Politinės diskusijos

Šalyje paskelbus karantiną, visuomenės dėmesys susikoncentravo į koronaviruso keliamą grėsmę, o artėjantys Seimo rinkimai, kaip ir partijų rengimasis rinkimų kampanijai, buvo nustumti į paraštes. Viešojoje erdvėje pritilus debatams dėl artėjančių parlamento rinkimų, naujai susikūrusioms partijoms kyla iššūkiai ne tik bandant išlikti matomomis bei mobilizuojant savo rinkėjų ratą, tačiau ir steigiant skyrius bei toliau plėtojant savo struktūrą.
 
Naujai įsikūrusių partijų lyderiai pripažįsta, kad koronavirusui užgožus politinius debatus tenka kovoti dėl matomumo viešoje erdvėje, todėl akcentuoja, kad rinkėjus stengiasi pasiekti socialinių tinklų bei nuotolinių priemonių pagalba.
 
Lyderiai taip pat tikina, kad karantino laikotarpiu rengti rinkiminius sąrašus, posėdžius ir atlikti kitą organizacinį darbą tenka nuotoliniu būdu.
 
Laisvės partija savo suvažiavimą planuoja perkelti į elektroninę erdvę
 
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpis kelia iššūkių ne tik naujosioms partijoms. Pasak Seimo narės, prie šios situacijos reikia išmokti prisitaikyti kiekvienam politikui.
 
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Manau, kad tikriausiai bet kuriai partijai, netgi bet kuriam politikui ši situacija yra kitokia, negu mes įpratę. Paprastai, jeigu tu esi politikas su pašaukimu, tai tu bendrauji su žmonėmis, organizuoji renginius, juose dalyvauji, galbūt eini nuo durų prie durų. Dabar mes turime visai naują realybę ir matome, kad turime prie jos prisitaikyti“, – Eltai sakė A. Armonaitė.
 
Visgi politikė įsitikinusi, kad daug iššūkių keliančiu krizės laikotarpiu jos vadovaujama Laisvės partija turi pranašumą prieš kitas partijas. A. Armonaitės teigimu, vos prasidėjus karantino laikotarpiui partija daugumą savo veiklų iškėlė į elektroninę erdvę.
 
„Man atrodo, kad Laisvės partija turi labai didelį pranašumą, nes mes iš karto savo daugybę veiklų iškėlėme į elektroninę erdvę. Labai greitai perkėlėme tiek vidinius, tiek išorinius renginius ir matome, kad kol kas jie yra gana sėkmingi“, – teigė A. Armonaitė.
 
„Matome, kad žmonės (nuotoliniu būdu. – ELTA) dar aktyviau dalyvauja negu gyvai, todėl galbūt tai yra ir naujos galimybės“, – pridūrė ji.
 
A. Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpiu sudėtingiausia toms partijoms, kurių nariai iš principo priešinasi technologijų panaudojimui. Pasak politikės, tokioms partijoms koronaviruso keliami iššūkiai gali būti didesni.
 
Laisvės partijos lyderės teigimu, tolimesni partijos strateginiai planai taip pat susieti su elektronine platforma. Politikė teigia, kad partija planuoja elektroninėmis priemonėmis reitinguoti savo rinkiminį sąrašą. A. Armonaitė informuoja, kad netgi partijos suvažiavimą planuojama perkelti į elektroninę erdvę.
 
„Tolimesni planai – sprendimus priimti elektroninėmis priemonėmis. Mes planuojame ir savo rinkiminį sąrašą reitinguoti elektroninėmis priemonėmis, galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir simpatikai. Posėdžius jau darome internetiniu būdu, netgi suvažiavimą svarstome daryti (nuotoliniu būdu. – ELTA) ir nesibaiminame“, – sakė ji.
 
Pasak A. Armonaitės, labai tikėtina, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje internete vyksiantis partijos suvažiavimas.
„Mes planavome gegužės pabaigoje turėti partijos suvažiavimą, tokią didelę šventę. Ir dabar labai rimtai galvojame šią šventę iškelti į elektroninę erdvę. Gali būti, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje partijos suvažiavimas, kuris vyks internete. Tiesiog kiekvienas virtuvėje, svetainėje ar netgi lovoje galės prisijungti ir dalyvauti Laisvės partijos suvažiavime“, – džiaugėsi Laisvės partijos pirmininkė.
 
