J. Bideno žmonai nustatytas koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas įveikė COVID-19, koronavirusas nustatytas jo žmonai Jill, pranešė atstovė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Infekcija diagnozuota per įprastą testavimą. Dar pirmadienį pirmosios ponios testas buvo neigiamas. Tačiau vakare ji pajuto peršalimo simptomus. Tada pradžioje greitasis testas vėl parodė neigiamą rezultatą, tačiau PGR testas jau buvo teigiamas.
Prezidento J. Bideno testas antradienį buvo neigiamas. Tačiau jis saugumo sumetimais ateinančias dešimt dienų vidaus patalpose dėvės kaukę.
Baltųjų rūmų duomenimis, 71-erių pirmoji ponija šiuo metu jaučia „lengvus simptomus“. Simptomai pasireiškė per atostogas. Agentūros „Reuters“ duomenimis, prezidentas su žmona nuo rugpjūčio 10 dienos atostogauja Pietų Karolinoje.
J. Biden yra du kartus paskiepyta ir jau gavusi dvi stiprinančiąsias dozes. Jai skirtas „Paxlovid“ medikamentas. Pirmoji ponia mažiausiai penkias dienas izoliuosis.
Apsauginės kaukės. Ar apsaugos? Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybės sprendimu nuo sekmadienio Lietuvoje atšaukiama dėl COVID-19 ligos įvesta ekstremalioji situacija. Atšaukus ekstremaliąją padėtį, testavimas dėl COVID-19 ir vakcinacija vykdomi šalies gydymo įstaigose, nebelieka mobiliųjų punktų, tyrimai atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims šeimos gydytojo sprendimu, o dėl tyrimų poreikio prieš hospitalizuojant spręs gydymo įstaigų vadovai.
Taip pat nebetaikoma izoliacija asmenims, gavusiems teigiamą COVID-19 rezultatą.
Testavimas dėl COVID-19 ligos iš mobilių punktų perkeliamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, todėl asmenys, jaučiantys COVID-19 ligos simptomus, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo sprendimu COVID-19 ligai nustatyti nuo šiol naudojami greitieji antigeno testai. Patys pacientai registruotis tyrimui nebegali – registraciją vykdo gydymo įstaigos. Kadangi mobilieji punktai šalies savivaldybėse panaikinami, pacientų registracijos į mobiliuosius punktus nuo gegužės 1 d. bus atšauktos.
Ugdymo įstaigose atsisakoma periodinio testavimo savikontrolės testais, paviršių tyrimų, tačiau visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, bus aprūpinti savikontrolės testais, kuriuos galės atlikti individualiai, pagal poreikį.
Siekiant vertinti viruso paplitimą populiacijoje, užtikrinti sekoskaitos vykdymą bei viruso atmainų stebėseną, atrinktos tam tikros pirminio lygio gydymo įstaigos, kuriose bus imami ėminiai ir PGR tyrimų atlikimui bei sekoskaitos vykdymui.
Taip pat asmenims, kuriems patvirtina COVID-19 liga nebetaikoma privaloma izoliacija. Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai. Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas. Izoliuotis neturi nei keliautojai, nei sąlytį turėję asmenys.
Keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies, nebetaikomi jokie su COVID-19 valdymu susiję reikalavimai: nelieka reikalavimo prieš kelionę atlikti COVID-19 testo, net jei asmuo nėra persirgęs ar vakcinuotas, nereikia pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos, taip pat neribojamas atvykimas užsieniečiams.
Svarbūs pakeitimai ir gydymo įstaigų pacientams – prieš hospitalizaciją į gydymo įstaigą žmonėms nebereikia atlikti PGR tyrimo, tačiau įstaigos gali skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus, ar kitais atvejais, įstaigos nustatyta tvarka.
Pacientų ir darbuotojų nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo, srautų atskyrimo tvarką turės nustatyti kiekvienos gydymo įstaigos vadovas atskirai. Tačiau stacionarinėse gydymo įstaigose pacientus lankyti galima tik dėvint nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurių gali nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.
Kitose viešose uždarose vietose, taip pat ir viešajame transporte nebelieka privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Rekomenduojama kaukes dėvėti viešose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.
Registracija vakcinacijai toliau vyksta internetu www.koronastop.lt, taip pat kreipiantis tiesiogiai į savo šeimos gydytoją. Vakcinacija ir toliau rekomenduojama vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams, sustiprinamoji dozė – nuo 12 metų amžiaus.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). JAV viceprezidentei Kamalai Harris nustatytas koronavirusas. Antradienį atlikti greitasis ir PGR testai buvo teigiami, pranešė jos atstovė Kirsten Allen. K. Harris simptomai nepasireiškia, ji izoliuosis ir dirbs iš viceprezidento rezidencijos, pridūrė atstovė.
57-erių K. Harris pastaruoju metu neturėjo „artimo kontakto“ su prezidentu Joe Bidenu ir jo žmona Jill, teigė K. Allen. Taip esą nutiko dėl įvairių kelionių. „Viceprezidentė grįš į Baltuosius rūmus, kai tik jos testas bus neigiamas“, – kalbėjo atstovė.
K. Harris yra visiškai pasiskiepijusi nuo koronaviruso. Balandžio pradžioje ji gavo antrą stiprinančiąją dozę.
Praėjusiomis savaitėmis koronaviruso infekcijų skaičius JAV po smarkaus sumažėjimo metų pradžioje vėl išaugo. Viruso neišvengė ir keli aukšti politikai, įskaitant teisingumo sekretorių Merricką Garlandą bei Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi.
Švedijos princesė Victoria susirgo COVID-19. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, sausio 9 d. (dpa-ELTA). Švedijos princesė Victoria susirgo COVID-19, šeštadienį pranešė karališkieji rūmai.
Remiantis rūmų pranešimu, 44-erių sosto įpėdinė buvo pilnai pasiskiepijusi ir šiuo metu junta peršalimo simptomus, tačiau jaučiasi gerai. Pranešime priduriama, kad princesė laikosi visuomenės sveikatos gairių ir izoliuojasi namuose.
Pirmadienį rūmai taip pat patvirtino, kad COVID-19 susirgo karalius Carlas XVI Gustafas ir jo žmona karalienė Silvia. Abu jie buvo pasiskiepiję trimis vakcinos dozėmis ir taip pat pajuto tik lengvus ligos simptomus.
Švedijos karaliui ir karalienei nustatytas koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, sausio 4 d. (dpa-ELTA). 75 metų Švedijos karaliui Carlui XVI Gustafui ir jo žmonai 78-erių karalienei Silvijai nustatytas koronavirusas. Jiems pasireiškia lengvi ligos simptomai. Atsižvelgiant į aplinkybes, jie jaučiasi gerai, antradienį trumpame pareiškime pranešė Švedijos karališkieji rūmai.
Ir karalius, ir karalienė yra skiepyti trimis dozėmis. Kaip reikalauja COCID-19 taisyklės, jie izoliavosi namuose.
Švedija tuo tarpu registravo naują COVID infekcijų rekordą. Pranešta, kad gruodžio 30-ąją, įskaitant pavėluotai perduotus duomenis, patvirtinti 11 507 nauji susirgimai. Ligšiolinis rekordas – 11 376 nauji atvejai – buvo registruoti 2020 metų gruodžio pabaigoje.
Nauja koronaviruso banga, kurią sukėlė omikron atmaina, į Švediją atsirito vėliai nei į kitas šiaurines kaimynes. Dėl to pastaruoju metu smarkiai išaugo infekcijų skaičius.
Briuselyje vyko tūkstantinis protestas prieš COVID-19 priemones. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje Briuselyje sekmadienį vyko demonstracija, nukreipta prieš privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19 ir šios ligos plitimo suvaldymo priemones.
Akcijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių, 55 žmonės buvo sulaikyti, naujienų agentūrai dpa sakė vietinių policijos pajėgų atstovė Ilse Van De Keere.
Tačiau patys organizatoriai, anot naujienų agentūros „Belga“, suskaičiavo 50 tūkst. dalyvių.
