą ir savo meilę už tai, ką šie nuostabūs žmonės įprasmino ir kam atstovavo. Dievas su jumis!”
100 tūkst. Covid-19 aukų per tris mėnesius yra daugiau, nei amerikiečių žuvo per Korėjos karą, Vietnamo karą ir per Irako konfliktą 2003-2011 metais kartu paėmus. D. Trumpas iki šiol to nekomentavo. Tuo tarpu demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas savo užuojautą pareiškė netrukus po to, kai 100 000 riba buvo peržengta.
D. Trumpas ilgai menkino koronaviruso grėsmę. Baimindamasis dėl savo šansų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, jis jau kurį laiką spaudžia greitai atšaukti ribojimus ir gaivinti ekonomiką.
Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike’as Pompeo lankėsi Pchenjane, kur slapta susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, praneša JAV žiniasklaida, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba.
Susitikimas, kurio tikslas – pasirengti tiesioginėms JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio deryboms, vyko Velykų savaitgalį, dienraštį „The Washington Post“ ir naujienų agentūrą „Reuters“ informavo neįvardijami JAV pareigūnai.
Kiek anksčiau, Floridoje priimdamas Japonijos ministrą pirmininką Shinzo Abę, D. Trumpas pripažino, kad Vašingtonas ir Pchenjanas surengė tiesiogines aukšto lygmens derybas.
„Esame surengę… itin aukšto lygmens derybas“, – sakė JAV vadovas ir pridūrė, kad jo susitikimui su Kim Jong-unu svarstomos penkios vietos.
Be kita ko, D. Trumpas pridūrė palaiminęs dar šį mėnesį numatytas Pietų ir Šiaurės Korėjų derybas. Jų metu planuojama aptarti taikos sutartį, kuri oficialiai užbaigtų 1950-1953 metais vykusį Korėjos karą.
Vilfredas Burčetas – australų žurnalistas, kuris buvo įtarinėjamas šnipinėjant Sovietų Sąjungos naudai.
Kalbos, kad Vilfredas Burčetas (Wilfred Burchett, 1911 – 1983) kažkaip susijęs su rusais, pasigirdo netrukus po Korėjos karo.
Tada buvę amerikiečiai karo belaisviai, grįžę į tėvynę, pranešė, kad jis galimai dalyvavo vadinamojoje smegenų plovimo kampanijoje, kurios aukos skelbė pareiškimus prieš Ameriką arba pasirašinėjo peticijas, reikalaujančias, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nutrauktų karą.
Vieno garsiausių Lietuvos filosofų Algio Mickūno – jis yra kviečiamas skaityti paskaitas į prestižinius pasaulio universitetus – gyvenimo kelias nebuvo tiesus. Dar nesulaukęs septyniolikos, jis kovojo Korėjoje, buvo sužeistas, gydėsi Japonijoje, ten susidomėjo Rytų kultūra. Vėliau baigė inžinierijos studijas ir tik paskui pasuko filosofo keliu.
Algis Mickūnas Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ su Virginijumi Savukynu kalbėjosi ne tik apie savo gyvenimo kelią, bet ir apie dabartinės Lietuvos problemas: valdininkų savivalę, pilietinės visuomenės nebuvimą, laisvės be atsakomybės siautulį ir intelektualų bejėgiškumą, akademikų nenorą bendrauti su studentais.
