Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis bankai ir kredito įstaigos galėtų tvarkyti jautrius klientų duomenis, ketvirtadienį praneša Prezidentūra.
 
„Vadovaudamasis Konstitucija, (G. Nausėda – ELTA) grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu“, – rašoma jos pranešime spaudai.
 
Seimo priimtu įstatymu numatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjams, mokėjimo sistemų operatoriams ir kitiems subjektams, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, užtikrinamos itin plačios galimybės tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis (pvz. atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą), kai tai būtina, ir kurių reikia, siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikimą, mokėjimo operacijų vykdymą ir sukčiavimo atliekant mokėjimus prevenciją, tyrimą ir nustatymą.
 
„Įstatymo iniciatorių tikslas siekti didesnio reguliacinio aiškumo tvarkant asmens duomenis yra aktualus, tačiau prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią asmens teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Šalies vadovo vertinimu Mokėjimo įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis“, – argumentuojama pranešime.
 
Kartu su veto, G. Nausėda jo rengėjams siūlo kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir kitomis atsakingomis institucijomis bei asmens duomenų ekspertais iš naujo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių reguliavimo precedentus ir nustatyti proporcingą duomenų rinkimo ir asmens duomenų apsaugos santykį.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Pasak G. Nausėdos, priimti duomenų tvarkymo yra per platūs.
 
„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – jame cituojamas G. Nausėda.
 
Jis ragino detaliau apibrėžti specialios kategorijos asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus, nustatyti aiškesnes duomenų apsaugos gaires. Pasak prezidento, visuomenė turėtų būti supažindinta su asmens duomenų tvarkymo ypatumais atliekant mokėjimo pavedimus ar kitas mokėjimo operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.18; 07:17 

Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
 
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 07:40