Haičio nacionalinė policija paskelbė suėmusi spėjamą prezidento Jovanelio Moisės nužudymo organizatorių. Tai haitietis gydytojas, gyvenantis JAV Floridos valstijoje, sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė policijos vadas Léonas Charlesas.
 
Samdiniai, kurie įtariami įvykdę nusikaltimą, esą po išpuolio skambino jam. Vyras turėjo politinių ketinimų.
 
Gydytojas, anot duomenų, yra trečias JAV gyvenantis haitietis ir 21-as įtariamasis, kurie buvo sulaikyti. Ir kiti du gyveno Floridoje, kuri yra tik už 1 000 km nuo Haičio. Likę 18 suimtųjų yra kolumbiečiai. Iš viso pasikėsinime dalyvavo 26 Kolumbijos samdiniai, apsimetę JAV kovos su narkotikais valdybos (DEA) agentais. Trys jų buvo nukauti, dar penkių ieškoma.
 
53-ejų J. Moisė buvo užpultas ir nušautas savo rezidencijoje. Jo žmona Martinė buvo sunkiai sužeista ir išskraidinta gydyti į Floridą.
 
Nusikaltimo motyvai lieka neaiškūs. Skurdžioje Karibų šalyje kilo kova dėl valdžios. Du asmenys pasiskelbė laikinaisiais premjerais. Senatas savo vadovą išrinko laikinuoju šalies prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:00
CIA_3D_Logo

2012 metų gegužės 22 dieną, JAV Senato Žvalgybos komitetas balsavo už FISA įstatymo pataisos veikimo pratęsimą (terminas baigiasi 2012 m. pabaigoje).

Balsavimas – tai pirmasis Barako Obamos administracijos žingsnis, pratęsiant įstatymo, kuris, siekiant užkardyti teroro atakas, leidžia perimti amerikiečių elektroninius laiškus ir skambučius į užsienį be teismo orderio, galiojimą.

Pataisa, kuriai pritarė dar Bušo administracija po rugsėjo 11 teroro aktų, leidžia kontroliuoti komunikacijas be specialaus orderio kiekvienam asmeniui, paskirto pasiklausymui, jeigu asmuo nėra amerikietis ir yra už JAV ribų. Tad generalinis prokuroras ir nacionalinės žvalgybos direktorius gali gauti iš teisėjo orderį neriboto žmonių skaičiaus masiniam pasiklausymui.

Continue reading „Amerikietiškas požiūris į sekimą: 2012-ųjų metų gegužė”

meksika

Remiantis Meksikos laikraščiu “Milenio”, šnipinėjimo sistema šalyje pastaruosius keletą dešimtmečių buvo keturių krypčių: opozicinės partijos, socialinės organizacijos, ardomieji judėjimai ir nusikalstamosios grupuotės.

Sistemos atramos: “paramos centrai”, esantys valstijose, kuriose socialinis, politinis, ekonominis gyvenimas yra labiausiai problematiški, taigi ir nusikalstamumas ten didesnis. Visa žvalgybinė informacija suteka į sostinę, į Vidaus reikalų ministeriją. Tačiau ne tik čia analizuojama žvalgybinė informacija, gauta iš provincijų. Taigi žvalgybinė schema susideda tarsi iš dviejų dalių, ir tai leidžia efektyviau kontroliuoti specialiąsias tarnybas.

Continue reading „Pasakojimas apie Meksikos žvalgybą”