Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Šveicarijos rinkėjai nuspręs, ar nutraukti šiuo metu su Europos Sąjunga (ES) galiojantį susitarimą dėl laisvo žmonių judėjimo. Apie tai informuoja BBC.
Nutraukimo šalininkai teigia, kad tai leis Šveicarijai kontroliuoti savo sienas ir įsileisti tik pageidaujamus imigrantus. Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu oponentai tvirtina, kad toks žingsnis įstumtų sveiką šalies ekonomiką į recesiją, o šimtai tūkstančių Šveicarijos piliečių netektų galimybės laisvai judėti ir dirbti visoje Europoje.
Anot šalies teisingumo ministro, galėtų susidaryti netgi už „Brexit“ blogesnė situacija.
Šveicarija jau seniai nusprendė nestoti į ES, tačiau šalis nori užsitikrinti priėjimą prie Europos ekonominės erdvės. Be to, šveicarai nori bendradarbiauti su Briuseliu ir tokiose srityse kaip transportas, aplinkosauga, moksliniai tyrimai bei švietimas.
Tokių privilegijų kaina buvo prisijungimas prie ES pagrindinių politikos ramsčių, tarp kurių – laisvas judėjimas ir atviros sienos pagal Šengeno sutartį.
Didžiosios Britanijos vėliava
Praėjus pusketvirto mėnesio po „Brexito“, Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai priėmė įstatymą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo iš Europos panaikinimo. Įstatymo projektas pirmadienio vakarą priimtas konservatorių daugumos balsais. Už projektą balsavo 351 parlamentaras, 252 buvo prieš.
Įstatymo projektas numato, kad nuo 2021 metų sausio darbuotojai iš ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos nebeturės laisvos prieigos prie Jungtinės Karalystės darbo rinkos.
Didžioji Britanija sausio 31 dieną po 47 narystės metų paliko ES. Iki šių metų pabaigos dar vyksta pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki tol galioja ir ES taisyklės.
Kokie kriterijai darbo jėgos judėjimui iš Europos į Didžiąją Britaniją galios nuo 2021 metų sausio 1-osios, įstatymo projekte nepatikslinama.
Tačiau premjero Boriso Johnsono vyriausybė jau vasarį pristatė taškų sistemą, kuri suteikia pranašumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad nauja imigracijos sistema bus „tvirtesnė, sąžiningesnė ir paprastesnė“. Ji esą suvaidins „labai svarbų vaidmenį“ gydant šalies ekonomiką nuo koronaviruso pandemijos padarinių.
Jungtinė Karalystė (JK) iškart po „Brexito“ be sutarties spalio 31-ąją nutrauks laisvą žmonių iš ES judėjimą.
„Laisvas judėjimas, kaip dabar, bus užbaigtas spalio 31 d., kai JK paliks Europos Sąjungą“, – sakė JK Vyriausybės atstovė spaudai.
Pasak jos, Vyriausybė ketina „sugriežtinti nusikalstamumo taisykles į JK atvykstantiems žmonėms“. Tai yra dalis griežtos premjero Boriso Johnsono linijos ES atžvilgiu.
„Kitų naujos imigracijos sistemos pasikeitimų, įsigaliosiančių spalio 31 d., detalės šiuo metu yra rengiamos“, – teigė atstovė.
Daugelis šalių nerimauja, kad JK po dviejų su puse mėnesių gali pasitraukti iš 28 valstybių Bendrijos be išstojimo susitarimo.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos planą, kurį pradėjo B. Johnsono pirmtakė Theresa May, jau anksčiau 3,6 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenantys ES piliečiai buvo perspėti pateikti prašymus „nuolatinio gyventojo statusui“ gauti.
Kol kas statusui gauti prašymus pateikė vos 1 mln. žmonių.
Sausį Th. May Vyriausybė tikino kietojo „Brexito“ atveju nutrauksianti laisvą žmonių judėjimas „kuo įmanoma greičiau“, tačiau leidžiant ES piliečiams atvykti „pereinamojo laikotarpio metu“.
Tiesa, atitinkami įstatymų projektai įstrigo Bendruomenių Rūmuose, nesutariant dėl „Brexito“.
B. Johnsonas yra sakęs, kad palaiko kvalifikuotų darbuotojų imigracijos sistemą po „Brexito“, tačiau Dauningo gatvė kol kas neatskleidė šios sistemos detalių.
Savo ruožtu ES piliečius atstovaujantys B. Johnsono kritikai tvirtina, kad jis bando išvengti savo idėjų patikros parlamente, ir nerimauja, jog Didžiojoje Britanijoje jau gyvenantys ES piliečiai gali būti neteisingai apkaltinti pažeidimais.
„Staigus laisvo judėjimo užbaigimas spalio 31 d. lems masinę diskriminaciją potencialiai prieš daugiau nei 2 mln. ES piliečių“, – tviteryje rašė „the3million“ lobistų grupė, vadindama tokį Vyriausybės žingsnį neapgalvotu.
