laiškai

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Paminklas Antanui Vienuoliui. Skulptorius – Petras Aleksandravičius. Vytauto Visocko nuotr.

Paskelbtas A.Vienuolio – Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių epistolinis palikimas

Tuos, kuriuos domina praėjusio šimtmečio sovietinės okupacijos laikotarpio mūsų tautos kultūrinio, visuomeninio gyvenimo realijos, nudžiugins A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus išleista knyga, kuri pavadinta poeto Kazio Inčiūros iš tremties rašyto laiško Antanui Vienuoliui – Žukauskui sakinio žodžiais „Per Tamstos laišką į mane padvelkė tikras pavasaris“.

Naujasis leidinys džiugina ne tik puikia poligrafija, bet ir turinio pateikimo akademiniu lygiu. Tasai turinys – tai Antano Vienuolio – Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas. Šią įspūdiną ir reikšmingą, nesenstančią knygą sudarė ir parengė spaudai Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

Sudarytojai daug pastangų ir ryžto pareikalavusį darbą pavadino šaltinių publikacija. Jiems tų šaltinių, A.Vienuolio – Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinio palikimo, teko ieškoti Lietuvos centriniame archyve, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos bibliotekos rankraštyne, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų, ir rankraščių skyriuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Maironio lietuvių literatūros, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio- Žukausko muziejų fonduose. Surasta trisdešimt keturių (neskaičiuojant paties A.Vienuolio – Žukausko) adresantų 175 laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai – perlaidos, telegramos ir sveikinimai, rašyti 1944 -1957 metais. Šių radinių faksimiles matome knygos puslapiuose. Dauguma laiškų niekur neskelbta.

Anykščių garbės piliečiai rašytojai Milda ir Vygandas Račkaičiai. Vytauto Visocko nuotr.

Publikuojamų laiškų A. Vienuoliui – Žukauskui, rašytojui ir Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos deputatui autoriai, žymūs tarpukario Lietuvos teisininkas Zigmas Tolušis, poetas Kazys Inčiūra, buvęs „Naujosios Romuvos“ redaktorius Juozas Keliuotis, atsidūrę tremtyje, lageriuose buvę aukšti valdžios pareigūnai, mokytojai, rašytojui pažįstami vaistininkai, gydytojai, artimesni ar tolimesni giminaičiai.

Prašydami knygų, vienokios ar kitokios pagalbos kreipėsi į A. Vienuolį – Žukauską ir nepažįstami asmenys. Rašytojas negalėjo likti abejingas nuskriaustų tėvynainių prašymams, negalėjo nejaudinti jų, tapusių tremtiniais, politiniais kaliniais, patirtos kančios, slogi kasdienybė. Knygoje skelbiami laiškai, adresantų godos ir padėkos žodžiai liudija, kad rašytojas tiek dvasiškai, tiek materialiai rėmė tremtinius, politinius kalinius. Rašė jiems paguodos ir atjautos laiškus, siuntė pinigų perlaidas, vaistus, maisto siuntinius ir knygas.

Knygos sudarytojai prieš kiekvieno adresanto laiškų publikacijas talpina paties adresanto biogramą su nuotrauka. Jį pristatydami nurodo, dėl ko buvo suimtas ir nuteistas lagerio, tremties bausme, išsiaiškina, kaip susiklostė likimas atlikus bausmę ir grįžus į Lietuvą, pasidomi šeimynine padėtimi. Lietuvos  ypatingojo archyvo KGB ir VRM skyriuose atrastus pagrindinius duomenis reikėjo patikslinti ir papildyti, gilintis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro išleistus tomus, perversti įvairius žinynus, enciklopedijas bei kitus leidinius, ieškoti buvusių tremtinių ir politinių kalinių palikuonių, su jais susitikti, kalbėtis.

Šaltinių publikacijas lydi išsamūs komentarai. Komentuojami laiškuose minimi asmenvardžiai, vietovardžiai, įvykiai, atvejai… (kone pusaštunto šimto išnašų!) 480 knygos puslapiuose paskelbta rengėjų surinktas A.Vienuolio – Žukausko  ir tremtinių bei politinių kalinių epistolinis palikimas – laiškai, kaltinamųjų tardymo protokolai, arešto, kratų orderiai, tremties paskyros bei kita vaizdinė dokumentinė medžiaga.