Pats protestas „iki pat pabaigos buvo taikus“, tačiau nedidelė žmonių grupelė „sąmoningai siekė konfrontacijos su policija“ ir į orą svaidė įvairius objektus, nurodė I. Van De Keere. Policija į tai sureagavo panaudodama vandens patranką ir ašarines dujas, pridūrė atstovė.
Pasak I. Van De Keere, vienas demonstrantas buvo išgabentas į ligoninę.
Protestai Briuselyje vyko jau trečią savaitę iš eilės. Per ankstesnes akcijas taip pat būta susirėmimų ir sulaikytųjų. Protestus organizuojanti grupė „Belgium United for Freedom“ anksčiau šią savaitę atsiribojo nuo smurto ir paragino dalyvius palaikyti taiką.
Sostinėje nuo COVID-19 skiepijami mažieji vilniečiai. Vilniaus m. sav. nuotr.
Vilnius jau skiepija nuo COVID-19 jauniausią amžiaus grupę – vaikus nuo 5 iki 11 metų, jų sostinėje yra daugiau nei 43 tūkst. Per likusias savaitės dienas planuojama paskiepyti apie 1300 šio amžiaus vaikų, o iki didžiųjų metų švenčių skiepui iš viso užregistruota beveik 2000 vaikų, tokius skaičius skelbia savivaldybė.
Pasak savivaldybės atstovų, vos paskelbus registracijos skiepams startą, per parą buvo užimta daugiau nei pusė paskirtų laikų, o trečiadienį buvo likę 30 registracijos vietų šiai savaitei. Kitai savaitei dar likę maždaug du trečdaliai registracijos laikų, todėl tėvai raginami pasinaudoti galimybe paskiepyti savo vaikus dar prieš šventes. Tikimasi, kad vaikus sparčiai skiepijant ir kitoms valstybėms, neatsiliks nei Vilnius, nei Lietuva.
„Nors jau visi gyvename šventine nuotaika, atsipalaiduoti negalime, nes virusas niekur nedingo. Šiandien džiaugiamės, kad šventes sutikti mažieji vilniečiai ir jų tėveliai galės ramiau – paskiepiję savo vaikus ir taip apsaugodami juos nuo klastingo viruso pinklių. O kad virusas neaplenkia mažųjų gyventojų, rodo ir išaugę užsikrėtusių vaikų skaičiai – Vilniaus švietimo įstaigose COVID-19 serga 600 vaikų, dar beveik tiek pat izoliuojasi“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vakcinacijos koordinatorius Kipras Krasauskas.
Šią savaitę Vilniuje 5-11 metų amžiaus grupės vaikus skiepija „Litexpo“ vakcinacijos centras, Antakalnio, Centro poliklinikos bei Vilniaus rajono centrinė poliklinika.
5–11 metų amžiaus vaikai skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech“) vakcinos doze. Paprastai ir patogiai užregistruoti vaiką skiepui jų tėvai (įtėviai) gali internetu – www.vakcina.vilnius.lt arba www.koronastop.lt, taip pat paskambinę trumpuoju numeriu 1808.
Vienas iš tėvų turi lydėti vaiką į vakcinacijos vietą ir atvykus pateikti savo bei vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikia.
Savivaldybės duomenimis, iki šiol nuo vasaros pradžios skiepytis nuo COVID-19 galėjo ir visi 12 metų bei vyresni gyventojai. Nuo to laiko sostinėje paskiepyta beveik 53 proc. 12–15 metų amžiaus vilniečių, ir net 78 proc. 16–24 metų amžiaus grupės gyventojų.
G. Nausėda susitiko su ES ambasadoriais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais, aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) ir ES Rytų partnerystės vadovų susitikimą, taip pat migracijos, ekonomikos atsigavimo, kovos su COVID-19 pandemija, saugumo ir gynybos klausimus.
Pasak Prezidentūros pranešimo, prezidentas ES ambasadoriams pristatė Lietuvos ekonominę situaciją ir popandemines ekonomikos gaivinimo priemones, taip pat ketvirtadienį vykusio skambučio su JAV ir B9 valstybių vadovais turinį.
Kalbėdamas migracijos klausimu, prezidentas akcentavo, kad, nepaisant to, jog pasienyje su Baltarusija pastebima krizės deeskalacija, situacija išlieka įtempta. Šalies vadovas, kalbėdamas su ES ambasadoriais, pabrėžė, kad yra svarbu atnaujinti ES migracijos ir prieglobsčio politiką reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti tinkamą sienų apsaugą ir jos finansavimą.
Prezidentas ir ES ambasadoriais taip pat aptarė įtemptą saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina.
„Turime pareikšti paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui ir aiškiai pademonstruoti, kad bandymai kvestiuonuoti Ukrainos teritorinį vientisumą nebus toleruojami“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad būtina siekti ambicingų ES Rytų partnerystės vadovų susitikimo rezultatų. Pasak prezidento, turime žengti į priekį laipsniškai integruojant į ES vidaus rinką asocijuotas šalis – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą – ir suteikiant joms europinę perspektyvą.
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Helsinkis, gruodžio 7 d. (ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin vėl dirbs įprastu režimu, kadangi jai atlikto antrojo testo dėl koronaviruso rezultatas buvo neigiamas. Tai pirmadienį pranešė šalies vyriausybės spaudos tarnyba.
„Šiandieninio testo rezultatas buvo neigiamas. Rytoj premjerė S. Marin grįžta į darbą įprastu režimu“, – sakoma pranešime.
Pirmadienį S. Marin atsidūrė skandalo centre dėl to, kad nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto leido laiką Helsinkio baruose, nors prieš tai buvo vienoje patalpoje su Covid-19 užsikrėtusiu Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavistu. Apie jo užsikrėtimą buvo sužinota šeštadienį, o penktadienį jis kartu su S. Marin dalyvavo vyriausybės posėdyje. Po to vyriausybės kanceliarija visus su ministru bendravusius asmenis instruktavo, kad jie turėtų vengti kontaktų ir pasitikrinti dėl koronaviruso prieš grįžtant į darbą.
Pasak Suomijos žiniasklaidos, šeštadienio vakarą du kartus buvo mėginama informuoti apie tai premjerę S. Marin, bet pranešimai buvo siunčiami į jos vyriausybinį telefoną, kurio tuo metu ji su savimi neturėjo. Anot ministrės pirmininkės, ji perskaitė šiuos pranešimus tik sekmadienį ir iškart ėmėsi priemonių – izoliavosi ir atliko pirmąjį testą dėl koronaviruso, kurio rezultatas buvo neigiamas.
Premjerė jau yra gavusi dvi vakcinos nuo Covid-19 dozes.
Pagal Suomijos Visuomenės sveikatos instituto instrukcijas, du kartus paskiepytiems asmenims karantinas paprastai neskiriamas, bet gydytojas vis dėlto gali priimti tokį sprendimą. Be to, kai kuriuose Suomijos regionuose dėl koronaviruso omikron atmainos plitimo net visiškai paskiepyti žmonės turi laikytis karantino reikalavimų.
Suomijoje dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes jau gavo daugiau kaip 80 proc. vyresnių kaip 12 metų amžiaus gyventojų, bet užsikrėtimo atvejų skaičius toliau didėja. Valdžia nusprendė sugriežtinti daugelį apribojimų, kurie anksčiau buvo sušvelninti.
Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Šį savaitgalį įvairiuose Europos šalių miestuose vyko tūkstantiniai protestai prieš koronaviruso plitimui pažaboti paskelbtus ribojimus, pranešė policija.
Remiantis Vienos policijos pranešimais, į Austrijos sostinės gatves šeštadienį išėjo 40 tūkst. žmonių – daugelis jų buvo nusiteikę prieš vasarį šalyje įsigaliosiančią vakcinacijos prievolę. Sulaikyti penki žmonės. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Ne – privalomiems skiepams“ ir „Vaikus saugo Jėzus, o ne vakcinos“. Daugelis jų nedėvėjo kaukių.
