Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 11 d. (ELTA). Vokietija turėtų leisti kitoms valstybėms perduoti vokiškų tankų Ukrainai, kol Berlynas vis dar delsia priimti sprendimą dėl savo pagalbos.
Tai interviu Vokietijos leidiniui „tagesschau.de“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak jo, Ukraina pasikliauja Vokietija, kuri yra viena iš nedaugelio šalių, tikrai turinčių reikiamą potencialą. Po visų diskusijų dėl vokiškos ginkluotės tiekimo liko paskutinis sprendimas – dėl tankų. Visais kitais klausimais judama į priekį.
„Jeigu jūs kaip vyriausybė patys negalite priimti šio paskutinio svarbaus sprendimo, tai bent jau uždekite žalią šviesą šalims, kurios turi jūsų pagamintų tankų ir yra pasirengusios juos mums perduoti. Bet tam reikalingas jūsų leidimas“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Mes norime sąžiningo požiūrio tankų klausimu, be delsimo. Kaip sužinojome per pastaruosius dešimt mėnesių, tai įvyks bet kuriuo atveju – tai tik laiko klausimas. Kam kankinti save, mus ir visus kitus, o ne tiesiog nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų galima didžiuotis?“ – klausė ministras.
Kitos šalys negali perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ be Berlyno sutikimo.
Šiandien vėl noriu atkreipti dėmesį į vėluojančias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.
Viename iš paskutiniųjų videointerviu Ukrainos prezidentūros patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksijus Arestovičius (Marko Feigino internetinis kanalas) pastebėjo, jog ginkluotosioms jo šalies pajėgoms verkiant reikia bent dvigubai daugiau sunkiosios ginkluotės nei šiuo metu sulaukiama iš Vakarų. Kai O. Arestovičius tarstelėjo konkrečiau, kiek jiems praverstų toliašaudžių vamzdžių, galingas raketas sviedžiančių net už kelių šimtų kilometrų, net žagtelėjau iš nuostabos. Ukrainiečiams tetrūksta vos kelių dešimčių galingųjų vamzdžių. Atkreipkite dėmesį – ne tūkstančio, ne pusės tūkstančio, net ne šimto. Užtektų papildomų kelių dešimčių, ir tai ženkliai sustiprintų jų pozicijas visose fronto atkarpose.
Įsiklausius į šias pastabas nejučiom išsprūdo retorinis klausimas: nejaugi Vakarai, drauge surėmę pečius, nesugeba sukrapštyti bent šimto toliašaudžių vamzdžių? Kas tai – dešimtmetį trukusio tylaus nusiginklavimo pasekmė ar sąmoningas sabotažas, nenoras, kad Ukraina kuo greičiau ir įspūdingiau laimėtų?
Kitas retorinis klausimas – dėl keistos JAV prezidento Joe Bideno laikysenos. Žiūriu Dmitrijaus Gordono videointerviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba ir netikiu tuo, ką girdžiu. Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtina, jog Amerikos prezidentas, kai iki Rusijos agresijos pradžios buvo likusios kelios simbolinės minutės, patarė jam pirmiausia rūpintis savo vaikais, o ne Ukraina. Iš kitų viešai skelbiamų Ukrainos vadovų užuominų susidariau nuomonę, esą oficialusis Vašingtonas tą patį siūlė ir Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui, ir dar keliems aukšto rango ukrainiečių pareigūnams – bėkite pas mus, į Ameriką, nes Ukraina žlugs per artimiausias 72 valandas. Pasiūlymas keistas, panašus į raginimą išduoti savo valstybę, savo Tėvynę.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Jei tai, ką viešai ištarė ponas D.Kuleba, – tiesa, tuomet lengviau suvokti, kodėl JAV vis neranda bent penkiasdešimt papildomų galingųjų vamzdžių. Oficialusis Vašingtonas nesitikėjo, kad įvykiai pakryps būtent tokia kryptimi: V.Zelenskis niekur nebėgs, ukrainiečiai narsiai, sumaniai priešinsis, o Rusijos armija, užuolusi Ukrainą, nebus tokia galinga, kokią ją esant įsivaizdavo JAV žvalgybos. Dabar amerikietiškąjį traukinį perstatyti ant kitų bėgių – ne taip lengva. O ir JAV sąjungininkės Europoje pastarąjį dešimtmetį kvailiojo: lenktyniavo, kurios karinėms reikmėms skirs mažiau pinigų, skubėjo,kurios daugiau pigiai prisipirks rusiškų dujų ir rusiškos naftos, ignoruodamos alternatyvas, varžėsi, kurios dažniau telefonu pasišnekučiuos su Vladimiru Putinu. Regis, Vokietija iki šiol praradusi sveiką nuovoką: kai nereikia – kariauja, kai reikėtų parodyti tvirtą kumštį – pabrukusi uodegą gėdingai sprunka į krūmus.
