Kritika. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 5 d. (ELTA). Didžiosios Britanijos ambasadorė Kyjive Melinda Simmons sureagavo į „Amnesty International“ ataskaitą apie karą Ukrainoje, kuri sukėlė didžiulį ukrainiečių pasipiktinimą dėl kaltinimų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų adresu, praneša penktadienį portalas „eurointegration.com.ua“.
„Taikiems Ukrainos gyventojams pavojų kelia tik Rusijos kariuomenės raketos, ginklai ir plėšikavimas. Taškas. Jeigu Rusija nutrauktų įsiveržimą į Ukrainą, pavojaus nebūtų“, – parašė britų diplomatė tviteryje.
Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja karius gyvenamuosiuose rajonuose.
Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Amnesty international. Slaptai.lt foto
Kyjivas, rugpjūčio 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį kritikavo ir vadino „nesąžininga“ „Amnesty International“ ataskaitą, kurioje teigiama, kad Kyjivas, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja karius gyvenamuosiuose rajonuose.
„Toks „Amnesty International“ elgesys nėra susijęs su tiesos ieškojimu ir pranešimu pasauliui, tai yra klaidingo lygiavertiškumo kūrimas – tarp nusikaltėlio ir aukos, tarp šalies, kuri naikina šimtus ir tūkstančius civilių, miestų, teritorijų, ir šalies, kuri desperatiškai ginasi“, – „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše sakė Dmytro Kuleba.
Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų civiliams gyventojams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose, įskaitant mokyklas ir ligonines.
Tokia gynėjų taktika „jokiu būdu nepateisina beatodairiškų Rusijos išpuolių“, teigiama naujoje organizacijos ataskaitoje, o kai kurie Rusijos „karo nusikaltimai“, įskaitant ir Charkivo mieste, nebuvo siejami su šia taktika.
Tačiau „Amnesty“ išvardijo incidentus, kai Ukrainos pajėgos galimai kėlė pavojų civiliams gyventojams 19 miestų ir kaimų Charkivo, Donbaso ir Mykolajivo regionuose.
„Užfiksavome, kad Ukrainos pajėgos, veikdamos apgyvendintose teritorijose, kelia pavojų civiliams gyventojams ir pažeidžia karo įstatymus“, – sakė „Amnesty“ generalinė sekretorė Agnes Callamard. – Būdami gynybinėje pozicijoje Ukrainos kariškiai neatleidžiami nuo pareigos laikytis tarptautinės humanitarinės teisės“.
Ataskaitoje teigiama, kad gyvenamieji rajonai, kuriuose buvo įsikūrę Ukrainos kariai, buvo už kelių kilometrų nuo fronto linijos, ir buvo „tinkamų alternatyvų“, kurios nekeltų pavojaus civiliams gyventojams.
Tačiau, pasak ataskaitos, kariai neliepė civiliams gyventojams evakuotis iš šių teritorijų, nors jie smogė Rusijos pajėgoms ir dėl to buvo apšaudyti atsakomąja ugnimi.
„Amnesty“ tyrėjai matė, kad Ukrainos pajėgos penkiose vietovėse naudojo ligonines kaip „de facto karines bazes“, taip pat – ir 22 mokyklas. Nors mokyklos uždarytos, jos buvo civiliniuose rajonuose.
„Mes neturime jokios įtakos tam, ką daro kariuomenė, bet sumokame kainą už tai“, – pranešime cituojamas vienas gyventojas.
Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi visų priemonių, kad civiliai gyventojai būtų perkelti į saugesnes vietoves, sakė Mychailas Podoliakas, vyriausiasis prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas.
„Vienintelis dalykas, keliantis grėsmę ukrainiečiams, yra (Rusijos) egzekutorių ir prievartautojų armija, atvykstanti (į Ukrainą) vykdyti genocido, – rašė jis tviteryje. – O mūsų gynėjai gina savo tautą ir šeimas“.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, gegužės 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.
„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.
Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.
Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų. Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.
Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.
SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.
Lietuvos rusakalbiai patiria spaudimą, o Vilnius skatina antirusišką isteriją, dirbtinai kuriamą persekiojimą ir kursto baimės atmosferą rusiškai kalbančių Lietuvos gyventojų bendruomenėse, todėl turėtų įsikišti tarptautinės organizacijos, aiškina Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Ryžtingai smerkiame Lietuvoje kylančią policinę savivalę. Tai pasireiškia Lietuvos rusakalbių spaudimu vidaus politinės konjunktūros labui. Raginame tarptautines struktūras atkreipti dėmesį į nerimą keliančią situaciją, susidariusią šioje Europos valstybėje“, – pareiškė M. Zacharova.