Tuo metu Briuselio policija per sekmadienį vykusį protestą prieš koronaviruso ribojimus panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Remiantis preliminariais pareigūnų skaičiavimais, akcijoje dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių. Naujienų agentūros „Belga“ paskelbtoje medžiagoje matyti protestuotojus prižiūrintys, kovinę aprangą dėvintys policijos pareigūnai.
Taip pat gauta pranešimų apie Utrechte, Nyderlanduose, vykusį protestą su 5 tūkst. dalyvių. Tačiau čia, skirtingai nei per ankstesnes demonstracijas, smurto nebūta.
Į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai. EPA-ELTA nuotr.
Liuksemburge demonstrantai šturmavo žiemos mugę, ir, nepaisydami patekimo taisyklių, griovė pastatytas užtvaras, pranešė policija. Anot pareigūnų, būta „nedidelių konfliktų“ ir kalėdinė mugė buvo uždaryta. Kadangi protestuotojai turėjo ketinimų žygiuoti vyriausybės pastato link, policija blokavo jų kelią. Manoma, kad demonstracijose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Apie keletą protesto akcijų taip pat pranešė Italijos policija – nuo kelių dešimčių žmonių Romoje iki tūkstančių Turine ir Bolonijoje. Apie smurtą nepranešta, tačiau gauta informacijos apie kaukių dėvėjimo taisyklių pažeidimus.
Šeštadienį į protestus rinkosi ir kai kurių Vokietijos miestų, įskaitant Berlyną ir Hamburgą, gyventojai.
Cato instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Tom G. Palmer. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švaistyti energiją siekiant įtikinti vaikus, kad šie dėvėtų kaukes, kol važinėjasi dviračiu – kvaila, įsitikinęs JAV įsikūrusio libertarinės minties analitinio centro „Cato institute“ vyriausiasis mokslo darbuotojas Tomas G. Palmeris. Pasak jo, skirtingų žmonių atžvilgiu turi būti pasirenkamos skirtingos pandemijos valdymo priemonės, atsižvelgiant į tai, kokią riziką jiems kelia koronavirusas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA politikos mokslininkas įvertino, kiek įtakos, skatinant vakcinaciją, galėjo turėti sprendimas Lietuvos senjorams skirti 100 eurų priedus. Taip pat jis pateikė savo vertinimą dėl visiškai priešingos politikos, vykdomos Graikijoje. Šios šalies Vyriausybė nusprendė skirti baudas vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims, kurie nebus pasiskiepiję iki sausio vidurio.
Tačiau T. G. Palmeris įsitikinęs, kad nė viena iš šių priemonių nėra efektyvi. Jo nuomone, teisingesnis kelias galėtų būti sveikatos draudimo kainų, vakcinų atsisakiusiems didinimas, arba sprendimas apskritai neteikti medicininės pagalbos nepasiskiepijusiems asmenims, kurie užsikrėtė koronavirusu.
„Manau, kad tai akivaizdus sprendimas – arba grindžiant atitinkamomis rizikomis draudimo kainos pakyla drastiškai, arba draudimo kompanijos gali taikyti politiką, kuria sakoma: jeigu tu patenki į ligoninę dėl koronaviruso – tavo draudimas šiuo atveju negalioja“, – Eltai teigė „Cato institute“ mokslininkas.
Nevyriausybinės organizacijos „Atlas Network“ tarptautinių programų viceprezidento pareigas taip pat einantis politikos teoretikas neabejoja, kad dalies visuomenės požiūrio į vakcinaciją pokyčius lėmė ir tai, jog demokratinius režimus sužlugdyti nuolat siekiančios Rusija ir Kinija skleidžia dezinformaciją. Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikia Pekino pastangas Azijoje diskredituoti Vakarų valstybėse sukurtas vakcinas, taip siekiant paskatinti vietos gyventojus pasirinkti būtent kiniškąjį skiepą.
„Čia ima veikti priešiški veikėjai, kurie trokšta chaoso ir žlugimo. Viena vertus, Kremlius, bet kartu ir Xi Jinpingo diktatūra. Kinijoje ir Tailande jie užtvindė socialinius tinklus pareiškimais, kad „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ nužudys tave. Ir, žinoma, kad vienintelės vakcinos, kurios veikia, yra „Sinopharm“ ir „CoronaVac“ (…) tai buvo tyčia Kremliaus ir Kinijos valdžios paskleista dezinformacija“, – tvirtina jis.
Interviu Eltai ponas T. G. Palmeris išsakė kritiškas įžvalgas dėl pandemijos metu daugelyje valstybių taikytos pinigų spausdinimo ir subsidijų politikos, sukėlusios milžinišką infliaciją. Taip pat mokslininkas išdėstė savo požiūrį, kada, remiantis naudos didinimo ir žalos mažinimo principu – utilitarizmu, gali būti pagrindžiami tam tikri karantininiai ribojimai.
– Dažnai girdime populiariu tapusį šūkį „mano laisvės pasibaigia ten, kur prasideda kitų žmonių laisvės“. Jis vis kartojamas dalies politikų, kurie palaiko privalomą vakcinaciją, tam tikrus karantino suvaržymus. Taigi, ar sutinkate, kad šiuo metu, gyvenant pandemijos sąlygomis, šis ribotos laisvės principas yra pakankama priežastis pateisinti tam tikrus suvaržymus?
– Manau, kad tai yra empiriniai klausimai. Kas kartą, kai esame situacijoje, kurioje gali atrodyti, kad turime viena su kita konfliktuojančias teises, įprastai pakrypstame utilitarizmo linkme tam, kad tokias situacijas išspręstume. Faktai apie epidemiologiją, virusologiją tampa ypač svarbūs sprendžiant tokius konfliktus. Toliau kelčiau du reikalavimus: viena vertus, tu turi teisę gyventi tokį gyvenimą, kokį pasirenki. Kita vertus, negalima reikšti pretenzijų į teisę užkrėsti kitus žmones kokia nors užkrečiama liga. Ypač tokia, kuri lemia hospitalizaciją ir mirtį. D. Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19. Prezidentės biuro nuotr.
Taigi, kaip reikėtų rasti kelią tarp šių dviejų reikalavimų? Manau, kad tam reikalinga laisvės prielaida, kuri sako, kad suvaržymai turi būti pagrįsti. Negalima sakyti: daryk tai, nes aš, prezidentas, taip liepiau. Tačiau, kai ieškant suvaržymų pagrįstumo pasiūloma, kad tai išgelbės kitų žmonių gyvybes, kad tai sumažins užkrečiamosios ligos plitimą, manau, kad visuomenės sveikatos apsaugos priemonės gali būti reikalingos, ir šios priemonės netgi gali vesti prie suvaržymų. Laikinai. Tokių laikinų suvaržymų, kaip masinių susibūrimų ribojimas. Pietų Korėjoje pirmasis židinys buvo atsektas vienoje milžiniškoje bažnyčioje, kurioje vyksta evangeliniai ritualai. Į šiuos ritualus įeina vienas kito apkabinimai. Taigi, ten buvo nustatyta, kad liga taip išplito po visą šalį. Ar teisėta tam tikru trumpalaikiu periodu apriboti šiuos renginius, itin skatinančius plitimą? Manau, kad taip. Tačiau reikėtų suprasti, kad tai išimtinės priemonės, kurios turėtų būti labai ribotos, o dabar, kai turime vakcinas, manau, kad šių suvaržymų reikėtų atsisakyti.
– Jūs, netgi laikydamas save libertaru, sutinkate, kad tam tikri suvaržymai yra galimi. Tuo metu čia, Lietuvoje, neretai dalis žmonių mėgsta teigti, kad šie ribojimai yra žmogaus teisių pažeidimai. Dažniausiai tokie žmonės iš karto imami laikyti antivakseriais. Tačiau kartu, ką galima pastebėti, kad jie dažniausiai yra tie, kurie niekada anksčiau nerėmė žmogaus teisių idėjų. Jie „pasigavo“ šį naratyvą tik dabar ir vis kartoja, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimai, nors apie žmogaus teisių pažeidimus niekada anksčiau nekalbėjo. Taigi, ar nematote tam tikros problemos tame, kad tai, jog būtent tie žmonės, kurie niekada anksčiau nekėlė žmogaus teisių klausimų, dabar garsiausiai kalba apie žmogaus teisių pažeidimus?