Taigi Vakarai karo išvakarėse padarė grubių klaidų. Po rimtų apsižioplinimų nėra paprasta sugrįžti iš klystkelių ir šunkelių. Kai kurių ginklų per kelias dienas nepagaminsi. Visa tai – suprantama, gal net pateisinama. Mes – žmonės, mes – mirtingieji. Šiandien labai svarbu, jog Vakarai taiso savo klaidas. Bet ar Vakarai taiso savo nuodėmes taip principingai, kaip derėtų?
Ką turiu omenyje? Jei J.Bidenas išties ragino Ukrainos vadovus nešti kudašių iš šalies, vos tik iškilo karo grėsmė, kodėl JAV prezidentui iki šiol nesurengta apkalta? Juk J.Bidenas tiesiogiai – netiesiogiai ragino Ukrainos vadovybę išduoti savo tautą. Norim ar nenorim, J.Bidenas kvietė Ukrainos valdžią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: nusispjauti į valstybės reikalus ir žiūrėti tik savo artimųjų. Iš kurios pusės pažvelgsi, J.Bideno administracija kurstė savo kolegą V.Zelenskį ignoruoti priesaiką, įkalbinėjo paniekinti prezidentinius įsipareigojimus. Ar JAV rinkėjai linkę pasitikėti prezidentu, kuris kitų šalių prezidentus skatina negerbti Konstitucijos?
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Spaudoje aptinku informacijos, kaip Amerikos slaptosios tarnybos atlieka kratas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje – ieško neteisėtai laikomų dokumentų. Dažnai prisimenu, kiek tyrimų buvo surengta dėl asmeninių D.Trumpo veiksmų, dėl įvairiausio pobūdžio įtarimų suokalbiais su Kremliumi, kiek kartų atidžiai žvelgta į D.Trumpo aplinkos žmones. Beje, normalioje valstybėje taip ir privalu elgtis: tegul bus pašalinti net menkiausi įtarimai.
Bet kur tada apkalta J.Bidenui dėl galimos draugystės su V.Putinu? Kremliaus diktatorius šiandien džiaugtųsi, jei J.Bidenui anuomet būtų pavykę V.Zelenskį įkalbėt bėgti iš Kijevo! Pasitraukus V.Zelenskiui Ukrainoje būtų kilęs nusivylimas, panika, abejingumas, ir tuomet Ukrainos pralaimėjimas greičiausiai būtų neišvengiamas.
O juk jei JAV norėtų rimtai apsivalyti, ne tik J.Bidenas turėtų sulaukti rimtos pylos. Iš pareigų turėtų būti atleisti ir visi tie JAV žvalgybų vadovai, kurie pranašavo, esq Ukraina kris per artimiausias dvi – tris paras. Jei taip kardinaliai klystama brėžiant gyvybiškai svarbias prognozes (tarp 72 valandų ir pusės metų – akivaizdus skirtumas), atsistatydinimas džeimsų bondų vadams turėtų būti privalomas. Klaidinga žvalgybos prognozė – tai ne klaidingas žurnalisto ar politologo kometaras. Ypač dėl karo reikalų, kuomet žūsta tūkstančiai žmonių, kai su žeme sulyginami milijoniniai miestai, kai iškyla pavojus galingoms atominėms elektrinėms.
