Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Po triuškinamos pergalės per rinkimus balandį Vengrijos ministru pirmininku pirmadienį oficialiai prisaikdintas karingasis Viktoras Orbanas ir vėl užsipuolė Briuselį ir „savižudiškus“ Vakarus.
Vidurio Europos šalis šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos (ES) narėmis, siekiančiomis nustatyti Rusijos naftos embargą po Maskvos invazijos į Ukrainą. V. Orbanas, pastaraisiais metais siekęs glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sako nepritarsiantis siūlomam draudimui, motyvuodamas savo šalies priklausomumu nuo Rusijos naftos.
Ragindamas ES gerbti nacionalinių valstybių suverenitetą, V. Orbanas sakė, kad „kultūrinis susvetimėjimas tarp vakarinės Europos dalies ir Vengrijos didėja“.
„Taip yra todėl, kad mes tikime krikščioniškais civilizaciniais Europos pagrindais ir valstybe, kurios Briuselis atsisakė“, – sakė jis parlamentui, oficialiai perrinktas premjeru. 199 vietų asamblėjoje už tai balsavo 133 parlamentarai, 27 buvo prieš. Viena opozicijos partija išėjo iš salės, protestuodama dėl, jos nuomone, nevienodų sąlygų ir pavadinusi naująją vyriausybę „neteisėta“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis pirmadienį tviteryje pasveikino V. Orbaną su perrinkimu. „ES susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Nekantriai laukiu, kol galėsime dirbti kartu, siekdami užtikrinti, kad kolektyviai sėkmingai juos atremtume”, – parašė U. von der Leyen. putinas-orbanas
Savo plačiame kreipimesi V. Orbanas naujai išrinktiems deputatams sakė, kad „ateinantis dešimtmetis bus pavojų, netikrumo ir karo era“.
Kartu su gresiančiu ekonomikos nuosmukiu, energetikos krize ir pandemijų grėsme Europai tenka kovoti ir su „Vakarų pasaulyje atsinaujinančia savižudiška banga“, kalbėjo 58 m. V. Orbanas. Jis teigė, kad „lyčių beprotybė“ ir „didžioji Europos gyventojų pakeitimo programa“ yra „savižudiški eksperimentai“, tuo jis priminė kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teoriją, pagal kurią baltuosius europiečius tyčia išstumia ne baltieji imigrantai.
Balandžio 3 d. V. Orbano dešinioji partija „Fidesz“ ketvirtą kartą iš eilės nuo 2010 m. laimėjo dviejų trečdalių daugumą, tai jai leis toliau keisti Konstituciją ir greitai priimti naujus įstatymus. Virtusi tuo, ką V. Orbanas vadina „neliberalia valstybe“, Vengrija nuolat konfliktuoja su Briuseliu dėl įstatymo viršenybės, migracijos ir LGBTQ teisių bei daugelio kitų klausimų. Kai kurie V. Orbano oponentai įtaria, kad jis nori išvesti Vengriją iš ES, ir kritikuoja jo artimus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mūsų interesas, kad liktųme (nare) ateinantį dešimtmetį“, – pirmadienį sakė V. Orbanas.
Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį numatomas Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigia, kad palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja.
Paklaustas, kiek Vytauto Sinicos ir Vytauto Radžvilo kuriama krikdeminės krypties politinė jėga vertybiškai skiriasi nuo jo steigiamo politinio darinio, R. J. Dagys atsakė, kol kas komentuoti nenorintis, nes dar nematęs šios partijos programinių nuostatų. Visgi, anot politiko, tam tikrų skirčių yra.
„Mes nusprendėme kurti krikščionių sąjungą, o jie įsivaizduoja kitokią ateitį“, – Eltai teigė R. J. Dagys.
Politiko teigimu, jo naujai kuriamos politinės partijos misija yra sugrąžinti tradicines vertybes.
„Mūsų partijos pagrindinė misija – susigrąžinti vertybes tokias, kokios buvo anksčiau. Ir tas iškraipytas vertybes, kurios atneša žalą mūsų požiūriui į šeimą, požiūriui į gyvybę, tiesiog ištaisyti, kad grįžtume prie Europos Sąjungos kūrimo šaknų“, – akcentavo jis.
Visgi, pasak R. J. Dagio, jo kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pasak jo, TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją išsakė R. J. Dagys.
R. J. Dagys džiaugėsi, kad palaikymas Krikščionių sąjungai „Santarvei ir gerovei“ yra didelis.
„Kuriant partiją matyti, kad palaikymas yra tikrai labai nemenkas, daug žmonių tikrai (krikščioniškų vertybių – ELTA) pasigenda, nes daugelio žmonių nuomone ir krikščioniškos bendruomenės nuomone, nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja“, – kalbėjo politikas.
Šeštadienį Vilniaus mokytojų namuose numatomas politinės partijos Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai pasitvirtins bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks partijos valdymo organus.
Pranešime spaudai skelbiama, kad vieno iš naujosios partijos iniciatorių Seimo nario R. J. Dagio teigimu, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, todėl, sulig partijos oficialiu įkūrimu vasarį, prasidės naujas itin aktyvus pasirengimo šiems rinkimams periodas.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiandien rytą, 5,45 val. klausausi „Mažosios studijos“. Skaitoma ištrauka iš Biblijos, kuomet Jėzus, padaugindamas duoną, pamaitina daugybę alkstančiųjų, išgydo luošius, kuprotus, raišus, kurčius, neregius ir t. t.