– Mįslinga yra tai, kad kai kurios antiliberalios jėgos visoje Europoje yra ir tos, kurios reiškia pretenzijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, netgi lygina šiuos pažeidimus su nacistine Vokietija. Tai yra išties neįtikinėtina vaizduotė. Ironiška, kad šie žmonės nėra tie, kurie įprastai kalbėtų apie žmogaus teises, bet staiga tai tampa jų kampanijos kertine ašimi. Būsiu tiesmukas. Manau, kad galime jausti, jog prie dalies to prisidėjo Kremlius. Nežinau, kokia tiksliai situacija Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad Vokietijoje, kitose Europos šalyse Kremliaus dezinformacijos kampanijomis itin aktyviai reklamuojamos antivakserių temos. Nes jie, siekdami naudos sau, tiesiog nori sukelti žalą europiečiams. Taip pat jie siekia destabilizuoti liberaliosios demokratijos sistemą, siekdami sukelti poliarizaciją ir trintis. Skiepų klausimas buvo puikus šiems tikslams pasiekti. Manau, kad ironiška yra tai, jog labiausiai prieš laisvę pasisakančios galios Europoje šiandien naudojasi šiomis teatro lėlėmis – žmonėmis, kurie įprastai nekalba apie savo laisves.
– Kita vertus, tie patys žmonės, kurie skundžiasi dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pat akcentuoja, kad valdžia nesistengia pakankamai diskutuoti, jog juos įtikintų. Taigi, ar manote, kad valdžia kartais turėtų skirti daugiau dėmesio įtikinėjimui, vietoje tiesioginių suvaržymų įvedinėjimo. Taip galbūt Rusijai ir kitiems nedemokratiniams režimams nebūtų suteiktos galimybės aiškinti apie žmogaus teisių pažeidimus? Galbūt yra kitų įrankių, be suvaržymų, tam, kad būtų sprendžiamos pandemijos problemos?
– Vienas sukrečiantis dalykas yra tai, kad net prieš įvedant lokdauną Jungtinėse Valstijose, naudojimasis restoranų paslaugomis, skrydžiai ir kelionės traukiniais sumažėjo taip drastiškai, dar net neprasidėjus jokioms diskusijoms apie galimus suvaržymų įvedimus. Žmonės žinojo, kad vyksta kažkas trikdančio ir bauginančio, jog žmonės pradeda mirti ir daugėja intensyvios priežiūros skyrių ligoninėse užimtumas. Taigi, tai įvyko dar prieš prasidedant valdžios vykdomiems veiksmams. Taip vyko, nes žmonės kreipė dėmesį į naujienas ir ėmėsi proaktyvių žingsnių tam, kad apsaugotų save. Todėl nemanau, kad žmonės keičia savo elgesį ir reakciją tik dėl teisinių sankcijų ar policijos veiksmų. Jie tai daro patys dėl labai paprastos priežasties – daugelis žmonių nenori mirti. Jie nenori susirgti.
– Ganėtinai gera motyvacija.
– Manau, kad pačioje pradžioje buvo padaryta baisių klaidų, dažniausiai sukeltų valdžios, o ne privačių asmenų. Pirmiausiai tai susiję su negebėjimu apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, – konkrečiai, senyvo amžiaus gyventojus. Jeigu pažiūrėsime į mirtingumo rodiklius senjorų globos namuose, mirtingumo rodikliai šiose vietose buvo stulbinami. Tai buvo baisu. Daugeliu atvejų nebuvo imtasi jokių veiksmų tam, kad apsaugotume šiuos žmones, kuriems kyla didžiausia rizika. Vienas iš labiausiai šokiruojamų atvejų buvo Niujorke, kur gubernatorius paskelbė abejotino teisėtumo įsakymą, praktiškai reikalaujant priimti užsikrėtusius žmones į šiuos senyvo amžiaus žmonių namus. Ir infekcija šiose vietose tiesiog išplito kaip miškų gaisras. Taigi, manau, kad mums reikia išmokti, jog apsaugos priemonės, nukreiptos apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas. Latvijos prezidentas paskiepytas nuo COVID-19. EPA-ELTA nuotr.
– Kai kurios valstybės, tokios kaip Graikija, siekdamos apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, ėmėsi tokių veiksmų kaip baudos, jeigu atsisakoma pasiskiepyti. Jie pradėjo skirti baudas pensininkams todėl, kad šie nusprendė nesivakcinuoti. Kaip manote, ar tai yra gera kryptis, siekiant paskatinti žmones nueiti savo skiepo dozės, ar manote, kad yra geresnių skatinamųjų įrankių?
– Mąsčiau ir skaičiau apie šį klausimą jau kurį laiką, ir man keista tai, kad baudos taikomos tik šiems, patiems pažeidžiamiausiems. Motyvuojama tuo, kad jie yra tie, kuriems kyla didžiausia rizika užsikrėtus. Bet jie jau turi ganėtinai svarią paskatą. Jeigu jie nesaugos savo gyvybės, ar jiems tikrai rūpės 200 eurų? Man nėra visai aišku, ar tai turės tokį didelį poveikį šiai visuomenės daliai. Menkai tikėtina, kad jie tai darys dėl savo pačių gerovės. Manau, kad geresnis argumentas už vakcinaciją yra kitų žmonių gerovė. Jeigu nori prisiimti rizikas, kurios paveikia tik tave, – tai tavo reikalas. Kiek kitaip yra, jeigu ši rizika veikia kitus žmones, ir tuomet įsitraukia valdžia. Todėl šis graikų pasiūlymas sužadino mano smalsumą ir man reikės daugiau apie tai paskaityti ir pagalvoti. Tačiau manau, kad tai bloga kryptis. Tokia priemonė būtų daug labiau pateisinama, jeigu ji būtų nukreipta į tuos, kurie, tarkime, rūpinasi senjorais. Arba į ligoninių darbuotojus, slaugytojus. Daug stipresnį pagrindimą matau jų atžvilgiu negu kad pačių senyvo amžiaus žmonių atžvilgiu, kadangi senjorų atveju tai daug labiau susiję su savisauga. Didesnį susirūpinimą man kelia užkrėtimo elementas – žmonės gali prisiimti rizikas, susijusias su jų pačių gyvenimu, bet negali reikšti pretenzijų į teises imtis rizikingo elgesio, kai rizika kyla kitam žmogui.
– Čia, Lietuvoje, kita vertus, mes taikėme priemonę, kuomet vietoje baudos 100 eurų buvo siūloma kaip premija vien už tai, kad pasiskiepytum. Tai ganėtinai priešinga kryptis – pozityvus įrankis. Taigi, jeigu sakote, kad žmonės jau yra motyvuoti nenumirti, ar manote, kad kažkokiomis pozityviomis priemonėmis mes galime paskatinti žmones pasirinkti skiepą?
– Manau. Kai mąstote apie didelius skaičius, reikėtų pamąstyti ir apie tai: nėra sunku pasiekti 10 proc. pasiskiepijimo ribą – jie yra labiausiai motyvuoti. Toliau – atitinkamai. Kai pasiekiamas vis didesnis populiacijos procentas, būtina suprasti, kad pasiekti dar vieną procentą kainuoja vis daugiau. Tam, kad jie iki šiol nepasiskiepijo, yra kažkokia priežastis. Jeigu tu pasieki 64 proc., kas atstumia 65-ąjį procentą nuo pasiskiepijimo? Ta pati žinutė, kuri suveikė skatinant pirmąjį procentą, nesuveiks skatinant 65-ąjį. Pasiekus 60–70 proc., kiekviena papildoma procentinė dalis reikalauja tam tikro papildomo paskatinimo. Todėl manau, kad tam reikalingos ir viešos žinutės ne tik iš valdžios, bet ir iš mokslininkų, medikų, religinių institucijų ir kitų.