 Politikė akcentuoja, kad šią dėl koronaviruso kilusią krizę reikia priimti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus.
 
„Yra toks pasakymas: niekada neiššvaistyk geros krizės. Aš suprantu, kad krizė mums visiems yra iššūkis, bet tiesiog turime ją matyti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus. Mums tiesiog nėra kitokios išeities. Mes renkamės nuhakinti šią krizę“, – patikino A. Armonaitė.
 
R. J. Dagys džiaugiasi, kad žmonės karantino metu grįžta prie krikščioniškų vertybių
 
Savo ruožtu naujai susikūrusios partijos Krikščionių sąjunga pirmininkas Rimantas Jonas Dagys taip pat akcentuoja, kad dėl koronaviruso kilusi krizė yra iššūkis visai visuomenei. Visgi politikas pripažįsta, kad naujai susikūrusioms partijoms iššūkių kyla daugiau.
 
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Visada naujai susikūrusioms partijoms yra sudėtingiau, juo labiau kad mes susikūrėme beveik prieš pat rinkimus. Tai mums kelia papildomus iššūkius. Aš manau, kad čia ir išaiškės, kiek partijos yra pasiruošusios tam“, – Eltai teigė R. J. Dagys, pabrėždamas, politinės partijos privalo ieškoti būdų, kaip tokiomis sąlygomis dirbti.
 
Visgi partijos lyderis pripažįsta, kad dėl karantino apribotas socialinis kontaktas trukdo Krikščionių sąjungai formalizuoti ir partijos struktūrą.
 
„Dabar šiame laikotarpyje naudojame nuotolinį bendravimą įvairių konferencijų, pasitarimų forma. Tai, kad susitikimai yra negalimi, mums trukdo formalizuoti mūsų partines struktūras“, – informavo politikas.
 
Pasak Krikščionių sąjungos pirmininko, elektroninė erdvė, kuri anksčiau buvo pagalbinė bendravimo priemonė, dabar tampa pagrindine platforma bendraujant ir su rinkėjais.
 
„Kadangi mes neseniai registruoti kaip politinė partija, tai kol kas naudojame tuos tradicinius kanalus – feisbuke turimas rinkėjų ratas ir elektroninė erdvė, tai yra informacijos siuntimas, bendravimas su žmonėmis žinučių forma. Šie dalykai, kurie anksčiau buvo kaip pagalbiniai, dabar tampa kone pagrindiniais“, – pripažino partijos lyderis.
 
Nepaisant to, kad dėl koronaviruso visai visuomenei kyla iššūkių, R. J. Dagys atkreipia dėmesį ir į teigiamą karantino poveikį. Politiko teigimu, koronaviruso pandemijos kontekste žmonės vis labiau suartėja su šeimomis, grįžta į tėvynę, grįžta prie krikščioniškų vertybių. R. J. Dagys įsitikinęs, kad Krikščionių sąjunga yra labiausiai šias vertybes puoselėjanti (atliepianti) politinė partija.
 
„Ši situacija, kai žmonės vėl atėjo prie šeimų, grįžo iš užsienio, mums tik patvirtino tai, ką mes visą laiką ir kalbėjome, kad būtent prie artimesnio rato bendravimo kartu, tautiškumo, krikščioniškų vertybių žmonės bėdos metu ir sugrįžta. Aš manau, kad žmonės dabar ieško tokių vertybių ir atsakymų, ir tikimės, kad mes atliepsime šitą jų lūkestį“, – kalbėjo R. J. Dagys.
 
Nacionalinis susivienijimas laukia karantino pabaigos, kad galėtų steigti partijos skyrius
 
Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica antrina A. Armonaitei ir R. J. Dagiui, teigdamas, kad karantinas tampa iššūkiu visai visuomenei ir kiekvienai partijai savaip.
 
