Lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) įteikta ketvirtoji kasmetinė Vytauto Kubiliaus (1926–2004) premija, kuria siekiama įvertinti ir skatinti literatūros kritikų bei literatūros tyrinėtojų triūsą, skirta vertėjui, literatūros kritikui, kelių vertimo premijų, 2012 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatui Laimantui Jonušiui.
Premiją įteikė prof. V. Kubiliaus sūnus, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Kadaise, kai universiteto studijų pabaigoje teko atplušėti tris mėnesius sovietinėje karinėje stovykloje prie Pabradės, rusas karininkas papasakojo baisų nutikimą. Stovykloje uždarytuosius sekmadieniais buvo leidžiama lankyti artimiesiems ir draugams, ir štai vieną tokį aplankė tuo metu Lietuvoje viešėję jo giminės iš Amerikos.
„Jūs įsivaizduojat – į karinį objektą atvažiavo amerikiečiai – mūsų prakeiktieji priešai (naši zakliatyje vragi)“, – piktinosi sovietinis karininkas.
Logišką išvadą buvo nesunku padaryti – jeigu mūsų okupantų prakeiktieji priešai niekada nepripažino šios okupacijos teisėtumo, tai jie yra mūsų draugai. Aš ir dauguma ten ne savo noru suvarytų lietuvių šią išvadą seniai buvo pasidarę. Bet buvo tada, o yra ir dabar, lietuvių, aiškinančių, kad mažytė Lietuva savarankiška būti negali: ji bus valdoma jeigu ne rusų, tai amerikiečių – tai koks skirtumas?
Esu iš tų, kurie domisi Izraelio istorija. Ypač Izraelio slaptosiomis tarnybomis. Perskaičiau, regis, užtektinai daug knygų apie “Mossad” ar “Šin Bet”. Izraelio slaptųjų tarnybų žygiai negali nekelti susižavėjimo ir pavydo.
Tačiau čia tiktų liaudiška išmintis: “kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių”. Kaskart vis tvirčiau įsitikinu, kokia įdomi, pamokanti, įkvepianti žydų istorija.
Tad nenuostabu, kad nusprendžiau įsigyti ir neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusį “Žydų šimtmetį”, kuriame, sakyčiau, labai įtaigiai ir įtikinamai atskleidžiama žydų sėkmės formulė. Beje, “Žydų šimtmetį” į lietuvių kalbą išvertė žinomas vertėjas, literatūros kritikas Laimantas JONUŠYS. Jis mielai sutiko atsakyti į keletą Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimų.