– Neretai valstybės įsikišimo, suvaržymų ir karantino šalininkai jų kritikams atsako, kad tai, jog turime nepasiskiepijusių žmonių, yra ganėtinai brangu, kadangi jiems reikia teikti papildomas sveikatos apsaugos paslaugas. Taigi, galbūt kainos požiūriu rinkos dėsnių taikymas sveikatos sistemoje taip pat būtų tam tikra paskata? Taip, kad tektų prisiimi asmeninę atsakomybę ir iš to kylančią kainą?
– Aš moku mažesnes gyvybės ir sveikatos draudimo priemokas, kadangi aš nerūkau. Galėčiau rūkyti, ir tada vėžio, kitų ligų rizika man būtų didesnė, priemokų kaina tada pakiltų. Nematau jokios priežasties, kodėl vakcinacija nuo COVID–19 būtų kažkuo kitokia. Jeigu kažkas pasirenka nesivakcinuoti, tai turėtų atsispindėti bent draudimo kainoje. Singapūras, kuriame yra labiau komplikuota, tačiau privati draudimo sistema (tai privaloma, tačiau draudiminė sistema), ten, jeigu atsisakai COVID–19 vakcinos, kuri tau pasiūloma nemokamai, tuomet draudimo kompanija neapmokės tavo gydymo ligoninėje arba gydymo kainos, jeigu užsikrėtei koronavirusu. Manau, tai yra pagrįsta. Kodėl mano veiksmai ir sprendimai turėtų kainuoti kitiems? Kinijoje testuojami žmonės dėl koronaviruso. EPA – ELTA nuotr.
Deja, daugelyje pasaulio šalių, kuriose veikia valstybinė medicinos sistema arba mišrios pusiau valstybinės, pusiau privačios sistemos, dažnai yra taikomi reguliavimai, neleidžiantys atsisakyti gydyti žmonių. Kartais tai yra ir tam tikra rizika: kodėl aš turėčiau mokėti už draudimą, jeigu aš vis tiek gausiu paslaugas. Visgi, jeigu tavo draudimas kartu padengia ir COVID–19 gydymo kainą, tuomet tai sumažina paskatas vakcinuotis. Taigi, manau, kad tai akivaizdus sprendimas – arba grindžiant atitinkamomis rizikomis draudimo kainos pakyla drastiškai, arba draudimo kompanijos gali taikyti politiką, kuria sakoma: jeigu tu patenki į ligoninę dėl koronaviruso – tavo draudimas šiuo atveju negalioja.
– Grįžtant prie pavyzdžio su Graikija, kurioje taikomos baudos. Jeigu šalyje yra valstybinė sveikatos apsaugos sistema, o ne privati, galbūt tuomet racionalu skirti baudas žmonėms, laikant tai didesne kaina už brangių sveikatos paslaugų suteikimą. Taip būtų siekiama apsisaugoti nuo sveikatos sistemos subyrėjimo. Galbūt tai yra motyvas tokių priemonių taikymui valstybėse, kuriose neveikia privati sveikatos apsaugos sistema?
– Menkai tikėtina, kad iš baudų surinktos lėšos bent kažkiek atitiktų sumas, išleidžiamas už ilgalaikę intensyvią ligonių priežiūrą. Tai yra ypatingai brangu, kadangi tai reikalauja nuolatinio darbo, mokama daugybei gydytojų. Tikriausiai šių lėšų menkai pakaktų gydytojų atlyginimų išmokėjimui. Šiuo atveju būčiau skeptiškas, kad surinktos baudos dengtų visą išleidžiamą sumą gydymui.
Man tai atrodo abejotinas atsakas, nors esu atviras šiuo klausimu, bet manau, kad daug geriau būtų paprasčiausiai pasakyti: jeigu susirgai koronavirusu ir atsisakai vakcinuotis (žinoma, galimos ypatingos išimtys tiems, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių), tuomet gydymo kaina atitenka tau pačiam. Tai reiškia, kad turėsi parduoti savo automobilį, namą, butą ir ištuštinti savo banko sąskaitą tam, kad išgyventum.
Sunkioji dalis yra tai įgyvendinti, kadangi nėra lengva tam pasiryžti. Kai kurie sakys: aš nežinojau, kaip blogai tai buvo, nors atsisakiau ir suvokiau, kad negausiu draudimo, bet nežinojau, kiek baisu tai bus. Ar žmonės bus linkę sakyti, kad vis tiek turi už tai susimokėti? Manau, kad reikalavimas susimokėti yra geresnis požiūris, negu žmonių „įkalinimas“, kuris vis dar siūlomas.
Taip pat, manau, kad galima rasti pagrindimą privalomai vakcinacijai nuo mirtinų užkrečiamųjų ligų. Tarkime, buvo privaloma vakcinuotis nuo poliomielito ir dabar šalyse, kurioje ši liga plito, jos nebeliko. Mano tėvas sirgo poliomielitu, kai jis buvo paauglys, ir jis buvo dvejus metus paralyžiuotas. Galiausiai pasveiko. Tačiau daugybė žmonių nepasveiko. Prisimenu, poliomielito aukas, kai buvau berniukas. Tačiau aš neužsikrėčiau poliomielitu, nes buvau paskiepytas, ir dabar šalyse, kuriose buvo skiepijama, niekas nebesijaudina dėl poliomielito. Tačiau visai neseniai žmonės buvo persigandę dėl to. Jie turėjo uždaryti parkus, kino teatrus, baseinus, sporto renginius, bažnyčias, ten, kur būdavo poliomielito židiniai. Visuotinė vakcinacija tai sustabdė. Manau, kad tai yra geriau, negu nuolat pasikartojantis įvairių vietų uždarymas.
– Galbūt prisimenate, ar tuomet kilo kokių nors diskusijų dėl to, ar derėtų pasirinkti šią poliomielito vakciną? Šiuo metu turime milžiniškus debatus apie COVID–19 vakcinas. Bandau suprasti, kodėl žmonės apskritai ginčijasi dėl vakcinos, kaip šis supratimas apie vakcinas iš tiesų pasikeitė per 40–50 metų? Kas paveikė žmones, kurie anksčiau net nesvarstydavo nesiskiepyti, nes suprasdavo vakcinų naudą, tačiau dabar daugybė žmonių svarsto, ar tai yra gera priemonė?
– Šis bandymas suprasti „kodėl“ yra iš tiesų įdomus galvosūkis. Žinoma, kad bent iš dalies tai sukelta informacinio lūžio, susijusio su internetu. Visi galvojome, kaip nuostabu turėti visą pasaulio informaciją savo pirštuose. Neįtikėtina, kad savo telefone galiu gauti visą informaciją, kurios noriu. Tačiau išaiškėjo, kad tai kartu suteikia sąlygas plisti pakvaišimui ir priešiškiems melams. Nemanau, kad mes adekvačiai išplėtojome institucijas, kuriomis galima tikėti ir pasikliauti. Laikraščių pasaulis, kuris plėtojosi prieš kurį laiką, vedė prie to, kad vieną laikraštį traktuoji kaip patikimą, kitą – kaip skandalingą bulvarinį leidinį, kuriame rašomos absurdiškos istorijos. Žmonės galėjo daryti skirtį tarp jų. Internete kol kas taip nenutiko. Svarbu plėtoti šiuos patikimumo standartus. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Čia ima veikti priešiški veikėjai, kurie trokšta chaoso ir žlugimo. Viena vertus, Kremlius, bet kartu ir Xi Jinpingo diktatūra. Kinijoje ir Tailande jie užtvindė socialinius tinklus pareiškimais, kad „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ nužudys tave. Ir žinoma, kad vienintelės vakcinos, kurios veikia, yra „Sinopharm“ ir „CoronaVac“. Ten žmonės tokius veiksmus suprato gana anksti, tačiau tai lėmė laikiną sutrikimą, kai vakcinos buvo pristatomos pačioje pradžioje, nes žmonės perskaitė, kad „Pfizer“ vakcinos buvo antiazijietiškos, jos tave nužudys. Ir tai buvo tyčia Kremliaus ir Kinijos valdžios paskleista dezinformacija.