Pavyko knygos rengėjams rasti ir rašytojo sūnaus Stasio Žukausko, vargusio Rusijos lageriuose, laiškų. Baimė dėl sūnaus likimo keletą metų gildė tėvo širdį. Daug pastangų dėjo A. Vienuolis Žukauskas, kad būtų išlaisvintas sūnus, rašė prašymus J. Paleckiui, M. Šumauskui, K.Korsakui ir kitiems sovietų valdžios šulams. Tačiau jie neskubėjo tesėti pažadų.

Patyręs širdgėlą dėl savo sūnaus tremties, A.Vienuolis – Žukauskas negalėjo neatjausti, nesuprasti atskirtų nuo artimųjų tremtinių, politinių kalinių skausmo ir nevilties, prašantiems pagalbos stengėsi kaip galėdamas padėti. Jis ryžosi pasakyti kalbą tremtinių grąžinimo į Lietuvą klausimu Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos sesijoje, bet apie tai kalbėti nebuvo leista. Dabar šios kalbos tekstą randame išleistoje knygoje.

Perskaitę šaltinių publikacijas įsitikiname, kokie sunkūs buvo mūsų literatūros klasikui praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio metai, jau paskutinieji jo gyvenimo ir kūrybos kelyje, kiek reikėjo jėgų, ištvermės ir ryžto, kad nepalūžtų dvasia, nepultų neviltin. Būdamas jau senyvo amžiaus, kamuojamas ligų, turėdamas nemažai įsipareigojimų Antanas Vienuolis – Žukauskas rasdavo laiko tarpininkauti tremtiniams su prašymais grįžti į Lietuvą, rašyti laiškus, siųsti siuntinius.

Muziejinės nuotraukos, pasakojančios apie Anykščius. Vytauto Visocko nuotr.

Ačiū Ingai Liepaitei ir Antanui Verbickui, kad užteko kantrybės ir pasišventimo ieškant ir rengiant spaudai su rašytoju Antanu Vienuoliu – Žukausku susijusį epistolinį palikimą. Ši unikali knyga – rašytinis paminklas tėviškėnui rašytojui.

Šaltinių publikacijos mums byloja apie Antano Vienuolio – Žukausko asmenybės šviesą, tėvynės meilę, vienijusią su ištremtais, į politinių kalinių lagerius patekusiais tautiečiais, kurių laiškai liudija apie patirtas kančias, tėvynės ilgesį, laisvės troškimą.

Tikėtina, kad dar liko nerastų laiškų, liudijančių A.Vienuolio – Žukausko paramą tremtiniams bei politiniams kaliniams. Knygos rengėjai prašo atminties institucijų darbuotojus, akademinės bendruomenės narius ir visus kitus asmenis, publikacijų skaitytojus informuoti juos apie naujai surastą ar jiems nežinomą (ar neprieinamą) A.Vienuolio – Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinį palikimą ir bet kokius kitus šaltinius, liudijančius rašytojo kontaktą su jais.

2020.02.13; 06:20                            

Trumposios naujienos

Nežinomi piktadariai Slovakijos Nacionalinės Tarybos (parlamento) deputatų adresu atsiuntė dešimtis laiškų ir siuntų su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Juos visus perėmė parlamento saugumo tarnyba. Tai penktadienį pranešė Nacionalinės Tarybos aparato vadovas Danielis Guspanas.

„Parlamento saugumo tarnyba ir aparato darbuotojai pastaruoju metu sulaikė 70 laiškų ir siuntų su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų deputatams adresuotų laiškų siuntėjai nežinomi, – sakė Slovakijos radijui D. Guspanas. – Siuntos perduotos policijai, kurios specialistai atliks cheminę analizę. Jos rezultatai leis nustatyti, kokių konkrečiai alergenų jose esama“.