„Valdantiesiems kyla iššūkis, kaip suvaldyti situaciją, o visiems kitiems tai yra eterio iššūkis“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

„Galbūt labiausiai matomi konservatoriai, nes jie daugiausiai bando eterį sugrąžinti į savo pusę. Bet iš tikrųjų šioje situacijoje belieka tik susitelkti ir ne politines kovas vykdyti, o žiūrėti, kaip situaciją bendrai spręsti… Be abejo, rinkiminiais metais tai yra problema kiekvienai partijai, neišskiriant ir mūsų“, – pripažino politikas.
 
V. Sinica akcentuoja, kad naujai įsikūręs Nacionalinis susivienijimas stengiasi būti matomas socialiniuose tinkluose bei portalų straipsniuose.
 
Visgi, partijos pirmininko pavaduotojo teigimu, partija laukia karantino pabaigos, kai toliau bus galima įprastai vykdyti kampaniją.
 
„Kol karantino laikotarpis, tai susitelkimas yra į virtualias priemones, į socialinius tinklus, straipsnius portaluose ir panašiai. Bet tikimės ir laukiame, kad pakankamai greitai karantinas baigsis ir bus galima gyvai bendrauti su žmonėmis visoje Lietuvoje“, – patikino jis.
 
V. Sinica taip pat informavo, kad artimiausias partijos uždavinys yra virtualiai, nuotoliniu būdu parengti rinkiminę programą, o karantinui pasibaigus visoje Lietuvoje imtis partijos skyrių steigimo.
 
„Bendroji partijos programa tikrai nesikeis dėl karantino, joje yra principiniai dalykai, kurių aplinkybės nesikeičia. Ji galbūt atlieps tai, į ką iki (koronaviruso krizės. – ELTA) ir nebūtume dėmesio atkreipę, bet apskritai tai nemanau, kad karantinas ilgalaikius dokumentus kažkaip koreguos“, – patikino V. Sinica.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:00

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šį savaitgalį Vilniuje vyko pirmasis oficialus Krikščionių sąjungos valdybos posėdis po šio organizacijos įregistravimo.
 
Šiuo metu Krikščionių sąjunga skelbia vienijanti per 2 500 narių, savo atstovus turinti beveik 50 savivaldybių.
 
Krikščionių sąjunga praneša, kad prasidėjo jos skyrių kūrimasis ir valdybos posėdžio metu buvo pristatyti pirmieji susikūrę skyriai – Prienų (pirmininkas Leonas Sakalavičius) ir Marijampolės regiono (pirmininkas Gediminas Akelaitis). Iki gegužės mėnesį numatomo surengti Krikščionių sąjungos suvažiavimo planuojama įsteigti savivaldybių teritorijų pagrindu apie 50 skyrių.
 
Krikščionių sąjungos valdyba priėmė sprendimą dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose ir savo kandidatus kelti visose 71 vienmandatėje apygardoje. Valdyba pritarė planuojamam LKDP prisijungimo prie Krikščionių sąjungos procesui. Valdybos narių nuomone, logiška, kad susivienytų dvi krikščioniškos pakraipos politinės organizacijos.
 
Valdybos posėdžio metu taip pat buvo aptarti rinkimų programos, simbolikos klausimai, priimti dokumentai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 05:00

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šis klausimas kilo tuomet, kai spauda paskelbė, jog Seimo narys Rimantas Jonas Dagys surengė Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamąjį suvažiavimą.

Duodamas interviu R.J.Dagys patvirtino tvirtai nusprendęs su savo naująja politine jėga dalyvauti 2020-ųjų spalio rinkimuose į Lietuvos parlamentą. Atsakydamas į kai kurių žurnalistų nuostabą, kodėl prireikė trauktis iš TS-LKD partijos, kurioje jau egzistuoja krikščioniškasis sparnas, Seimo narys paaiškino:

„Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“.