– Kol turime tokį pasikeitusį suvokimą apie vakcinas, tapo daug sunkiau įtikinti žmones. Taigi, tam tikri suvaržymai galbūt yra sveikintini tam, kad apsaugotume savo sveikatos apsaugos sistemą nuo žlugimo? Lietuvos sveikatos apsaugos ministras pabrėžia tai kaip pagrindinį argumentą pagrindžiant tam tikrus ribojimus. Mūsų šalyje buvo paskelbti kriterijai, kurie numato, kad, pasiekus tam tikrą ligoninių užimtumo lygį, mes įvesime tam tikrus papildomus ribojimus, atitinkamai nuo užimtumo. Vadinasi, mažiau laisvų vietų ligoninėse reiškia daugiau ribojimų šalyje. Taigi, ar galime pasitikėti žmonėmis ir tikėtis, kad juos pavyks įtikinti net ir gyvenant pasikeitusio suvokimo apie vakcinas laikotarpiu, ar visgi derėtų imtis griežtesnių prevencinių priemonių?
– Argumentai, pagrindžiantys ribojimus, turi būti susiję su viruso plitimu. Įkalinimas namie tavęs nepadaro sveikesnio, tačiau tai kartais gali sumažinti plitimą. Kai kuriais atvejais įkalinimas gali turėti atvirkščią efektą. Tai neabejotinai paskatino viruso plitimą Šiaurės Italijoje, kadangi didelės šeimos, kurias sudaro kelios kartos, gyvena kartu. Taigi tai iš tiesų paskatino problemą. Paaiškėjo, kad žmonių užrakinimas mažoje erdvėje buvo labai bloga priemonė. Yra neginčijamų įrodymų, kad tai pablogino padėtį nemenkoje dalyje pasaulio. Taigi, manau, kad pasakymas, jog, pasiekus tam tikrą užsikrėtimų lygį ir įvedus atitinkamą politiką, neišaiškinant, kaip konkrečiai tai pagerins padėtį, yra mąstymas apie stebuklą. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Manau, kad beveik neabejotina klaida daugelyje šalių buvo sprendimas uždaryti visas mokyklas. Vaikai gali užsikrėsti koronavirusu, tačiau jie perserga daug lengviau nei vyresni žmonės. Tai ganėtinai skiriasi nuo gripo, kuomet gripo pandemija pražudė daugybę jaunų žmonių.
Koronaviruso atveju viskas priešingai. Mokyklų uždarymas turėjo tragiškų padarinių visame pasaulyje. Taigi, turime mažiausiai pažeidžiamą populiacijos dalį (žinoma, su išimtimis sergantiems diabetu ir kitomis ligomis), kuri susiduria su minimalia rizika. Tie, kurie susidūrė su rizika, buvo jų močiutės ir seneliai, todėl pastangos turėjo būti nukreiptos į šių žmonių apsaugą, netgi užtikrinant, kad bus apriboti jų kontaktai su anūkais. Tačiau daugelyje šalių buvo prarasti dveji mokslo ir normalios vaikystės metai. Ir kainą už tai mes mokėsime labai ilgą laiką. Tuo pat metu, atrodo, kad nauda iš mokyklų uždarymo buvo labai maža.
– Žiūrint iš naudos ir žalos perspektyvos, manau, reikėtų atsižvelgti ne tik į sveikatos padarinius ir naudą, kurią galbūt gauname iš suvaržymų, tačiau ir ekonominę žalą. Mūsų Ministrų Kabinetas tvirtina, kad šalis su jokia finansine krize apskritai nesusidūrė (spėju, panašiai sakoma ir JAV) paprasčiausiai dėl to, jog valstybės ėmėsi tinkamų veiksmų galimos krizės stabdymui. Pavyzdžiui, pinigų spausdinimo, subsidijų. Ar jūs taip pat pozityviai vertinate dabartinę ekonominę padėtį ir žalą, kurią lėmė suvaržymai? Ar mes tiesiog atidėjome ir paslėpėme tai, ką turėjome išgyventi būtent dabar?
– Tai yra įprastinė fantazija, manant, kad valdžios politika, įgyvendinama ekstremalios situacijos metu, neturi jokios kainos. Kaina tiesiog nukeliama vėlesniam laikui. Aš nesu kategoriškai prieš priemones, kuriomis suteikiama finansinė parama žmonėms, staiga atsidūrusiems krizinėje situacijoje. Ne tik dėl karantino, bet, kaip ir minėjau, nes žmonės tiesiog nustojo eiti į restoranus, pardavimai krito daug anksčiau, negu daugelyje šalių buvo įvestas lokdaunas. Taip pat ir skrydžių bendrovėse. Taigi, daugybė žmonių prarado darbus. Todėl aš nesu prieš visas šias priemones tam, kad būtų susitvarkyta su šiomis skubiomis situacijomis.
Svarbiau buvo leisti rinkai prisitaikyti. Tačiau buvo vykdomas masinis valdžios skolinimasis. Jis paprasčiausiai stulbinamas. Ir manymas, kad tai neturės jokių padarinių, yra tiesiog fantazija. Mes už tai sumokėsime. Sumokėsime per infliaciją. Kylančios kainos yra masinio pinigų padidėjimo simptomas. Taip pat privačių investicijų poslinkis turės baisų smūgio efektą. JAV mes matome sparčiausiai per 30 metų kylančias kainas. Tai reiškia, kad žmonės jau moka. Jų pajamos neauga taip sparčiai kaip kainos, kurias jie turi sumokėti. Taigi, tikrasis jų uždarbis mažėja.
Be to, mes turime padarinius, kuriuos labai sudėtinga atšaukti. Žmonės įprato prie visų šių mokėjimų, subsidijų. Taigi, daugelis verslų susiduria su galvosūkiu – jiems sunku rasti darbuotojų. Jie yra linkę mokėti daugiau, siūlomos labai saugios darbo sąlygos, jie taip pat skatina darbuotojus skiepytis ir moka jiems daugiau už tai, ir kol kas verslininkai sako, kad rasti dirbti norinčių žmonių yra ypač sunku. Prieš trejus metus viskas veikė ne taip. Akivaizdu, kad finansinė parama iš valstybės kai kuriais atvejais leidžia sakyti, jog geriau pasiliksiu namie, kadangi turiu pakankamai pinigų. Kodėl turėčiau grįžti dirbti į barą ar restoraną, kai vietoje to galiu tiesiog ramiai leisti laiką.
– Atsižvelgiant į visus šiuos iššūkius, su kuriais susiduriama praėjus porai metų po pandemijos, ar jūs įžvelgiate pozityvą ateičiai? Dabar mes taip pat susiduriame ir su omikron atmaina, kuri sukelia savotišką de javu jausmą, kai mes turėjome ganėtinai atvirą vasarą, o dabar dar kartą kalbame apie naujus suvaržymus visame pasaulyje. Taigi, ar manote, kad mes ir toliau taip gyvensime dar bent keletą metų, ar visgi rasime kokį nors sprendimą?
– Priešingai nei daugelis žmonių feisbuke, aš nesu epidemiologas ar virusologijos ekspertas, taigi, noriu labai pasverti tai, ką kalbu apie virusą. Kol didžioji naujų mirčių atvejų dalis yra išskirtinai nepasiskiepijusių gretose, tai suponuoja, kad vakcinos mus saugo. Jos nesuveikia visais atvejais, ir visuomenei reikia suprasti, kad kai kurie pasiskiepiję žmonės irgi užsikrečia. Tačiau tikimybė patekti į ligoninę ir mirti yra daug kartų mažesnė. Tai yra skiepų nauda.