Parlamento tarnybinės patalpos, kur buvo atplėšti laiškai ir siuntos, dezinfekuotos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018-09-22

Aktualijos

D. Mockus kaltina VSD pažymų klastojimu ir nekompetencija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina, kad neturi jokio tikslo lįsti į politiką, ir kategoriškai atmeta visus metamus kaltinimus dėl koncerno siekio paveikti politikus ir šalyje vykstančius politinius procesus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintą ataskaitą D. Mockus įvertino kaip labai abejotinos vertės dokumentą, kuris, anot jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentinga.

LRT internetiniame portale penktadienį publikuotame interviu D. Mockus neigia, kad žurnalistas Tomas Dapkus buvo „MG Baltic“ atstovas, siekiant užmegzti ryšius su politikais.

„Aš jam niekada gyvenime nei pavedimų, nei prašymų užmegzti ryšių nesu davęs. Tai, kad T. Dapkus yra pateikiamas kaip „MG Baltic“ atstovas, švelniai tariant, yra daug abejonių keliantis faktas. Turėdamas fantazijos, jį gali paversti kuo tik nori“, – LRT aiškino D. Mockus, pridurdamas, kad visus kritiškus žurnalistus dažniausiai siekiama diskredituoti.

„MG Baltic“ prezidentas sako, kad paviešinta VSD informacija nėra atsitiktinė. Verslininkas mano, kad tai yra Prezidentūros atsakas į paskelbtus Eligijaus Masiulio laiškus.

„VSD pažyma yra atoveiksmis. Kad nereikėtų aiškintis apie laiškus, reikia vieną skandalą permušti kitu, galingesniu“, – interviu LRT žurnalistui pabrėžė D. Mockus, negailėdamos kritikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

„Tiesiogiai ji „(VSD nutekinta informacija, – ELTA) yra naudinga Prezidentūrai, ir ne tik. Šiuo atveju yra daugiau tų naudos gavėjų, bet pats didžiausias yra Prezidentūra“, – LRT portalui samprotavo verslininkas.

Duotame interviu „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus tvirtino, kad nesivels į viešųjų ryšių karą prieš VSD, o į paviešintą pažymą reaguos teisinėmis priemonėmis.

ELTA primena, kad išslaptintoje VSD informacijoje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 18:00

Žurnalisto užrašai

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei vadovausimės sveiku protu, atsakyti į klausimą, kokią nuomonę apie Prezidentę formuoja viešumon patekę jos asmeniniai elektroniniai laiškai, – paprasta.

Tuometiniam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui adresuotuose elektroniniuose tekstuose nematau žodžių, posakių, kurie leistų abejoti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės padorumu.

Pirmiausia, akivaizdu, kad Prezidentė rūpinasi ne savo asmeniniais klausimais. Matome, kad jai rūpi visai valstybei aktualūs sprendimai – kokią įtaką Generalinio prokuroro skyrimui turi įtakingas verslo koncernas. Pagirtinas vadovės rūpestis. Juk ne dėl asmeninio namo statybos reikalų pergyvena.

Antra, laiškai rodo, kad Prezidentė susidariusi aiškią nuomonę apie kai kuriuos MG Baltic veiksmus. Be to, neslepia savo nuomonės, ką ir kaip reikėtų taisyti. Argi kategoriškos nuomonės demonstravimas – nusikaltimas? Prezidentas be nuomonės – juk ne prezidentas.

Trečia aplinkybė taip pat svarbi: net ir privataus pobūdžio laiškus, kuriuose aptariamos sudėtingos vidaus politikos bėdos, prezidentė rašė korektiškai. Argi didelė nuodėmė žurnalistą konfidencialiame laiške (pabrėžiu – konfidencialiame) vadinti skaliku, patrauktinu į šoną? Juk žurnalistus senų seniausiai lygina su sarginiais šunimis, turinčiais prievolę loti (tik vieni loja gindami tiesą, kiti – siaurus darbdavio interesus). Taip pat įsidėmėkime: kritiškas žvilgsnis į žurnalistą Tomą Dapkų – tai dar ne spaudimas žurnalistui T.Dapkui. Kodėl negalima abejoti žurnalisto patikimumu? Kodėl negalima manyti, jog visi senų seniausiai įtaria, kokį vaidmenį atlieka žurnalistas?

