Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Aktualijos

Lietuvos savanoriai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje šiemet dėl karantino ribojimų bus virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose.
 
Taip pat sekmadienį bus pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje, sakoma pranešime.
 
Virtualios visų pajėgų rikiuotės metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų. 
 
„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.
 
Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvės kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai, dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.
 
Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius, į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.
 
Iškilmingos rikiuotės ceremonija bus transliuojama sekmadienį 12 val. socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“  – „Krašto apsaugos savanorių pajėgos“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.17; 00:30
Aktualijos

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 27-ąsias įkūrimo metines. Julijos Martinaitienės (KASP) nuotr. ELTA

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) trečiadienį minės 27-ąsias įkūrimo metines.

Visoje Lietuvoje KASP kariai savanoriai šią dieną minės ne tarnybos metu dėvėdami kario uniformą. Įprastai savanoriai karinę uniformą dėvi tik dalyvaudami pratybose, dažniausiai savaitgaliais, tačiau sausio 17-ąją atrodys kariškai ir eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje.

Vidudienį – iškilminga rikiuotė sostinės Nepriklausomybės aikštėje. Jos ryškiausias akcentas bus iškilminga karių savanorių priesaikos ceremonija – prisieks Bazinių kario savanorio įgūdžių kurso 57-osios laidos kariai savanoriai, taip pat bus oficialiai atkurta 810-oji (Vilniaus) lengvųjų pėstininkų kuopa, naujam KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadui bus įteikta kovinė vėliava ir tradiciškai istoriniu kalaviju apdovanota geriausia 2017 metų savanorių kuopa bei pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai.

Savanorius Nepriklausomybės aikštėje sveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų vadai pasirašys kasmetį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

1991 metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. 1998 m. SKAT buvo reorganizuota į KASP. Taip į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.

Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. buvo atkurtos septynios kuopos: Šalčininkuose, Biržuose, Kalvarijoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Naujojoje Akmenėje ir Kaišiadoryse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.17

Trumposios naujienos

„Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios Aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94-ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke.

Kartu vyko ir naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos inauguracija – kuopos vadui iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai kuopos atpažinimo ženklas.

Šiemet tai pirmoji naujai įkuriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa. Ji bus dislokuota Klaipėdos mieste. Tai jau ketvirtoji iš naujų septynių Savanorių pajėgų kuopų, kurias planuojama įsteigti 2016-2017 metais, stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.

Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad „lietuviai niekada neprarado vilties atkurti savo valstybingumą, to siekė visų sukilimų prieš pavergėjus savanoriai – 1831 ir 1863 m., taip pat savanoriai sunkiose kovose su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais 1918 m. ir ištisus dešimtmečius kare po karo vienui vieni kovoję su daug stipresniu priešininku – sovietų okupantais“. 

Pernai Krašto apsaugos savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje. Naujoji Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa atliks svarbų vaidmenį rengiantis teritorinei šalies gynybai.

Sausio 17 d. savanoriai visoje Lietuvoje minės pajėgų įkūrimo 26-ąsias metines.

Klaipėdos skulptūrų parke prie paminklo žuvusiesiems 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams buvo padėtos gėlės, jie pagerbti tylos minute, taip pat jiems buvo dedikuoti salvių šūviai. Karinių jūrų pajėgų orkestras ir choras „Aukuras“ atliko dainą „Lietuvininkais esame mes gimę“ ir kt., žygiavo Klaipėdos įgulos kariai, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams garbės sargyboje stovėjo kariai su Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis.

Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kariai, jaunieji šauliai, klaipėdiečiai ir svečiai. 

1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šio sukilimo metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungta prie Lietuvos Respublikos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

20167.01.16; 01:01