Pastebime, kad tai bus sezoninė liga, o tai reiškia, jog ji virs į endemiją. Tai taps gyvenimo dalimi kaip gripas. Mano seneliai gyveno per gripo pandemiją ir daug daugiau žmonių mirė nuo šios ligos, negu kol kas mirė nuo koronaviruso. Tai buvo daug mirtingesnė liga, nors tuo metu pasaulyje buvo mažiau gyventojų. Galiausiai gripas tapo endemija, būna gripo sezonai, ir mes visi tai suprantame. Girdėjau ekspertus, tarp kurių savęs tikrai nepriskiriu, sakant, kad taip pat nutiks ir su koronavirusu. COVID sezonai, tikėtina, bus žiemą. Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apibendrinus visa tai, manau, kad mums reikės išmokti su tuo gyventi. Mes negalime būti ribojimų visuomene per amžius. Visuomenėje kils vis daugiau įtampų, jeigu reikės dar ilgą laiką būti uždarytiems. Turėtume skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausiems ir mažiau dėmesio uždarant visą visuomenę, įskaitant tuos, kuriems praktiškai nekyla jokia rizika.
Kai kuriais atvejais visuomeninės sveikatos žinutės suveikia taip gerai, kad matome paauglius, vienus važiuojančius dviračiu užsidėjus kaukę. Yra ir kitų priežasčių, kodėl dėvima kaukė: tarkime, kad vabzdžiai važiuojant neįskristų į burną (juokiasi), bet nemanau, kad paaugliai tai daro dėl šios priežasties. Nėra jokios naudos sveikatai, jeigu kaukė dėvima vienam sau važinėjant dviračiu. Sunkiau yra bandyti paaiškinti žmonėms, kad skirtingoms situacijoms ir skirtingiems žmonės reikalingos skirtingos rekomendacijos. Bandymai įtikinti paauglius, kad šie būtų itin pavyzdingai kaukėti, kol jie važiuoja dviračiu, yra kvaila.
Buvusi Nyderlandų karalienė Beatrix. EPA-ELTA nuotr.
Haga, gruodžio 5 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų karaliaus motinai princesei Beatrix nustatytas koronavirusas. 83-ejų buvusi monarchė atliko testą, kai pajuto lengvus peršalimo simptomus, šeštadienio vakarą Hagoje pranešė karališkieji rūmai. Ji esą izoliavosi namuose ir laikosi užsikrėtusiesiems numatytų taisyklių. Asmenys, turėję artimą kontaktą su princese Beatrix, informuoti.
Beatrix pirmadienį grįžo po keturių dienų darbo vizito Nyderlandams priklausančioje Karibų saloje Kiurasao. Pasak Nyderlandų naujienų agentūros ANP, ji čia sakė, kad yra du kartus pasiskiepijusi nuo koronaviruso ir jau gavo stiprinančiąją dozę. Princesė į Nyderlandus grįžo KLM bendrovės reisiniu lėktuvu.
Beatrix nuo 1980 metų balandžio 30 dienos iki 2013 metų balandžio 30-osios buvo Nyderlandų karalienė. Po to ji karūną perleido sūnui Willemui-Alexanderiui.
Vakcinacijos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 584 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Bet kuria skiepo doze paskiepyti 2034 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 468 494 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 459 367).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 6719 žmonių. Praėjusią parą mirė du 60-69, dešimt 70-79 metų, septyni 80-89 ir keturi 90-99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys. 16 mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies.
Kaip pirmadienį skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1720.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 869 atvejai. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 10 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 74,5 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 432 559 asmenys, šiuo metu serga – 20 421.
Per parą epidemiologiškai ištirti 1193 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 1037 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 37872 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 286 žmonės, antra – 181, trečia – 1567. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 255 759 žmonės, trimis – 275 422.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 98 žmonės, 54 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 3 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 121 žmogus.
Iš viso iš 2354 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 1385.
Praėjusią parą šalyje atlikta 3420 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 4 651 609. Taip pat per parą atlikta 3853 antigeno ir 69 antikūnų tyrimai.
Ženeva, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį neseniai aptiktą COVID-19 viruso atmainą B.1.1.529 pavadino omikron ir klasifikuoja kaip „susirūpinimą keliantį variantą“.
„Remdamasi pateiktais įrodymais, patvirtinančiais pavojingus COVID-19 epidemiologijos pokyčius… B.1.1.529 atmainą PSO pavadino susirūpinimą keliančiu omicron variantu“, – sakoma JT sveikatos agentūros pareiškime.
Praha, lapkričio 9 d. (ELTA). Kad įtikintų skiepų priešininkus vakcinuotis nuo COVID-19, Čekija pradėjo „šoko kampaniją“. Tai antradienį Prahoje patvirtino Sveikatos ministerija.
Kampanijai pasitelktos nuotraukos – vienoje jų, pavyzdžiui, matyti, kaip negyvas vyras reanimacijoje dedamas į mėlyną lavonmaišį. Šalia nuotraukos yra prierašas: „Jis turėjo daugybę pasiteisinimų“. Kitoje nuotraukoje – karstas, o šalia užrašas: „Ji vis atidėliojo vakcinaciją“.
Kadenciją baigiantis premjeras Andejus Babišas kalbėjo apie „brutalią kampaniją“, kurią įkvėpė šokiruojančios nuotraukos su perspėjimais ant cigarečių pakelių. Tai bus realios nuotraukos, darytose ligoninėse. Iki šiol Sveikatos ministerija orientavosi į pozityvią motyvaciją.
Iki šiol visiškai paskiepyta tik 6,1 mln. Čekijos gyventojų iš 10,7 mln. Šalis šiuo metu kovoja su smarkiai augančiais infekcijų skaičiais. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 pražudė daugiau kaip 31 000 žmonių.
Koronavirusui – ne
Lietuvoje praėjusią parą, spalio 16-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2002 žmonėms, mirė 28 žmonės, paskiepyta bet kuria skiepo doze 1167 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 368641.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 28 žmones. Jie priklausė 40-99 metų amžiaus grupėms. 23 iš jų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne visiškai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5439.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 1116,3 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 2371 atvejis.
Anot Statistikos departamento sekmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 12 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 70,2. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 329265 žmonės. Šiuo metu serga 26369.
Per parą izoliuotų asmenų – 1629. Iš viso saviizoliacijoje yra 44301.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 152 pacientai.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 568 žmonės, antra -309. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1432114 žmonių. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 290 asmenų.
Sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiami skiepytis sveikatos apsaugos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,77 mln. gyventojų arba 63,4 proc. visuomenės.
Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 241 mln. Mirė per 4,9 mln. žmonių.
Delta atmaina sukėlė staigų mirčių skaičiaus augimą, pirmiausiai – tarp nepasiskiepijusių žmonių. Daugiau kaip pusė planetos gyventojų dar nėra gavę nė vienos vakcinos dozės.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilija, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras pareiškė nebegalįs girdėti klausimų apie COVID-19 mirtis. Jam nusibodo klausimai apie prieš kelias dienas viršytą 600 000 mirčių skaičių, pareiškė J. Bolsonaras renginyje Gvaružoje San Paulo Valstijoje.
„Kokioje šalyje nemirė žmonės? Pasakyk man, – taip jis reagavo į vieno reporterio klausimą apie koronaviruso aukas. – Aš čia atvykau ne tam, kad nuobodžiaučiau“.
Brazilijoje, oficialiais duomenimis, mirė 601 011 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Šalyje patvirtinta beveik 22 mln. infekcijų. Tai trečias didžiausias skaičius po JAV ir Indijos. Brazilijoje gyvena 210 mln. žmonių.
J. Bolsonaras nuo pat pradžių menkino koronavirusą ir atmetė apsaugos priemones bei ribojimus. Jis abejoja ir vakcinacija bei tikina dar nesąs pasiskiepijęs.
Praėjusiais mėnesiais kelis kart dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš J. Bolsonarą.