Žinoma, jei prezidentė skaliku žurnalistą būtų pavadinusi Seimo plenarinių posėdžių salėje, tuomet sakyčiau, – nesolidu. Bet toks palyginimas privačiame laiške – ir politkorektiška, ir vaizdinga, ir įtikinama. Ir tikriausiai – pataikė tiesiai į dešimtuką.

Tad nesuprantu, kaip galima Eligijui Masiuliui nusiųstuote laiškuose įžvelgti faktų, įrodančių, jog Prezidentė generalinio prokuroro skyrimą 2015-aisiais metais derino su MG Baltic. Prezidentės pokalbis su vienu iš partijos vadovų dėl koncerno įtakos šaliai nėra kandidatūros derinimas! Juk tai – taip akivaizdu, kad net aiškinti nereikia! 2015-aisiais Lietuva beveik pusmetį gyveno be generalinio prokuroro, oponentai Seime piktybiškai netvirtino šalies vadovės siūlomų kandidatų… Kaip privalėjo D.Grybauskaitė elgtis – sėdėt klusniai sudėjus rankas?

Tomas Dapkus. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Žvelgdami į akivaizdžiai išpūstą skandalą dėl neva Prezidentės tendencingumo ir šališkumo privalome įsikalti sau į galvą: įtakos darymas – ne nusikaltimas. Mes visi bandome įtakoti aplinkinius. Nuolat. Rinkėjai bando paveikti parlamentarus, Seimo nariai – rinkėjus, žurnalistai – skaitytojus, skaitytojai – leidėjus, verkiančios žmonos – vyrus, turtingi vyrai – žmonas ir t.t. Tačiau egzistuoja dvi įtakos rūšys – sąžininga ir nesąžininga. Tarp sąžiningos ir nesąžiningos egzistuoja milžiniškas skirtumas: draudžiama įtikinėti, sakykim, papirkinėjant, mušant, grasinant, žudant. O kritikuoti, piktintis, įrodinėti, šaipytis, nurodyti konkrečią išeitį, rašyti privačius laiškus – kas čia netinkamo žvelgiant demokrato akimis?

Stebina advokato Algimanto Šindeikio kritiškas požiūris, esą informacija dėl paviešintų prezidentės D.Grybauskaitės ir teisme atsidūrusio E.Masiulio laiškų – gana rimta. Stebina ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Mindaugo Jurkyno pareiškimas, esą tai galima vertinti kaip bandymą daryti spaudimą demokratijai. Stebina ir Rimvydo Valatkos pareiškimai, esą D.Grybauskaitės laiškai lygintini su užduotimis, kurias prezidentė neva siuntė nūnai dėl stambaus kyšio paėmimo kaltinamam E.Masiuliui.

Dar galima prisiminti keistus politikos apžvalgininko Lauro Bielinio pamokymus prezidentei, girdi, ji netinkamai elgiasi bendraudama su padėjėjais, apžvalgininko Kęstučio Girniaus nurodymus, suprask, prezidentė nežino, kaip kalbėtis su politikais. Man regis, primityvūs pamokymai. Prezidentės kritikai tarsi apsimeta nežiną, jog egizstuoja pačios įvairios bendravimo taktikos.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet labiausiai keisti politikos apžvalgininko, visuomenininko Andriaus Tapino Andriaus Tapino žodžiai: „Tai – didžiausias mūsų valstybės vadovės fiasko“. Taip, dėl finansinių nusikaltimų įtariamas  E.Masiulis tikrai skęsta ligi pat giliausio dugno, nes padorūs žmonės privačių laiškų viešai neskelbia nesuderinę su antrąja puse (šią taisyklę sulaužę nusipelno paniekos). Be abejo, E.Masiulio noras politizuoti savąją kriminalinę bylą – desperatiškas žingsnis (o ką belieka daryti?). Taip, E.Masiulis griebasi šiaudo švelnindamas situaciją (grimzdamas į pelkę purvinais purslais siekia ištepti visus aplinkui esančius).