R. J. Dagys pabrėžė, kad nė viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. O štai jo kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) požiūriu į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, Stambulo konvencijas…

Bent jau taip agentūrai ELTA pasakojo pats parlamentaras R.J.Dagys. O kaip yra iš tiesų? Ar tikrai konservatoriai tapo užkietėjusiais liberalais, kuriems viskas, kas krikščioniška, svetima? Kuo, sakykim, R.J.Dagio, kadaise buvusio socialdemokratu, po to – konservatoriumi, dabar iš jų bėgančio, politinė jėga skiriasi nuo filosofo Vytauto Radžvilo judėjimo? Kokias turime garantijas, kad dar po ketverių metų šis politikas nepanorės tapti liberalu? Juk jau du sykius pakeitė partijas. Galima prisiminti patarlę, jog trečias kartas nemeluoja?

Beje, kas yra tikras krikščionis? Tas, kuris kiekvieną sekmadienį skuba į bažnyčią, atidžiai klausosi pamokslų, uoliai meldžiasi, bet, sugrįžęs namo, nesivadovauja 10-čia Dievo įsakymų? Ar tikru krikščioniu negali vadintis lietuvis, kuris, vertindamas per šimtmečius sukauptą krikščionybės išmintį, vis tik atsižvelgia ir į daugelį civilizacijos padiktuotų pasikeitimų, kurių tiesiog neįmanoma ignoruoti?

Beje, naujai užgimusios partijos lyderiui R.J.Dagiui norėtųsi pateikti vieną klausimą, kurio, besiginčijant, kas yra tikrasis krikščionis, Lietuvoje dar niekas, regis, nekėlė? Bet šis kausimas – svarbus. Jis taip pat gali tapti lakmuso popierėliu, leidžiančius atskirti vaistus nuo nuodų. Taigi: kaip jis vertina tuos, kurie paišė musulmonų pranašo Mahomedo karikatūras? Požiūris į gyvybę, vaikų auklėjimą – svarbūs kriterijai. Bet ne mažiau svarbu, kaip tikrasis krikščionis turėtų vertinti prancūzų satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“, kuris kryptingai, sąmoningai tyčiojosi iš Islamą išpažįstančių žmonių religinių jausmų ir sulaukė kruvino išpuolio.

Žinoma, teroristai, įsiveržę į redakciją ir išžudę jos darbuotojus, – neverti nei pagarbos, nei užuojautos. Juos būtina smerkti, juos privalu griežtai bausti. Bet nejaugi tikras krikščionis gali abejingai tylėti, kai žurnalistai, prisidengdami spaudos ir žodžio laisve, paišo milijonams musulmonų visiškai nepriimtinas karikatūras?

Dar 2015 metų sausio mėnesį mano tėvas Vytautas Visockas portale slaptai.lt rašė:

Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.

„Kaip jaustis Prancūzijos piliečiams musulmonams, pavarčiusiems satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“? Kaip jaustis tiems musulmonams visame pasaulyje, kurie nori taikiai gyventi su krikščionimis ir kitų tikėjimų žmonėmis? Juk daugelis jų smerkia barbariškas žudynes, gailisi žiauraus teroro aukų.

Žudyti žmonių negalima. Negalima žudyti žurnalistų, skelbiančių tegul ir labai bjaurias karikatūras ar nuomones. Žudikai privalo sulaukti griežtos bausmės. Tačiau tapatintis su šlykščias, religinę nesantaiką kurstančias karikatūras paišiusiais bei platinusiais žurnalistais – taip pat nekyla ranka“.

Ar parlamentaras R.J.Dagys pritaria šiai minčiai? Ar jo bendražygiai smerkia Prancūzijos politikus, kurie tvirtino, esą karikatūristai turi teisę tyčiotis iš musulmonams šventų simbolių?