Pasak Rusijos URM atstovės, „nelojalumo“ ir „Kremliaus agento“ etiketes bandoma kabinti ir neva garbingiems visuomenininkams, kaip Lietuvos rusakalbių mokyklų asociacijos vadovė, istorijos mokytoja Ela Kanaitė, kurios įrašai feisbuke sukėlė pasipiktinimą – E. Kanaitė dalijosi Kremliaus propagandinių ruporų platinamomis melagingomis naujienomis.
Ji buvo įtraukta į 2015 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą ir buvo oficialiai apdovanota tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.
Taip pat Rusijos URM atstovė susirūpino ir vieno iš Socialistinio liaudies fronto, kurio buvęs lyderis Algirdas Paleckis įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai, valdybos nario Pavelo Ževžikovo namuose ir darbo vietoje vykdytomis kratomis bei apklausomis.
Be to, M. Zacharova tikina, kad tokį neva atstumiantį Lietuvos elgesį be jokio pagrindo yra priversti kentėti ir rusakalbiai Lietuvos jaunuoliai.
Naujame Estijos užsienio žvalgybos departamento pranešime teigiama, kad Rusija mėgina diskredituoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui skirtas iškilmes, praneša portalas ERR.
„2018 metais Estija, Latvija ir Lietuva pažymi savo valstybingumo 100 metų jubiliejų. Istorijos propagandistai platina Kremliaus pareiškimus, o tariami analitiniai centrai visaip stengiasi sumenkinti ir apjuodinti šiuos įvykius“, – sakoma dokumente.
„Aktyviai ieškoma istorikų iš Baltijos šalių, kurie būtų pasirengę savo dalyvavimu įteisinti Kremliaus propagandą Estijos, Latvijos ir Lietuvos atžvilgiu. Kartu reikia pažymėti, jog Rusija nesiekia konstruktyvaus dialogo ar diskusijos, nenori sudaryti platformos akademiniam bendravimui, o tiesiog mėgina panaudoti įsivaizduojamo priešininko atstovus “, – pažymima pranešime.
Pasak pranešimo autorių, Kremlius vienareikšmiškai nepasmerkė sovietinio režimo nusikaltimų Rusijoje ir kitose šalyse ir, naudodamas valstybines įstaigas, taip pat specialiąsias tarnybas, mėgina manipuliuoti svarbių istorijos temų svarstymu.
„Kremliaus nuomone, kadaise SSRS okupuotos ir/arba pajungtos kaimyninės šalys tebėra pagrįstų Rusijos interesų sritis“, – konstatuojama Estijos užsienio žvalgybos departamento pranešime.
Ketvirtadienis, kovo 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Valstybės saugumo departamento (VSD) naujojo pastato atidaryme ir palinkėjo, kad nauji žvalgybos namai taptų nauja skaidrumo, efektyvumo ir tarnystės valstybei pradžia.
Premjeras Saulius Skvernelis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Iki šiol VSD pastatas neatitiko saugumo reikalavimų, atskiri padaliniai buvo išsklaidyti po visą miestą, buvo sudėtinga užtikrinti informacijos apsaugą.
Naujoji VSD būstinė oficialiai atidaryta. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentė pabrėžia, kad VSD misija – operatyviai išaiškinti, užkardyti ir informuoti visuomenę apie kylančias grėsmes. Ypač tai svarbu nuolat besikeičiančios geopolitinės situacijos ir nesaugios kaimynystės akivaizdoje.
Naujus iššūkius diktuoja padažnėję informaciniai ir kibernetiniai išpuoliai – VSD užduotis yra prisidėti valdant šias krizes, užkirsti kelią incidentams bei atakoms prieš valstybę.
Prezidentės teigimu, Lietuvos žmonės turi būti tikri, kad jie yra vieninteliai savo valstybės šeimininkai. Valstybė saugi yra tik tuomet, kai valdžia tarnauja ne įtakos grupėms, „rosatomams“ ar Kremliaus propagandistams, o žmonėms, kurie nori būti laisvi, nepriklausomi ir girdimi savo valstybėje.
Todėl žvalgyba turi sutelkti pajėgas ne tik išorės, bet ir vidaus grėsmėms atremti.
Prezidentė taip pat pasveikino visus VSD pareigūnus ir darbuotojus su 27-osiomis tarnybos metinėmis. VSD buvo įsteigtas 1990 metų kovo 26 dieną.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
