Laisvės TV

Politinės intrigos

Lietuvos advokatūra

Advokatų garbės teismui antradienį nagrinėjant advokatui Ignui Vėgėlei iškeltą drausmės bylą, nuo jos nusišalino teismo narys Andrius Iškauskas. Pasak I. Vėgėlės, teismo nariui nusišalinti teko paaiškėjus, kad jis anksčiau teisiniame ginče yra atstovavęs viešajai įstaigai „Laisvės TV“.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
 
Kaip Eltą informavo Advokatų garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė, teismo narys A. Iškauskas pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Tiesa, nusišalinimo priežasčių teismo pirmininkė neįvardijo.
 
Nuo I. Vėgėlės bylos nagrinėjimo nusišalinus A. Iškauskui, bylą toliau nagrinės trys iš penkių teismo narių – pirmininkė D. Foigt-Norvaišienė, advokatė Laura Altun ir advokatė Džiolana Tarvainytė. I. Vėgėlė taip pat yra Advokatų garbės teismo narys, tačiau sprendimų savo byloje nepriima.
 
Pats A. Iškauskas pažymėjo, kad Advokatų garbės teismo posėdžiai yra uždari ir komentuoti apie juose priimamus sprendimus jis negali.
„Posėdžiai yra uždari ir joks dalyvis neturėtų skelbti informacijos, kuri buvo sužinota posėdyje“, – Eltai teigė A. Iškauskas ir pridūrė, kad komentuoti teismo posėdžius gali tik teismo pirmininkė.  
 
Eltos kalbintas advokatas I. Vėgėlė, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, teigė, kad antradienio Advokatų garbės teismo posėdis buvo „skandalingas“. Teisininkas tvirtino, jog garbės teismo narys A. Iškauskas nuo bylos nagrinėjo nusišalino, jam pateikus informaciją apie tai, kad jis prieš kelis metus teisiniame ginče atstovavo „Laisvės TV“ interesams.
 
I. Vėgėlei drausmės byla iškelta po „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino kreipimosi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
 
„Posėdžio metu paaiškėjo, kad Advokatų garbės teismo narys A. Iškauskas, kuris yra ir pranešėjas mano byloje (…), prieš keliolika metų vedė seminarą „Laisvės TV“. Man paklausus, ar tai yra vienintelis santykis su „Laisvės TV“ ir ponu A. Tapinu, atsakymas buvo „taip, vienintelis“.
 
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Bet pavyko gauti kelių metų senumo dokumentą, kuriame ponas A. Iškauskas teikė paslaugas „Laisvės TV“. Stipriai apgailestauju dėl Garbės teismui tenkančio gėdingo poelgio, kuomet advokatas nutyli faktus, kad teikė pareiškėjui teisines paslaugas. Teisinės paslaugos buvo teikiamos dėl „Facebook“ paskelbto įrašo, įrašas vadinasi „Ar Tapinas tapo konservatorių įrankiu?“. Ten buvo teiginys, kurį advokatas A. Iškauskas prašė paskelbti kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, advokatas atstovavo „Laisvės TV“, – pasakojo I. Vėgėlė.
 
I. Vėgėlė neslėpė esantis nustebęs, kad A. Iškauskas esą nutylėjo apie anksčiau su „Laisvės TV“ turėtas sąsajas.  
 
„Tai garbės teisme yra absoliučiai neįsivaizduojamas atvejis. Mes nusišaliname reikšmingai smulkesniais atvejais. (…) Tai yra šokiruojantys faktai“, – komentavo advokatas.
 
Galiausiai, pasak I. Vėgėlės, jis, remdamasis informacija apie tai, kad A. Iškauskas anksčiau atstovavo „Laisvės TV“ interesams, pateikė Advokatų garbės teismui prašymą dėl A. Iškausko nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Anot I. Vėgėlės, vėliau buvo pranešta, kad pats A. Iškauskas nusišalino nuo drausmės bylos nagrinėjimo.
 