Youtube.com paskyroje neseniai teko išklausyti Jungtinėse Tautose kalbėjusio Pakistano premjero Imraho Chano (Imran Khan) pastabų apie pasaulyje kilusią ir vis dar gają islamofobiją. Svarbu pažymėti, jog ponas I.Chanas kadaise ilgokai gyveno Vakaruose, todėl jis pažįsta „šias problemas iš vidaus“. Jis įsitikinęs, jog priešiškumas musulmonams kilo po 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios teroro aktų. Tomis dienomis kai kurie Vakarų pasaulio lyderiai tarp islamo ir terorizmo nubrėžė lygybės ženklą. Ir tai buvo pati didžiausia Vakarų klaida. Islamo negalima skirstyti nei į nuosaikųjį, nei į radikalųjį. Islamas yra islamas. Tai – tokia pat taiki, graži religija kaip ir visos kitos religijos. Pavyzdžiui, tamilų partizanai pasaulyje surengė žymiai daugiau teroro aktų nei musulmonų tikėjimą išpažįstantys žmonės. Bet jų religijos niekas nevadina radikalia. Kadaise japonų kamikadzės rengė mirtininkų išpuolius. Bet ar kas nors kaltina jų religiją radikalizmu?

Pakistano premjeras Imran Khan

Bet štai po 2001-ųjų viskas pasikeitė. Vakarai ėmė manyti, jei esi musulmonas, vadinasi, mažų mažiausiai – įtartinas. Islamą išpažįstančių valstybių vadovai, Pakistano Ministro Pirmininko I.Chano teigimu, padarė didelę klaidą, po Rugsėjo 11-osios puolę aklai pritarti visiems Vašingtono, Londono, Paryžiaus ar Berlyno teiginiams apie islamą. Sutrikusios islamą išpažįstančios valstybės nė nebandė tuometiniams NATO ir Europos Sąjungos lyderiams paaiškinti savo požiūrio.

Kalbėdamas iš JT tribūnos Pakistano premjeras teiravosi: kaip Niujorko ar Paryžiaus valdžia pajėgi atskirti radikalųjį islamo išpažinėją nuo nuosaikaus? Argi terorizmas susįjęs su kokia nors religija? Kiekvienas nusikaltėlis turi tautybę. Bet juk dėl nusikaltėlio padarytų nusikaltimų niekas nepuola kaltinti visos tautos. Ta pati dilema – ir dėl religijos. Jei krikščionis surengė teroro auktą prieš musulmonus, juk niekas nekaltina krikščionybės. Bent jau taip elgiasi musulmonai. Kodėl tada krikščionys žvelgia priešiškai į musulmonus?

Pakistano premjeras teiravosi: kodėl nesityčiojate iš žydamas švento Holokausto, o iš musulmonams šventų relikvijų – ne tik tyčiojatės, bet ir skatinate – tyčiokitės kiek geidžia širdis? Pakistano premjeras niekaip nesupranta, kodėl Europoje moterį galima viešai išrengti, palikti be drabužių, bet toje pačioje Europoje musulmonėms draudžiama dėvėti galvos apdangalus?

Šiuos Pakistano politiko klausimus adresuoju naują krikščionišką partiją kuriančiam R.J.Dagiui ir jo bendražygiams – o ką manote jūs, žadantys nuosekliai vadovautis krikščioniškosiomis vertybėmis?

Krikščionių santykiai su musulmonais – taip pat svarbi, aktuali tema…

2020.02.10; 09:00

Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė nemano, kad steigiama nauja Krikščionių sąjungos partija galėtų būti rinkimuose nuožmi konkurentė Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS–LKD). Pasak politologės, naujosios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys nėra tokia autoritetinga bei žinoma asmenybė, galinti pritraukti savo pusėn lojalų TS–LKD rinkėją.
 
„Pasakyti, kad labai reikėtų nerimauti konservatoriams, kurių rinkėjas vienas iš lojaliausių, būtų drąsu. Aš nedrįsčiau to teigti. Galima kalbėti apie žmonių skaičių, kuris pasirinks šitą naujadarą, bet nemanau, kad jis bus reikšmingas (…) Klausimas yra ir paties R. J. Dagio vaidmuo. Jis nėra tas politikas, kuris būtų išskirtinai žibėjęs politinėje arenoje. Išvardinti partijos ir frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi“, – Eltai sakė politologė.
 
R. Urbonaitė klausia, ar apskritai atsiras didelis skaičius žmonių, kuriems imponuotų ir pačios partijos vertybės. Politologė nemananti, kad Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis.
 