Bet kuo čia, sakykite, dėta D.Grybauskaitė, privačiame laiške kritiškai pažvelgusi į MG Baltic koncerną ir jo valdomose žiniasklaidos priemonėse dirbantį žurnalistą? Remiantis mūsų teisėsaugos surinkta medžiaga, būtent MG Baltic ir jo draugelis politikas elgėsi ne taip, kaip priimtina demokratinėje valstybėje. Iš kur tiek „išminčių“, kurie, užuot pagyrę Prezidentę, kaltina ją „darius slaptą poveikį tam tikriems demokratiniams procesams“? Lyg nedemokratiškai veikusio koncerno tramdymas būtų antivalstybinė veikla.

Štai kokie lietuviški paradoksai!

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2018.05.10; 07:00

Aktualijos

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nuo apkaltos Prezidentei atsitraukia, tačiau neatsisako idėjos Seime tirti pastarąją savaitę paviešintus Prezidentės susirašinėjimus su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

R. Karbauskis mano, kad nusikalstama būtų netirti paviešinto Prezidentės susirašinėjimo fakto, kurį politikas gretina su priežastimis, dėl kurių apkalta buvo suorganizuota Konstituciją pamynusiam Rolandui Paksui.

R. Karbauskio antradienį paskelbti pareiškimai, kad D. Grybauskaitės veiklą bus siekiama tirti, tačiau nuo pačios apkaltos idėjos Prezidentei yra atsitraukiama, pečiais trūkčioti privertė vieną iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių.

Jo nuomone, tokios R. Karbauskio kalbos rodo ne tik lakią politiko fantaziją, bet ir tai, kad yra bandoma, prisidengiant viešuoju interesu, daryti politinę įtaką Prezidentei.

Profesorius pabrėžia, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta. V. Sinkevičius pabrėžia, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.

„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, – aiškino MRU profesorius.

Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.

„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, – apibendrino V. Sinkevičius.

„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, – pažymėjo Konstitucijos ekspertas.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

V. Sinkevičius aiškino, kad pagal Konstituciją Seimas gali atlikti įvairius tyrimus ir sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, tačiau tai nereiškia, kad Seimas gali bet kada sudaryti bet kokią komisiją ir ištirti bet kokius Respublikos Prezidentės veiksmus.

„Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi ypatingą statusą, nes jis gali būti pašalintas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka ir tik tada, kai tam yra Konstitucijoje numatytų pagrindų. O jie yra trys: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo MRU profesorius.

Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.

„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, – svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.

„Seimo nariai turėtų skaityti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kur Konstitucinis Teismas į visus šiuos klausimus jau yra atsakęs. Aš matau norą parodyti Prezidentei tariamą Seimo galią, užmirštant, kad Seimo galias riboja Konstitucija. Kitaip tariant, Seimas gali veikti tik pagal Konstituciją. O sudarydami norimą komisiją Seimo nariai tiesiog peržengtų nustatytas Seimo įgaliojimų ribas“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, šioje paviešintų laiškų istorijoje Prezidentė nepadarė nieko, dėl ko būtų galima kalbėti apie parlamentinius tyrimus ir apkaltas.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentė paprašė Seimo nario, kuris palaikė glaudžius ryšius su verslo koncernu, perduoti, kad koncernas per jam priklausančią žiniasklaidą nesikištų į generalinio prokuroro kandidatūros parinkimą, kad į tai nesikištų ir koncerno valdomoje žiniasklaidoje dirbantis žurnalistas (Tomas Dapkus. – ELTA). Akivaizdu, kad Prezidentė nepažeidė nei Konstitucijos, nesulaužė priesaikos, nepadarė nusikaltimo, nepažeidė įstatymo. Čia nėra generalinio prokuroro kandidatūros derinimas su verslu, nėra nei Prezidentės ryšiai su verslu ar kišimasis į žiniasklaidą. Prezidentė tiesiog pasakė savo nuomonę ir paragino koncerną ir jo žurnalistus nesikišti į generalinio prokuroro paskyrimą“, – pabrėžė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, reikia turėti lakią vaizduotę, kad galėtum kalbėti apie apkaltą D. Grybauskaitei ar paviešintų laiškų istoriją lyginti su priežastimis, dėl kurių buvo iš prezidento posto pašalintas R. Paksas.

