Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus, kaip naujos „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ (RFE/RL) būstinės, pasirinkimas yra Lietuvos pastangų remti Baltarusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę rezultatas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Man šios būstinės atidarymas yra svarbus pastangų, kurias Lietuva skyrė padėti Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovams, pripažinimas“, – antradienį RFE/RL Baltarusijos biuro atidarymo Vilniuje renginyje kalbėjo G. Nausėda.
 
Pasak jo, Vilnius visada buvo vieta, „kurioje būrėsi šviesiausi, laisvę mylintis Baltarusijos žmonės“.
 
Šalies vadovo teigimu, po protestų ir represijų bangos, kilusios įvykus Baltarusijos prezidento rinkimams 2020 metais, Vilniuje prieglobstį rado daug šios šalies disidentų, opozicijos veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir kt. Minsko režimo priešininkų.
 
„30 kilomentrų nuo sienos su Baltarusija ir arčiau nei 200 kilometrų nuo Minsko, šie žmonės rado stabilumo, teisės viršenybės ir žodžio laisvės salą. Visišką priešingybę to, kas šiandien egzistuoja Baltarusijoje“, – sakė prezidentas.
 
„Laisva žiniasklaida, šiuo atveju baltarusiškas RFE/RL, kartu su televizijos transliacijomis, priartėja prie pilietinės Baltarusijos visuomenės“, – teigė G. Nausėda.
 
Radijo vadovas Jamie Fly renginyje dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, kuris „visada keldavo telefono ragelį“, už paramą biurui.
 
Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tsikanouskaja taip pat dėkojo Lietuvai už paramą Minsko režimui prieštaraujantiems Baltarusijos aktyvistams bei pažymėjo, kad RFE/RL ir kiti opoziciniai žiniasklaidos kanalai yra ypač svarbūs kovojant su Aliaksandro Lukašenkos režimu.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pažymėjo, esą yra svarbu, jog RFE/RL būstinė atidaroma būtent Lietuvoje.
 
ELTA primena, kad antradienį savo veiklą pradėjo RFE/RL Vilniaus biuras. Toks pat biuras kiek vėliau šią savaitę pradės darbą ir Latvijoje. Vilniaus radijo biure jau dirba 18 žurnalistų, pabėgusių nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo priespaudos. Rygos biuras kiek didesnis – ten darbuojasi apie 40 nepriklausomos žiniasklaidos atstovų. Abu biurai planuoja plėstis.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.01.11; 07:00

Žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Lapkričio 2-ąją, minint tarptautinę dieną, skirtą panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pabrėžė laisvos žiniasklaidos svarbą taikai ir demokratijai, ragino užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus prieš žurnalistus, ypač prieš žurnalistes. Tai jis pažymėjo, nuotoliniu būdu dalyvaudamas Lietuvos su bendramintėmis valstybėmis ir UNESCO Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke (JAV) surengtame renginyje, skirtame neapykantos kalbos ir žurnalisčių saugumo temoms.
 
Pasak pranešimo, renginio diskusijos metu aptarti išpuoliai prieš žurnalistus, ypač kibernetinėje erdvėje, įskaitant priekabiavimą, neapykantos kalbą, grasinimus, internetinių puslapių bei paskyrų socialiniuose tinkluose blokavimą. Akcentuota, kad neapykantos kalbos aukomis dažniausiai tampa žurnalistės.
 
M. Adomėnas, kreipdamasis į renginio dalyvius, atkreipė dėmesį į nerimą keliančias pastarųjų metų tendencijas – autoritarinių valstybių vykdomą žurnalistų persekiojimą, neteisėtą kalinimą. Išskirtinai pažymėjo smurtą prieš žurnalistus Baltarusijoje, Rusijoje ir Afganistane, paminėjo neteisėtą baltarusių žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą.
 
Renginyje buvo pastebima, kad nebaudžiamumas už nusikaltimus prieš žurnalistus skatina tolesnius, neretai dar žiauresnius išpuolius prieš žiniasklaidos atstovus, o žurnalistėms tai kelia dvigubą grėsmę, nes jos gali būti užpultos ne tik dėl savo darbo, bet ir dėl to, kad jos yra moterys. Priekabiavimas internete taip pat kelia skaudžių pasekmių moterims, nes jos patiria fizinį pavojų bei grasinimus išžaginti ir nužudyti.
 
Renginio dalyviai vieningai teigė, kad stipri ir nepriklausoma žiniasklaida yra tvarios, teisingumu paremtos demokratijos pagrindas. Akcentuota, kad tarptautinė bendruomenė turi aktyviai reaguoti į išpuolius prieš žurnalistus bei užtikrinti žurnalistų, ypač moterų, saugumą bei atsakomybę už nusikaltimus prieš žurnalistus ir kovoti prieš neapykantos kalbą.
 
Žurnalistų apsaugos draugų grupės JT Niujorke pirmininkių Lietuvos, Graikijos ir Prancūzijos organizuotame aukšto lygmens renginyje taip pat pasisakė JT generalinis sekretorius António Guterresas, Graikijos užsienio reikalų ministras Nico Dendias, Prancūzijos žmogaus teisių ambasadorė Delphine Borione, JT 76-osios Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas, UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay, „Reporteriai be sienų” ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademikai ir žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.03; 03:00