„R. J. Dagys, norėdamas turėti savo nišą ir norėdamas tapti svaresniu politikos veikėju, nusprendė kurti politinę jėgą. Agituodamas už tikrąjį konservatizmą, kaip pats jis sako, o ne už liberalią dabartinę konservatorių partiją, imasi iniciatyvos. Žinoma, didžiausia intriga čia, ar Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis, tradiciniu šeimos vaidmeniu ir panašiai. Didelis klausimas, ar tikrai daug žmonių tai atlieps. (…) Lietuviai pagal moralinio liberalizmo ir konservatizmo pjūvį yra labiau konservatoriški, bet ar jie nemato alternatyvų dabartiniame partijų sąraše ir ar jiems reikia dar vieno naujadaro… Tai yra klausimas“, – sakė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad ir kiti partijos nariai nėra gerai žinomi.
 
„Išvardinti partijos frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi. Koks skirtumas, ką partija deklaruos, jei joje nebus žmonių. Juk partija yra žmonės, o šioje partijoje jie dar vis faktorius X ir nežinia, ar jis iš viso suveiks. Klausimas, ar šie žmonės turės tikrų politinių ambicijų, savybių rinkinį, kurio reikia, norint konkuruoti politinėje arenoje. Man čia kyla abejonių“, – teigė ji.
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak politologės, TS–LKD partijai per daug nerimauti dėl didėjančios konkurencijos nereikėtų.
 
„Nežinoma, kaip partija toliau gyvuos. Partiją sukurti yra viena, o ją išgryninti, išvystyti, palaikyti matomumo ir aktyvumo lygmenyje – visai kas kita. Klausimas, ar yra pakankamas skaičius žmonių, kurie bus aktyvūs ir kurie partijoje dirbs ir nebus tik nariais sąraše. Klausimas, ar yra tas aktyvus partijos branduolys, kuris galėtų reikiamai veikti. Jeigu ne, konservatoriams labai čia nerimauti dėl jų nereikėtų. Tuo labiau, kad R. J. Dagys niekad nebuvo vertinamas kaip pirmojo ryškumo politinė žvaigždė“, – sakė ji.
 
ELTA primena, kad šeštadienį įvyko „Krikščionių sąjungos“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininku tapo R. J. Dagys. Partiją įsteigė 2210 žmonių, tarp kurių yra dar vienas Seimo narys, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis bei Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Jonas Šimėnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 00:30

Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė” steigiamasis suvažiavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį vyksta Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai tvirtina bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei renka partijos valdymo organus.
 
Vieno iš naujosios partijos iniciatorių Rimanto Jono Dagio teigimu, šiuo metu prie partijos prisijungė dar vienas parlamentaras, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis, o su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu diskusija dar vyksta.
 
Taip pat, pasak R. J. Dagio, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
 
„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkiminės programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje. Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“, – teigė R. J. Dagys.
 
Suvažiavimą steigėjai pradėjo malda, kurią vedė kunigas Robertas Grigas. Toliau buvo giedamas himnas bei choro atliekamos liaudies, patriotinės dainos, taip pat giesmė „Ave Marija“.
Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė” steigiamasis suvažiavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
R. J. Dagio teigimu, palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nė viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. Kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
 
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui, ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją Eltai išsakė R. J. Dagys.
 
Partijos steigiamasis suvažiavimas vyksta Vilniaus mokytojų namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 07:00

Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį numatomas Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai pasitvirtins bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks partijos valdymo organus.
 
Vieno iš naujosios partijos iniciatorių Seimo nario Rimanto Jono Dagio teigimu, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, todėl sulig partijos oficialiu įkūrimu vasarį prasidės naujas itin aktyvus pasirengimo šiems rinkimams periodas.
 
„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkiminės programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje. Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“, – teigė R.J. Dagys.
 
Pasak R. J. Dagio, palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. Kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
 
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją Eltai išsakė R. J. Dagys.
 
Partijos steigiamasis suvažiavimas vyks Vilniaus mokytojų namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.08; 08:58

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Besikuriančios naujos krikdemiškosios politinės jėgos iniciatyvinis ratas skaidosi: buvęs konservatorių partijos narys, parlamentaras Rimantas Jonas Dagys, dar neseniai dalyvavęs „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos padėjėjo Vytauto Sinicos inicijuojamame naujos partijos kūrimo pirmame susitikime, sako, kad, išsiskyrus požiūriams į politinės jėgos kūrimo procesą, nusprendė kurti atskirą politinę partiją.
 