„Lyginti D. Grybauskaitės ir R. Pakso istorijas nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai lakią fantaziją, kad galėtum šias dvi istorijas lyginti, inicijuoti tyrimus ir sakyti, kad už tai galima apkalta“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 07:09

Žvalgyba

Marco Giannangeli / Daily Express

Velioniui Borisui Berezovskiui adresuoto anoniminio laiško analizė parodė pastebimą panašumą į laiškus, kuriuos gaudavo Olegas Kaluginas, rašo Sunday Express žurnalistas Markas Džianandželis. Jis tvirtina, kad abu laiškai buvo parašyti 2002 metais po Aleksandro Litvinenkos ir Jurijaus Felštinskio knygos pagrindu sukurto  filmo „Sprogdinant Rusiją“ premjeros.

„Laiškas Berezovskiui parašytas rusiškai, jame cituojamas mažai žinomas šalyje  prancūzų filosofas Mišelis Montenis, ir ten minima mirtis. Laiškas Kaluginui, prasidedantis ta pačia citata, buvo išsiųstas po 7 mėnesių, 2002 metų gruodį“, – rašoma leidinyje.

Felštinskis pareiškė, kad Berezovskis, gavęs tris tokius laiškus, jam pasakė: „Visi žino, kad laiškus rašo FSB ir grasina užuominomis“. Felštinskis pridūrė: „Aš perskaičiau laiškus ir suvokiau, kad kai kurios frazės man žinomos. Aš jam parodžiau Kaluginui nusiųstą laišką. Borisas negalėjo patikėti savo akims“.

Išanalizavęs panašius momentus tekstuose, buvęs KGB majoras Jurijus Švecas „pasakė, kad laiškai parašyti profesionaliai ir pristatyti „riboto“ žmonių skaičiaus, beje, „visi jie susiję su KGB arba yra jo įpėdiniai“, rašo laikraštis.

Šaltinis: Daily Express

2018.05.06; 09:00

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kilus diskusijai dėl galimo paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumo tyrimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui neskubėti imtis naujo tyrimo, o palaukti jo vadovaujamo komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo išvadų, kurios bus pateiktos birželio 1 d.

„Norėčiau pakviesti kolegas palaukti bendro vaizdo. Pamatykime visą vaizdą, o tada priimkime sprendimą. Siūlau neskubėti, apibendrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo teigimu, NSGK tiria „neteisėtą, nedeklaruotą, neskaidrią atskirų verslo grupių įtaką Lietuvos politinei sistemai, valstybės institucijoms, pareigūnams“.

„Palaukime to tyrimo išvadų ir tada kartu pasikalbėkime. Reikia matyti platesnį vaizdą, komitetas nori parodyti sisteminį veikimą, bendrą veikimą, o ne atskiras detales“, – sakė V. Bakas.

Jis atsisakė nurodyti, ar NSGK savo tyrime domisi, pvz., „MG Baltic“ koncernu, žurnalistu Tomu Dapkumi.

„NSGK tiria keletą epizodų, yra daug pavardžių, kurias mes nagrinėjame, aiškinamės. Aš negalėčiau komentuoti atskirų informacijų nuotrupų, nes nesimato bendro vaizdo. Tai, kas šiandien skelbiama žiniasklaidoje, yra, viena vertus, visiški išsigalvojimai, kita vertus, yra galbūt kažkokios įžvalgos. Mūsų parlamentinio tyrimo užduotis atskleisti bendrą vaizdą kaip Lietuvoje buvo daroma įtaka. Iš tikrųjų mes tai nustatėme. Įtaka buvo daroma, tai buvo daroma pakankamai grubiai, buvo daroma įtaka ir politiniams procesams, ir valstybinėms institucijoms, buvo siekiama proteguoti į svarbias institucijas savo žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti asmeninius poreikius atskirų interesų grupių ir juos atstovauti, ir tą mes nustatėme. Tai yra ne vienas, ne du atvejai“, – sakė V. Bakas.