SOS – prašoma pagalbos
Ryga, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Latvijoje nuo pirmadienio skelbiama tris mėnesius truksianti nepaprastoji padėtis dėl rekordiškai padidėjusio užsikrėtimo COVID-19 infekcija skaičiaus, kai skiepijimų apimtys šalyje – vienos mažiausių ES.
Dabar 1,9 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje kasdien užsikrečia daugiau nei 1 000 žmonių, o tai yra daugiau nei pandemijos piko metu šiemet užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius.
Pagal naująsias taisykles kaukės nuo šiol privalomos visuose visuomeniniuose pastatuose, o visi valstybinėse įstaigose dirbantys asmenys privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
Neskiepyti žmonės nebus įleidžiami į prekybos centrus, ir tik būtiniausių prekių parduotuvėms bus leidžiama veikti savaitgaliais. Visi latviai skatinami, jei įmanoma, dirbti iš namų.
„Raginu jus nesibūriuoti, nesilankyti ir sumažinti savo kontaktų skaičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Latvijos ligoninės jau dabar perpildytos COVID-19 pacientais.
„Turime atsisakyti priimti kitus pacientus, kurių ligos nekelia pavojaus gyvybei. Greitosios medicinos pagalbos komandos net nepajėgia reaguoti į visus iškvietimus“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Karlis Racenis.
Tik 48 proc. latvių yra visiškai paskiepyti – tai ketvirtas blogiausias vakcinacijos lygis ES po Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos.
Vyriausybės patariamoji mokslininkų grupė pirmadienį pareiškė, kad daugiau nebedirbs vyriausybei, nes, pasak jos, vasarą nebuvo paisoma jos patarimų, kaip išvengti dabartinės ketvirtosios infekcijų bangos.
„Vyriausybė turi turėti mokslinės ekspertizės poreikį, tačiau dabartinė mūsų patirtis rodo, kad tokio poreikio iš ministrų kabineto apskritai nėra“, – sakoma mokslininkų pareiškime.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą, spalio 1-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2066 žmonėms, mirė 21 žmogus, paskiepyta 8349 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 335801.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 21 žmogų. Jie priklausė 60-99 metų amžiaus grupėms. Dauguma jų, 19, buvo neskiepyti arba paskiepyti ne pilnai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5041.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje šeštadienio rytą siekia 726,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1634 atvejai.
Anot Statistikos departamento šeštadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 8,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 68,4.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 306670 žmonių. Šiuo metu serga 16911.
Per parą izoliuotų asmenų – 2589. Iš viso saviizoliacijoje yra 45182.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 124 pacientai. Tad ligoninėse nuo klastingos ligos dabar gydoma 1214 pacientai.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2876 žmonės, antra -3693. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1421522 žmonės. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 1780 asmenų.
Nuo rugsėjo 7 d. sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiami skiepytis sveikatos apsaugos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 235 mln., per 4,8 mln. žmonių mirė.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų COVID-19 liga pildosi ir ligoninės. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigia, kad šiuo metu klinikose situacija yra sudėtinga, užimta apie 90 proc. visų aktyvių lovų. Jo teigimu, dėl šios priežasties bus ribojamos kai kurios planinės paslaugos.
„Deja, gerų naujienų neturiu, epidemiologinė situacija tikrai blogėja ir Vilniuje, ir visame Vilniaus regione. Šiandien, kalbant apie Santaros klinikas, mes turime beveik 90 proc. užmtumą visų aktyvių lovų, artėjame prie 90 proc. reanimacinių COVID-19 lovų“, – žurnalistams penktadienį sakė F. Jankevičius.
Todėl, jo teigimu, situacija tampa labai įtempta. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, papildomų COVID-19 pacientams skirtų lovų planuojama steigti ir kitose ligoninėse.
„Kalbant apie Vilniaus miestą, tai pirmiausiai norime plėsti lovas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje iki 120 lovų ir, žinoma, labai didelis deficitas RITS lovų, tikimės išplėsti reanimacines lovas ir Greitosios pagalbos ligoninėje“, – sakė F. Jankevičius.
„Regione irgi planuojame plėsti lovas, per savaitgalį iki pirmadienio norime išplėsti lovas ir Druskininkų ligoninėje, taip pat Elektrėnų, Molėtų ligoninėse“, – pridūrė jis.
F. Jankevičius atkreipia dėmesį, kad sudėtinga situacija ligoninėse paveiks ir planines paslaugas.
„Kaip žinoma, anesteziologai tampa labiausiai deficitine specialybe ir jų trūkumui esant turėsime riboti planines paslaugas. Stengiamės išsaugoti maksimalų skaičių, bet vis tiek kažkiek riboti turėsime. Turime pasidarę prioritetinį sąrašą paslaugų ir pirmiausiai, žinoma, ribosime tas paslaugas, kurias bus galima atidėti trims mėnesiams, nepadarant ypač didelės žalos pacientų gyvybei arba kurios nesukeltų labai rimtų komplikacijų“, – sakė jis.
Santaros klinikų generalinis direktorius pabrėžė, kad visa būtinoji pagalba bus teikiama.
Jo teigimu, sudėtinga epidemiologinė situacija labiausiai gali paveikti plastines, rekonstrukcines, ortopedines operacijas, akių operacijas.
„Tie sprendimai yra priimami dabar ir tai jau turi įsigalioti nuo kitos savaitės“, – sakė F. Jankevičius.
Santaros klinikų direktorius informuoja, kad reaguojant į sudėtingą situaciją klinikose planuojama riboti ir pacientų lankymą.
„Kol kas to dar nedarome, bet, be jokios abejonės, ribosime“, – patikino jis.
Dauguma COVID-19 užsikrėtusių pacientų neskiepyti
Santaros klinikų direktorius atkreipia dėmesį, kad dauguma šiuo metu klinikose gydomų koronavirusu užsikrėtusių pacientų yra nuo COVID-19 nepaskiepyti asmenys.
„Didžioji dalis patekusių į stacionarą ir reanimaciją, žinoma, neskiepyti pacientai. Skiepytų pacientų skaičius yra minimalus, tai yra apie 20 proc., gal šiek tiek mažiau. Skiepyti pacientai dažniausia arba turintys labai rimtas gretutines patologijas, arba jie buvo skiepyti viena doze, ne dviem dozėmis“, – sakė F. Jankevičius.
Pasak jo, šiuo metu serga praktiškai visų amžiaus grupių pacientai.
F. Jankevičius pripažįsta, kad baiminamasi ir dėl medikų trūkumo.
„Kol kas personalo užtenka, bet tas kol kas, manau, kad situacija gali pasikeisti jau kitą savaitę, ir tikrai galvojame pasitelkti personalą ir savanorius, taip pat kitų gydymo įstaigų medikus“, – sakė F. Jankevičius.
Pasak jo, tarp Santaros klinikų darbuotojų yra fiksuojami tik pavieniai COVID-19 atvejai, nes absoliuti dauguma darbuotojų yra pilnai vakcinuoti.
Gydomų vaikų skaičius didėja
Savo ruožtu Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė informavo, kad pastaruoju metu atsiranda nuo deguonies tiekimo priklausomų COVID-19 užsikrėtusių vaikų.
„Iš tikrųjų atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tai tokios situacijos dar nebuvo pas mus per pandemijos laikotarpį. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ir ypatingai sunkiai sergančių vaikų“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, sunkesne COVID-19 forma serga paaugliai, bet bendrai vertinant koronavirusu užsikrėtusių vaikų amžius yra labai įvairus.
„Yra ir naujagimių, ir yra iki 18 metų“, – sakė ji.
I. Ivaškevičienės teigimu, šiuo metu ligoninėje gydomi 8 COVID-19 užsikrėtę vaikai, vienas iš jų yra gydomas reanimacijoje.
„Tendencija yra, kad skaičius didėja. Vasaros pradžioje turėjome 1–2 (vaikus – ELTA), būdavo dienų, kai iš viso tokių pacientų nebūdavo, bet dabar skyrius praktiškai nuolat yra pilnas ir yra nuolatinė kaita“, – atkreipė dėmesį Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