R. J. Dagys taip pat neslepia, kad naujos partijos, kurios preliminarus pavadinimas yra Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“, ambicijos yra nukreiptos į kitų metų Seimo rinkimus bei patvirtino, jog partijos kūrime dalyvauja ir dalis konservatorių.
 
„Šiuo atveju mūsų kažkiek yra kitoks požiūris į patį procesą – mes manome, kad partijos kūrimo procesas turi būti atviras visiems, tiesiog tai yra žmonių iniciatyva, kuri turi būti įgyvendinta tų žmonių, kurie turi atitinkamas pažiūras ir vertybių sistemą. Tai yra to judėjimo stiprioji dalis. Kiti mano, kad galbūt forumas būtų ta organizacija, kuri kurtų politinę partiją. Aš manau, kad šitas kelias yra uždaresnis ir turi savo silpnų vietų, ir ta vienos visuomeninės jėgos kontrolė daug kam kelia klausimų, bet aš tikrai šito dalyko nesureikšminčiau“, – sprendimo kurti naują partiją priežastis Eltai įvardijo R. J. Dagys.
 
Vis dėlto politikas pabrėžė, kad asmeniškumų tarp buvusių bendraminčių nėra, ir patikino, jog dialogas toliau vyksta.
 
„Asmeninių ar kokių nors kitų dalykų nėra. Mes nusprendėme kurti politinę partiją, kuri kvies visus žmones į ją burtis. Partijos preliminarus pavadinimas yra Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“. Pradėsime rinkti steigėjų parašus, kurdami atvirą politinę partiją, kurioje buriami žmonės, turintys aiškias krikščioniškas ir tautines vertybes ir kurie mano, kad ta politinė partija turi būti sukurta“, – partijos planus aiškino R. J. Dagys.
 
Nauja politinė jėga, pasak Seimo nario, turi būti atvira visuomenei.
 
Antisistemiškumas naujoje partijoje neturi dominuoti, nes tikslas, tvirtina R. J. Dagys, yra „taisyti esamą padėtį, o ne griauti esamą sistemą“.
 
„Lietuvai reikalinga krikščioniška jėga, kuri nuosekliai galėtų stengtis įgyvendinti tas krikščioniškas vertybes – ne kaip nors po truputį, fragmentiškai, bet tiesiog nuosekliai, kad žmonės matytų, kas tai yra, nes dabar, kai dominuoja ištisai liberali žiniasklaida ir liberalūs ekspertai, jie iš esmės atstovauja labai aiškios pasaulėžiūros, bet labai siauram žmonių ratui.
 
Vytautas Sinica. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Likusi dalis, kuri tikrai sudaro daugumą mūsų žmonių, kurie nebūtinai yra krikščionys, bet vadovaujasi prigimtinėmis nuostatomis, požiūriu į šeimą, – jų atstovavimas yra žymiai menkesnis ir tai mūsų valstybėje sukelia tam tikras, visiškai nereikalingas įtampas ir apsunkina dialogą“, – kalbėjo R. J. Dagys, pridūręs, kad partijos kūrimo procese dirba ir buvę kolegos iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos. „Dalis tų žmonių čia jau ir dirba“, – patvirtino politikas.
 
ELTA primena, kad TS-LKD Priežiūros komitetas birželio pabaigoje sustabdė R. J. Dagio narystę partijoje vieniems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose, šiam prabilus apie TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.
 
Vėliau pats parlamentaras paskelbė ne tik stabdąs savo narystę partijoje, bet ir sudalyvavo V. Sinicos ir rugsėjį vykusiuose rinkimuose į Seimą Žirmūnų apygardoje kandidatavusio Dovilo Petkaus inicijuotame naujai kuriamos politinės partijos, kurios kvietimą burtis pasirašė ir rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavęs profesorius Vytautas Radžvilas, pirmajame susitikime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.28; 11:13