Į klausimą, ar tai darė „MG Baltic“ jis atsakė: „Įvairiais laikotarpiais buvo įvairios galios grupės, kurios nebuvo niekieno rinktos, niekam neatskaitingos, ir tyrime tą parodysime“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, šiuo metu vyksta informacijos išslaptinimo procesas. „Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą (VSD), į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad informacija būtų išslaptinta ir kiek įmanoma daugiau pateikta visuomenei tam, kad galėtume pamatyti visą paveikslą ir susitarti, ar mums tinka tokia politinė tradicija, ar vis dėlto mes norėtume keisti situaciją iš esmės“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, NSGK taip pat pateiks rekomendacijas, kaip spręsti šias problemas.

Prezidentė susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė neabejoja, kad dėl paviešintų Prezidentės laiškų reikalingas tyrimas ir greičiausiai jau kitą savaitę, trečiadienį, apie tai bus kalbama jos vadovaujamo komiteto posėdyje.

„Mes dėl pačios formos dar spręsime. Ar laikinosios tyrimo komisijos statusas bus suteiktas komitetui, ar komitetas pats inicijuos tyrimą, tai dar diskusijų dalykas. Bet, manau, kad tyrimo reikia, nes situacija nelabai normali“, – ketvirtadienį sakė ji žurnalistams.

Ji mano, kad interesas būtų pirmiausia atsakyti ir sau, ir visuomenei į klausimą, „kas gi vyko, kai buvo daromas poveikis žiniasklaidai“.

Jos nuomone, kai kurie veiksmai yra konstitucinės teisės vertinimo dalykas, o toks susirašinėjimas rodo, kad yra pasikėsinama į žiniasklaidos laisvę.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumą planuojama pavesti tirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 12:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir interneto portalas lrytas.lt išviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu laiškus. Neatsiliko ir Lietuvos ryto TV, pakalbinusi ta proga E. Masiulį, siekiant, kaip nesunku pastebėti, dar labiau išpūsti šį neva konfidencialios informacijos nutekėjimo į viešumą burbulą. Niekas nekaltina žurnalistų, kurių profesinė pareiga yra išknisti viską, kas tik pasitaiko jų sėkmės kelyje, viešinant užkulisius, o ypač teikiant galimybę plačiajai auditorijai sužinoti kažką daugiau apie nešvarios politinės  virtuvės patiekalus.

Tačiau jeigu tokiais viešinimo veiksmais buvo siekiama D.Grybauskaitę pastatyti į labai nepatogią padėtį arba net sukurpti kokią nors kadenciją baigiančios prezidentės politinio persekiojimo istoriją, laikas būtų pastebėti, kad tokie iniciatoriai labai apsiriko: pirmas įspūdis priešiškai iš anksto neužsiangažavusiam tų išviešintų privačių laiškų skaitytojui yra toks, kad net D.Grybauskaitės užkulisiai yra padoriai sutvarkyti, išvalyti, apkuopti apartamentai, o  politinės virtuvės indai čia tviska neįtikėtina švara.

Kaip dabar visiems žinoma, prezidentė D.Grybauskaitė privačiame laiške žmogui, kuriuo pasitikėjo asmeniškai, parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus kalba nesąmones apie Seimui siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir paprašė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Kitame savo laiške D.Grybauskaitė išsakė savo nuomonę apie tuomet Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje Vidaus reikalų ministru dirbusį Saulių Skvernelį, pavadindama jį populistu, drauge perspėdama dėl tų pavojų, kurie gali iškilti S.Skverneliui kopiant į politinį olimpą.

