Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad užsikrėtė naujojo koronaviruso infekcija (COVID-19).
„Taip, aš susirgau. Esu gydomas“, – teigė D. Peskovas.
Rusijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius antradienį peržengė 230 tūkst. ribą, ir Rusija tapo antra pasaulyje pagal infekcijos atvejų skaičių. Infekcijų skaičiumi Rusiją lenkia tik JAV.
Visame pasaulyje COVID-19 aukomis tapo mažiausiai 286 122 žmonės. 195 šalyse ir teritorijose patvirtinta mažiausiai 4 188 040 koronaviruso atvejų, 1 432 700 susirgusių žmonių jau pasveiko.
Jei po Stambulo ekumeninio patriarchato sprendimo pripažinti Ukrainos stačiatikių bažnyčios nepriklausomybę kils smurto proveržis, Rusija „gins“ Ukrainoje gyvenančių stačiatikių interesus, penktadienį pareiškė Kremlius.
„Kadangi Rusija gina rusų ir rusakalbių interesus, ji gina ir stačiatikių interesus“, – žurnalistų paklaustas apie Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Ukrainos radikalai kitą savaitę ketina pulti Maskvos patriarchato jurisdikcijoje esančius religinius objektus, teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak D. Peskovo, priemonės, kurių būtų imtasi „neteisėtų įvykių“ atveju, būtų „išskirtinai politinės ir diplomatinės“.
„Jų būtų imtasi tuo atveju, jei Ukrainos institucijos nesugebėtų išlaikyti padėties teisiniuose rėmuose, jei ji pakryptų nemalonia, smurtine linkme“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Konstantinopolio patriarcho vadovaujamas Šventasis Sinodas ketvirtadienį pranešė nusprendęs pripažinti Ukrainos stačiatikių bažnyčios, kuriai iki šiol vadovavo Maskva, nepriklausomybę.
Maskvos patriarchas, galintis netekti įtakos tūkstančiams parapijų, tokį Sinodo sprendimą pasitiko įtūžiu.
D. Peskovas, savo ruožtu, teigė, kad Maskva yra „labai susirūpinusi“ dėl tokio sprendimo, nes Rusijos „valdžiai aktualu viskas, kas vyksta stačiatikybės pasaulyje“.
Vis dėlto jis pridūrė, kad į Bažnyčios reikalus Kremlius nesikiša.
Rusija atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką dėl „Nord Stream“ dujotiekio. „Mes ne kartą sakėme, kad „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra išimtinai komerciniai projektai, kurie tarnauja tiek gamtinių dujų tiekėjų, tiek pirkėjų interesams Vakarų Europoje“, – salė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Nord Stream“ dujotiekiu rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu keliauja į Vokietiją. Pirmoji linija paleista 2011-aisiais, o antroji turi būti užbaigta iki 2019 metų pabaigos. Kai kurios ES šalys kritikuoja projektą, nes baiminasi didesnės nepriklausomybės nuo Rusijos.
JAV savo ruožtu nori tiekti suskystintas dujas į Europą ir todėl konkuruoja su rusiškomis dujomis, kurios dujotiekiais gali būti tiekiamos pigiau.
D. Trumpas prieš tai NATO viršūnių susitikime Briuselyje kritikavo, kad „Nord Stream“ projektas Rusijai už dujas neša milijardus ir tai sustiprina NATO priešininkę. Vokietija, pasak jo, yra „Rusijos belaisvė“. Federalinė kanclerė Angela Merkel tai paneigė.
Ekspertai sako, kad nors Vokietija ir perka didelę dalį savo energetikos resursų Rusijoje, tačiau priešingai, tai Rusijai reikia Vokietijos ir Vakarų Europos kaip rinkos.
D. Peskovas atmetė ir Vokietijos apibūdinimą: „Kas dėl Vokietijos, kaip didelės dujų pirkėjos, priklausomybės, mes negalime sutikti su šia pozicija“. Dėl dujų tiekimo dujotiekiu viena valstybė esą netampa priklausoma nuo kitos, tai yra abipusė priklausomybė. „Tai stabilumo ir būsimos plėtros garantija“, – pabrėžė D. Peskovas.
D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą pirmadienį susitiks Suomijos sostinėje Helsinkyje. D. Peskovas sakė, kad dėl kritikos viršūnių susitikimas nebus sudėtingesnis. Esą yra tiek skirtumų, kad ši tema vargu ar apsunkins pokalbius.
