Spėjamas teroristas antradienį Belgijos Lježo mieste nušovė tris žmones ir tada buvo pats nušautas saugumo pajėgų. Pranešama, kad tyrimą perėmė kovos su teroru prokuratūra. Esą yra elementų, kurie leidžia manyti, kad tai teroristinis nusikaltimas. Žuvusieji be šaulio yra dvi policininkės ir vieno automobilio vairuotojas.

Prokuratūros duomenimis, vyras pradžioje peiliu užpuolė dvi policininkes ir pagrobė iš jų pistoletus. Jais jis nušovė abi moteris bei jauną automobilio vairuotoją. Šaulys tada paspruko ir įkaite paėmė vienos mokyklos valytoją.

Specialiosios pajėgos galiausiai nušovė vyrą. Prieš tai jis dar spėjo šūviais į kojas sužeisti kelis policininkus. Gimnazijos moksleiviai nenukentėjo, sakė Lježo meras Willy’is Demeyeris.

Visuomeninės televizijos RTBF informacija, užpuolikas dieną prieš tai buvo paleistas iš kalėjimo. Jis policijai esą nebuvo žinomas kaip „radikalizavęsis“.

Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas tviteryje rašė, kad nacionalinės Krizių centras vertina situaciją. Krizių centras pareiškė, kad teroro grėsmės lygis šalyje lieka antras žemiausias. „Kol kas niekas nesikeičia“, – sakė atstovas.

Belgija praeityje keliskart tapo teroristinių atakų taikiniu. Per kruviniausią jų islamistai 2016 metų kovo 22 dieną Briuselio metropolitene bei oro uoste nužudė 32 žmones. Teroro grėsmės lygis tik prieš kurį laiką buvo sumažintas iki antro mažiausio. Tai reiškia, kad išpuolis yra „mažai tikėtinas“. Aukščiausias teroro grėsmės lygis yra 4.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 07:17

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį lankydamasi Gasčiūnuose, dalyvavo kovai su smurtu skirto projekto „Įkvėpk“ baigiamajame renginyje, su organizatoriais aptarė projekto rezultatus, susitiko su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis.

Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dar labai gajus, ir tai nėra tik socialinėje rizikoje esančių šeimų reikalas. Projekto organizatoriai pastebėjo, kad mažos bendruomenės nori teigiamų pokyčių, tačiau ne visada randa drąsos ir ryžto jų imtis, ne visada žino, kaip tai padaryti.

Pasak Prezidentės, labai svarbu būti neabejingiems ir pamatyti žmogų, kuriam reikia pagalbos. Lietuviškas darbštumas ir užsispyrimas, šalies vadovės teigimu, gali suteikti neįtikėtinų pokyčių. Todėl svarbiausia pasitikėti savimi ir pasiryžti keisti ne tik save, bet ir šalia esantį.

Teigiamų rezultatų kovojant su smurtu duoda visuose šalies regionuose ėmę veikti specializuotos pagalbos centrai, dirbantys su smurto aukomis. Problemai spręsti sukurti ir būtiniausi teisiniai instrumentai: Prezidentės iniciatyva veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, taip pat priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, draudžiančios mušti vaikus.

Tačiau svarbiausia, anot šalies vadovės, yra suvokti, kad smurtas šeimoje – tai ne vienos šeimos, o visos bendruomenės problema. Nebijojimas kalbėti, draugiška kaimynystė, pagalba vieni kitiems – veiksmingiausias vaistas nuo smurto ar priklausomybių.

Prezidentės teigimu, vis augantis gerųjų iniciatyvų skaičius – geriausias įrodymas, kad Lietuva ima busti iš abejingumo. Daugybė žmonių jau dabar yra pasiruošę keistis, gydytis ar padėti kitiems.

„Įkvėpk“ organizatoriai – Vilniaus miesto krizių centras, Verslo moterų tinklas bei Lietuvos radijas ir televizija per vasarą aplankė 10 šalies regionų. Į socialinės rizikos šeimas orientuotas projektas drąsino smurtą patyrusius žmones, išjudino vietos bendruomenes, įtraukė verslą, nevyriausybines organizacijas, savanorius ir vietos savivaldą spręsti įsisenėjusias priklausomybių ir smurto problemas.

Susitikimuose su atokių šalies miestelių gyventojais dalyvavo ir žinomi šalies žmonės: laidų vedėjai Zita Kelmickaitė, Arnas Mazėtis, Eglė Daugėlaitė, Bernadeta Lukošiūtė, Edvardas Kubilius, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Edita Mildažytė ir Algirdas Kaušpėdas. Savo patirtimi taip pat dalijosi kelios smurtą šeimoje patyrusios, bet sėkmingai nuo jo išsivadavusios moterys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.18; 01:30