Ar tai ir yra didieji D.Grybauskaitės nusižengimai, turint galvoje tai, kad ir labiausiai vieši asmenys turi teisę į privataus kalbėjimo leksiką tose situacijoje, kai siekiama peržengti formalaus bendravimo ribas ir užsitikrinti didesnį pasitikėjimą, kai oficialaus bendravimo stilistika ir iškrakmolyta mimika tik atstumtų vienas nuo kito bendraujančius asmenis. Tiesą sakant, prezidentė D.Grybauskaitė savo viešuose pasisakymuose ne kartą yra uždrožusi dėl vienų ar kitų priežasčių peikiamiems politikams ir pareigūnams daug šiurkščiau nei dabar išviešintuose laiškuose, išsakydama savo nuomonę apie atskirus asmenis, taigi pasiduotume akių monams, jeigu imtume ir pagalvotume, kad žiniasklaidos dėka dabar netikėtai sužinojome kažką daugiau, buvome supažindinti su ypač slaptomis, pikantiškomis detalėmis, mums  buvo atverti kažkokie nematyti pasauliai. Toks išviešinimas, kaip atrodo, yra tik tuščiaviduris žiniasklaidos triukas be realaus turinio, šaudymo į taikinius pakeitimas pakibusių virš galvos fejerverkų žiežirbomis.

Ar galima meluojantį žurnalistą privačiame laiške pavadinti skaliku? Nenoriu dabar kalbėti apie konkretų, taip laiške apšauktą asmenį, nieko čia labai daug nežinau, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad didžiausio teisuolio kaukes dėvintys, kitų nuodėmes išdžiaustantys žmonės ne visados patys yra tokie teisūs, kaip mums norėtųsi tikėtis (o būna net taip, kad labiausiai nuožmūs prievartautojai ir žudikai viešumoje jaučia pašaukimą dėtis švelniaisiais gėlininkais).

D.Grybauskaitė privačiame laiške išties pratrūko ne visai normine leksika, nes, pasakykime tiesiai, buvo įsiutinta užkulisinių intrigų, lėmusių  generalinio prokuroro paskyrimo blokavimą, Seime kaskart atmetant prezidentės D. Grybauskaitės siūlomą kandidatą į šį postą. Tačiau, pastebėjote ar nepastebėjote, D.Grybauskaitės laiške išsakytas prašymas „perduoti linkėjimus, kad” yra toks šaltas, padvelkiantis speigu ir drauge žiauriai ironiškas, kad niekam nelieka abejonių, jog vyriausiąją politinės virtuvės virėją ir oligarchines grupuotes skiria neperžengiama praraja. O tai išties labai džiugina ir drauge verčia liūnai prognozuoti, kad naujieji valdytojai toli gražu nebus linkę laikytis tokios principinės linijos. 

E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žinoma, galima ir toliau ieškoti kvailio, pasakojant istorijas, kad ne E.Masiulis, o kažkas kitas paviešino privataus susirašinėjimo  su D.Grybauskaite laiškus, tačiau kažin at tokį Lietuvoje pavyks kada nors kam nors surasti. Dabar tikriausiai yra taip, kad labiausiai apsikvailino pats E.Masiulis tokiu būdu, artėjant teismo posėdžiui, pabandęs pasidalinti savo kalte su niekuo dėtais asmenimis, tarkime, tikėdamasis, kad nauji ir spindulingi, ypatingas mantijas dėvintys personažai,  kvailai įpainioti į šią istoriją, nukreips dėmesį į pašalius arba sukurs klaidinančias chaoso perspektyvas.

Tačiau nešvankiausias dalykas šioje istorijoje vis tik yra tai, kad dar neseniai perspektyviu politiku laikytas žmogus išviešino moters žodžius, pasakytus privačiai, tikintis vyriško sugebėjimo saugoti mažas paslaptis. Taigi, galimas daiktas, E. Masiulis dar prieš teismo posėdį yra pasiryžęs atsisakyti ne tik politiko profesijos, bet ir vyro diskrecijos užkraunamos sunkios / lengvos  naštos.

2018.04.30; 21:35

XXX

 Kelionė oru su prezidente D.Grybauskaite, pasitinkant pavasarį

 

                   kelionėj oru mums padės sparnuotos dvasios

                   iš tolo grįžtantys nematomi dar palydovai

                   o panašiai kaip pamerkta į išpustytą vazą

                   akimirkai pradingsta rausvoji kekė nuo alyvos

 

                    vis tiek girdėtis šlamesiai nei plyštų šilkas

                    o kartais šitaip trata išvalytas žvilgantis vėl stiklas

                    į viršų apačią kilnoja oro masės šiltos

                    ir dar ilgai keliaujame pavasariui patiklūs