Pirmiausia savo kėdę turėtų prarasti, žinoma, CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas). Juk jis kadaise yra dirbęs ambasadoriumi Rusijoje, tad pažįsta šią šalį, ne sykį buvo susitikęs su pačiu V. Putinu. Karo išvakarėse net dvi paras svečiavosi Maskvoje – šnekėjosi ne tik su Rusijos žvalgybų vadovais, bet ir su Kremliaus diktatoriumi. Žodžiu, turėjo perprasti Kremliaus žaidimus. Bet, regis, nieko nesuprato arba nenorėjo suprasti.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Iš savo kėdės turėtų būti ištrenktas ir ponas J.Stoltenbergas. Jei turėtų bent mažumėlę sąžinės, senų seniausiai pats privalėjo trauktis iš savo posto – dar tuomet, kai Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija nesiteikė skirti deramo dėmesio karinėms reikmėms. Jei NATO vadovas anuomet būtų prisipažinęs nenorintis vadovauti popieriniam NATO, nesukrapštančiam net 2 proc. nuo BVP, J.Stoltenergą šiandien vadinčiau principingu politiku. Bet J.Stoltenbergas buvo linkęs plaukti pasroviui: altyginimas, garbė, reikšmingumas, galimybė nemokamai keliauti po pasaulį. Tylėjo dėl tikrosios padėties Aljanse. Bent jau garsiai netriukšmavo. Ar mums reikalingi tokie generaliniai sekretoriai?
Tad diskusija dėl kelių dešimčių toliašaudžių modernių artilerinių įrenginių, kurių trūksta Ukrainai, – ne iš piršto laužta. Įtariu, jog Ukraina jų negauna ne vien todėl, kad Vakarai jų neturi. Matyt, esama daug galingų jėgų, kurios nenori akivaizdžios Ukrainos pergalės ir rimto Rusijos sutriuškinimo. Matyt, turime jėgų, kurios nenori rimto Vakarų apsivalymo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 18 d. (ELTA). Kai kurie Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių vadovai siūlė Ukrainai nutraukti pasipriešinimą, kad okupantai rusai atblokuotų uostus ir leistų išgabenti grūdus. Tai savo straipsnyje leidiniui „Foreign Affairs“ rašo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Aš kalbėjausi su kai kuriais asmenimis, priimančiais sprendimus Afrikos, arabų ir Azijos šalyse. Kai kurie iš jų pradėdavo pokalbį pareiškimais, kad remia Ukrainą, o paskui staiga mandagiai pasiūlydavo mums tiesiog liautis priešintis“, – teigia ministras.
Anot D. Kulebos, yra šalių, kurios pasirengusios paaukoti Ukrainos nepriklausomybę, kad gautų grūdų. Bet Ukrainos pralaimėjimo atveju humanitarinė krizė pasaulyje tik dar labiau susikomplikuos.
„Todėl nereikia mums siūlyti taikos iniciatyvų su nepriimtinomis sąlygomis, verčiau padėkite Ukrainai nugalėti. Tai reiškia, kad reikia ne tik aprūpinti mūsų šalį sunkiąja ginkluote, bet ir stiprinti sankcijas Rusijai“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO, kad ši „visiškai nieko nedaro“ Rusijos invazijos akivaizdoje, ir gyrė Europos Sąjungą už „revoliucinius“ sprendimus paremiant Kyjivą.
„NATO kaip aljansas, kaip institucija, stovi nuošaly ir visiškai nieko nedaro. Man nemalonu tai sakyti“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė D. Kuleba, kartu pagyręs ES už „revoliucinius, novatoriškus sprendimus, kurių net jie patys nesitikėjo priimti“.
Kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo masinį puolimą, Ukrainos visuomenėje vyravo nuomonė, kad į pagalbą šaliai skubės ne ES, o NATO.
„Karo pradžioje visuomenėje vyravo nuomonė, kad NATO yra stiprioji jėga, o ES pajėgi tik reikšti įvairaus lygio susirūpinimą, – sakė užsienio reikalų ministras. –Tačiau karas visada yra išbandymas, kuris pašalina kaukes“. NATO būstinė Briuselyje
Vis dėlto jis patikslino savo pastabas, sakydamas, kad kai kurios „NATO sąjungininkės mums padeda“.
Kijevas jau seniai skundžiasi, kad nesulaukia aiškios NATO pozicijos dėl galimybės Ukrainai prisijungti prie karinio aljanso. Šiam žingsniui griežtai priešinasi Rusija.
ES nuo invazijos pradžios Maskvos atžvilgiu įvedė daugybę sankcijų ir net tikisi susitarti dėl rusiškos naftos embargo.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Kijevas, gruodžio 2 d. (ELTA). Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, pranešęs apie savo ketinimą apsilankyti Kryme, „sudegino tiltus“ santykiuose su Kijevu. Tai interviu Latvijos leidiniui „Sargs.lv“, paskelbtame ketvirtadienį Ukrainos ambasados Rygoje tinklalapyje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai nedidelė, bet labai svarbi kur kas didesnio paveikslo detalė. Ką galima šitaip pasekti? Šiuo pareiškimu A. Lukašenka iš esmės sudegino visus tiltus santykiuose su Ukraina, padarė Baltarusiją Ukrainai priešiška šalimi“, – sakė ministras.
Anksčiau A. Lukašenka pareiškė ketinąs apsilankyti Rusijos aneksuotame Kryme kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas negali kardinaliai pakeisti Ukrainos situacijos. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai labai didelis užsienio politikos supaprastinimas, netgi sakyčiau, suprimityvinimas, – manyti, kad per vieną susitikimą galima dėl visko susitarti ir kad Jungtinės Valstijos išduos Ukrainą. Žaidimas kur kas sudėtingesnis, ir Ukraina yra labai svarbi JAV partnerė. Todėl aš labai ramiai reaguoju į visas sąmokslo teorijas“, – pabrėžė D. Kuleba, atsakydamas į klausimą, ar J. Bideno ir V. Putino susitikimas gali kardinaliai pakeisti Ukrainos situaciją.
Ministras priminė Ukrainos visuomenės būgštavimus, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, kuris „norėjo perkrauti santykius su Rusija, bet užsienio politika pasirodė esanti sudėtingesnė“.
Anksčiau J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti ir apsvarstyti aktualius Vašingtono ir Maskvos santykių klausimus. Manoma, kad dviejų prezidentų susitikimas įvyks artimiausiais mėnesiais vienoje iš Europos šalių.
Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, pasirengimas 2020 metų liepos 6-7 dienomis Vilniuje vyksiančiai Ukrainos reformų konferencijai bei saugumo padėtis Rytų Ukrainoje aptarti penktadienį užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojo Europos ir Euroatlantinei integracijai Dmytro Kulebos susitikime Vilniuje.
„Svarbu, kad parama reformoms virstų nuolatiniu procesu. Tai užtikrintų, kad darbas vyktų nuolatos, nebūtų apsiribota tik pasisakymais konferencijų metu“, – teigė ministras, taip pat pabrėžęs paramą Ukrainos siekiams tapti ES ir NATO nare.
D. Kuleba pristatė Ukrainos prioritetus ir artimiausius planus, siekiant integracijos į NATO ir ES. Taip pat aptartas pasirengimas Rytų partnerystės iniciatyvai – ES-Ukrainos Asociacijos tarybai.
Dmytro Kuleba Lietuvoje lankosi lapkričio 21-23 dienomis. Lapkričio 22 dieną jis dalyvauja 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonijoje Vilniuje.