Kaip anksčiau Eltai sakė Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė, toliau I. Vėgėlės drausmės byla bus nagrinėjama rugsėjo 19 dieną. Detalesnė informacija apie bylos eigą neteikiama.
 
I. Vėgėlei iškelta drausmės byla Advokatų garbės teisme pradėta nagrinėti vasario 28 d.
 
ELTA primena, kad buvusiam Advokatų tarybos pirmininkui, advokatui I. Vėgėlei drausmės byla teisingumo ministrės E. Dobrowolskos iniciatyva iškelta dėl jo viešų pasisakymų pernai rugsėjį apie asmenis, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu. Kaip tąkart pranešė ministrė, advokatui byla iškelta, nes jis savo pasisakymais portale DELFI ir įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ galėjo suklaidint, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti minėtų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešai DELFI paskelbtame I. Vėgėlės komentare jis abejojo paramos medikams per COVID-19 pandemiją ir nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumu, svarstė, ar tokią paramą renkantys subjektai yra tinkamai tikrinami.
 
„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“ – portale DELFI publikuotame komentare dėstė I. Vėgėlė.
 
Dėl šių pasisakymų į teisingumo ministrę E. Dobrowolską kreipėsi „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas. Jis mano, kad I. Vėgėlė savo komentare kalbėjo apie pinigų rinkimų akciją dėl kovinio drono „Bayraktar“ pirkimo Ukrainos kariuomenei. A. Tapinas, kuri po pinigų rinkimų akcijos buvo išvykęs žaisti pokerio į JAV, įsitikinęs, kad advokatas I. Vėgėlė manipuliuoja informacija, siekdamas sudaryti įspūdį, kad parama buvo renkama neskaidriai, neva pažeidžiant įstatymus, nepateikiant ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.08.30; 00:30
Politinės intrigos

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, galimas švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės piktnaudžiavimas Kauno miesto savivaldybės lėšomis nėra susijęs su „konkrečiais švietimo reikalais“.
 
Anot jo, į situaciją reikėtų žiūrėti plačiau ir įvertinti paties visuomenininko Andriaus Tapino, paviešinusio informaciją apie ministrę, veiksmus 2018 m. po mokytojų mitingo, kurį organizavo „Laisvės TV“. Pasak A. Navicko, visuomenininkas tąkart profsąjungai nepateikė visų orgnizavimo išlaidų. A. Tapinas tokius jo teiginius vadina melagingais.
 
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. Navicko teigimu, politikams reikia pateikti visą turimą informaciją apie kanceliarines išlaidas ir „nepalikti jokių abejonių“, tačiau, pažymėjo jis, neturint visų dokumentų, ministrės pulti nereikėtų.
 
„Manome, kad visada geriausia yra pateikti turimą informaciją ir nepalikti jokių abejonių, kad visi žinotų, kaip iš tikrųjų buvo ir nusiramintų“, – Eltai sakė A. Navickas.
 
„Neturint informacijos ir žinant, kad nebuvo tvarkos, tikrai pulti žmogaus nereikėtų. Gerai, kad yra reikalaujama, bet nemanau, kad kažkaip tai turėtų būti susiję su švietimo konkrečiais reikalais ir kol eina pareigas, nemanau, kad čia sietinas dalykas“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
 
A. Navickas išreiškė nepasitikėjimą visuomenininku A. Tapinu
 
LŠDPS pirmininkas A. Navickas neslėpė, kad labiau nei ministre yra nepasitikima visuomenininku Andriumi Tapinu, kuris paviešino informaciją apie galimą J. Šiugždinienės piktnaudžiavimą lėšomis. Vertindamas ministrės situaciją, profesinės sąjungos pirmininkas prisiminė 2018-uosius, kai su A. Tapino įkurta televizija „Laisvės TV“ buvo bendradarbiauta mokytojų streiko metu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Šitoje situacijoje vertinant ministrę, norėtųsi įvertinti ir žmogų, kuris situaciją iškėlė – Andrių Tapiną. Mes kaip tik turėjome per mokytojų streiką 2018-ais metais tam tikrą bendradarbiavimą ir ryšius su šiuo žmogumi. Andrius Tapinas po to, kai mums padėjo mitingą organizuoti, pateikė prašymą apmokėti 5 tūkstančius eurų už organizavimo išlaidas. Ir tada mes paprašėme pateikti išsamią sąskaitą, kurios jis nepateikė“, – pasakojo A. Navickas.
 
