Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas H. G. Maassenas neteko posto. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį privertė pasitraukti iš posto šalies vidaus žvalgybos vadovą Hansą-Georgą Maasseną. Dėl prieštaringų pastarojo pasisakymų apie rasistiškus kraštutinių dešiniųjų protestuotojų veiksmus kanclerės Angelos Merkel koaliciją buvo ištikusi krizė.

55-erių H. G. Maassenas kontroversiją dar pakurstė pareiškęs, kad dėl jo bėdų kaltos „radikalios kairiosios jėgos“ A. Merkel koalicijoje. Dėl to jis buvo ne perkeltas į kitą postą, kaip žadėta anksčiau, o priverstas išeiti į atsargą.

Be kita ko, praeitą savaitgalį paaiškėjo, kad prieš kelias savaites Varšuvoje vykusiame Europos vidaus žvalgybos organizacijų atstovų susitikime H. G. Maassenas kritikavo „naivią“ A. Merkel imigracijos politiką.

Ilgą laiką žvalgybos vadovą gynęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad pastarieji H. G. Maasseno komentarai – nepriimtini ir jį „nuvylė asmeniškai“.

H. Seehoferis, pats sulaukęs spaudimo tiek dėl šio ginčo, tiek dėl prasto savo partijos pasirodymo Bavarijos vietos valdžios rinkimuose, paprašė prezidento Franko-Walterio Steinmeierio išleisti H. G. Maasseną į atsargą.

Nesutarimai dėl H. G. Maasseno prasidėjo po komentarų, kurie atskleidė, kad žvalgybos vadovas nesureikšmino kraštutinių dešiniųjų minios smurto Rytų Vokietijos Chemnico mieste. Šie įvykiai buvo sukrėtę tiek Vokietiją, tiek pasaulį.

A. Merkel viešai baisėjosi ksenofobišku minios elgesiu, tačiau H. G. Maassenas jai paprieštaravo, suabejodamas, ar protestų metu tikrai buvo „medžiojami“ užsieniečiai ir ar mėgėjiškas neramumus užfiksavęs vaizdo įrašas nebuvo padirbtas.

Nors kraštutinė dešinė tokius žvalgybos vadovo komentarus pasitiko džiaugsmingai, trys opozicijos partijos ir valdantieji socialdemokratai (SPD) pareikalavo, kad jis būtų atleistas dėl kišimosi į politiką. Dėl to A. Merkel koalicijoje kilo kelias savaites trukusi krizė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 19:16

Prancūzų parlamentarė ketvirtadienį pranešė pateikusi įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti diskriminaciją dėl regioninių kalbos ypatybių, dar vadinamą „glotofobija“ (pranc. glottophobia). Tokį žingsnį parlamentarė žengė Prancūzijoje plačiai nuskambėjus atvejui, kai žinomas politikas pasišaipė iš jam klausimą uždavusios žurnalistės pietietiško akcento.

„Ar kalbame mažiau prancūziškai, jei kalbame su akcentu? Ar turime kęsti pažeminimą, jei nekalbame bendrine prancūzų kalba? Kadangi akcentai – mūsų tapatybės dalis, teikiu įstatymo projektą, kuriuo siūlau glotofobiją pripažinti diskriminacijos šaltiniu“, – tviteryje rašė įstatymų leidėja Laetitia Avia.

Remiantis L. Avia siūlymu, regioniniai akcentai – Pietų Prancūzijos, Paryžiaus, priemiesčių ar kitokie – „neatsiejama didelės Prancūzijos gyventojų dalies tapatybės dalis“.

Pagrindo pateikti tokį siūlymą parlamentarei suteikė trečiadienį įvykęs incidentas, kai Jeanas-Lucas Melenchonas – kraštutinių kairiųjų partijos „Nepasidavusi Prancūzija“ („France Insoumise“) lyderis ir kandidatas 2017-ųjų šalies prezidento rinkimuose – Nacionalinėje Asamblėjoje buvo nufilmuotas šiurkščiai atsakantis į žurnalistės, kalbančios su Pietų Prancūzijos akcentu, klausimą.

„Ar kas nors gali manęs paklausti prancūziškai? Ir pasistengti, kad būtų suprantamiau…“ – kreipdamasis į grupę reporterių sakė J. L. Melenchonas.

Prancūzijos policija antradienį atkilo kratą J. L. Melenchono partijos būstinėje. Reidas surengtas prokurorams pradėjus tyrimą dėl galimų rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų ir fiktyvių darbo vietų padėjėjams Europos Parlamente (EP) kūrimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.19; 11:30