Kaip jis tai padaro? O gi paprastuoju būdu: nes pats Jėzus ir yra duona ir meilė. Ir jos turėtų užtekti visiems, tuo tikintiems.
Regis, šiandien duonos užtenka visiems, nebeliko alkstančių, bent jau Lietuvoje – tai tikrai.
Gali net nemokamai papietauti, nemokamai nakvynę gauti (tam yra net nakvynės namai), ir nesvarbu, kas tu – benamis vargeta, kurio kišenėje skamba tik variokai, ar ministras plačiomis kišenėmis.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkievičius už nemokamus pietus jau susimokėjo, ir net ne taip seniai jis juos valgė.
O štai Seimo narys konservatorius ir krikščioniškųjų vertybių adeptas Vytautas Juozapaitis už nemokamą pasiturškimą Birštone su savo šeimyna niekaip nenori susimokėti. Niepoloženo, tvirtina jis, ir nors tu ką.
O kaip su meile? Čia jau reikalai kur kas prastesni.
Nebeliko meilės artimui, nes niekas dorai net nežino, kas yra tas artimas: ar tas, kuris arčiau tavęs, ar ir tas, kuris toliau, žemiau ar aukščiau…
Ir štai išklausęs rytinį Dievo žodį skaitau jau minėto Juozapaičio žodžius:
„Ponios Širinskienės paskleista informacija (kalbama apie nesusimokėjimą – red.) neatitinka jokių faktinių aplinkybių. (…) Tai, kad į mano parlamentinės kontrolės Muzikų sąjungos vadovės tyrimą įsijungė pati Širinskienė, rodo, kad užnugaris yra stiprus. Ta moteris neturi nieko bendro nei su muzika, nei su menu ir jai tikrai nerūpi menininkų reikalai. Jai rūpi nušauti Juozapaitį, juo labiau, kad prieš porą metų jai to nepavyko daryti“, – sako Juozapaitis, pridūręs, kad „valstietė“, būdama teisininkė, neturėjo paviešinti dokumento su privačių asmenų (paryškinta – red.) informacija.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ar čia buvusio baritono nemeilės arija artimui, ar perteklinė arogancija, ar tiesiog nesusimokėjo?
Vienas Dievas težino nepamaitinęs vieno iš alkstančiųjų…
Net prileidus mintį, kad Širinskienė galėtų taip padaryti, sunku patikėti, kad uoli katalikė tai galėtų padaryti Advento metu.
Adventas – tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų (Vikipedija).
Ramaus laukimo, be šaudynių bei kitokių linksmybių.
Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins.
Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės.
Ne taip seniai lietuviškos kultūros niekintojų biblioteka pasipildė dar vienu kūriniu – Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“, kurio autoriai iškėlė sau tikslą nuvainikuoti, arba paprasčiau tariant, sudirbti Lietuvoje įsigalėjusią legendą apie didvyrišką Pilėnų gynybą.
Daug kam netikėtai moderniųjų kryžiuočių pusėn šiemet stojo ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Užuot pasistengusi, kad būtų deramai paminėtos lietuvių tautinei ir patriotinei savimonei svarbios neeilinės Žalgirio mūšio metinės arba pakovojusi už lietuviško istorinio filmo reikalus, Kraštą saugoti pašaukta ministerija premiją už patriotiškumo ugdymą skyrė Pilėnų žygdarbį sudirbti pabandžiusiems Baronui ir Mačiuliui.
Dr. Roberto Pukenio straipsnyje svarstoma teorinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos (toliau tekste – ELLF) įkūrimo galimybė, kurią įgyvendinus, šalims būtų daug lengviau ginti nacionalinius interesus, efektyviau būtų vykdoma užsienio politika, sustiprėtų gynybinės pajėgos, lengviau būtų savo pozicijas atstovauti Europos sąjungoje. Autorius pateikia konkrečius pasiūlymus, kaip tokia federacija galėtų būti sukurta, kokia galėtų būti jos struktūra ir kaip turėtų funkcionuoti jos valdymo mechanizmas. Straipsnyje aptariama ir tai, kuo tokia trijų respublikų federacija būtų pranašesnė už buvusius ar dabar veikiančius modelius ir institucijas.
Esame Europos Sąjungos šalis. Kaune, Karininkų ramovėje, kabo paveikslas „Lucko suvažiavimas“. Tada, 1429 m., į mažą LDK miestelį suvažiavo 12 000 svečių – Europos didžiūnų su palydomis. Šiuolaikiniais terminais tariant, įvyko tuometinės Europos Sąjungos viršūnių samitas plėtros klausimu. Lietuva, LDK priimta į Europą – Vytautui prižadėta karališkoji karūna. Tačiau istorija Lietuvai buvo negailestinga – Vytautas nukrito nuo žirgo, Lietuva liko be karūnos, o Lietuvos Vytis be raitelio. Prasidėjo ilgus amžius trukęs kliūčių ir nesėkmių ruožas, kurį pavyko įveikti tik XX amžiuje, o galutinai sugrįžti į Europos tautų šeimą tik XXI a., įstojant į ES ir NATO.
Tačiau likimas vėl, atrodo, yra pasiryžęs pastatyti Lietuvą prieš naujus išbandymus, meta mums naujus iššūkius, nė kiek ne mažiau grėsmingus, o klastingesnius tai jau tikrai.