Pasak profsąjungos pirmininko, dėl mokytojų protesto akcijos organizavimo ir išlaidų apmokėjimo buvo bendrauta elektroniniu paštu su tuometiniu „Laisvės TV“ direktoriumi Mykolu Markausku. A. Navicko teigimu, jis atsiuntė profsąjungos pirmininkui sąskaitą faktūrą už reklamos paslaugas. A. Navickui paprašius pateikti dokumentus, kam tiksliai buvo išleisti 5 tūkst. eurų, M. Markauskas detalizuotas išlaidas surašė elektroniniu laišku, tačiau, pabrėžė profsąjungos pirmininkas, į sąskaitą faktūrą neįtraukė. Prie susirašinėjimo, kurį matė ELTA redakcija, vėliau prisijungė ir A. Tapinas, patvirtindamas, kad „sąskaitos pateiktos“.
 
„Likimo ironija tame, kad Tapinas, kaip ir tarybos narys, nepagrindė išlaidų. Jie mūsų prašė susimokėti už sceną, už operatorius, kameras ir panašiai, tačiau šitų išlaidų, net kai mes paprašėme pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas, nepateikė“, – sakė profsąjungos vadovas.
 
„Sąskaitą išrašė reklamos tikslais, ir kosminė ta sąskaita iš tikrųjų. Tie mitingai tiek nekainuoja. O kai paprašėme detalizuoti tas išlaidas, nesulaukėme pagrindžiančių dokumentų apie patirtas išlaidas. Situacija yra lygiai tokia pati kaip ir su tarybos nariais“, – pridūrė A. Navickas.
Pasak jo, profesinė sąjunga, nenorėdama likti skolinga, sumokėjo „Laisvės TV“. Vis tik A. Navickas teigia jaučiąs nuoskaudą dėl nepateiktų dokumentų, pagrindžiančių organizuoto mokytojų protesto išlaidas.
 
„Mes, aišku, nenorėjome likti skolingi ir tą sumą sumokėjome, bet išlaidos taip ir buvo nepateiktos“, – teigė A. Navickas.
 
„Žmogus, kuris rėkia ir šaukia už teisybę… Mes matome, kad yra tų neskaidrių dalykų, mes jų neneigiame ir tikrai juos riekia tvarkytis, bet yra žmogus, kuris šaukia, kad vilkas kažką puola, tuos biudžeto pinigus ir klausai ir negali patikėti, kai žmogus toks pats, dėl asmeninės naudos siekdamas nepateikė sąskaitų ir ima iš mokytojų, ir taip nuo streiko nukentėjusių, pinigus, jų nepateisindamas išlaidomis išleistomis, tai tada nedrįsti ir kitų vertinti. Supranti, kad tokiu žmogumi negalima pasitikėti“, – sakė jis.
 
A. Tapinas: A. Navicko teiginiai yra melagingi
 
A. Tapino teigimu, profsąjungos pirmininko teiginiai yra melagingi. Anot visuomenininko, jis pats nebuvo atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. A. Tapinas pabrėžė, kad visas bendravimas vyko per tuometinį įmonės direktorių M. Markauską.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Gerbiamo Andriaus Navicko teiginiai yra melagingi. Aš neteikiau jokio prašymo apmokėti, nes nei tvarkiau, nei buvau atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. 2018 metais techninį mitingo organizavimą vykdė, savo lėšomis apmokėjo Všį „Laisvės TV“, visas bendravimas vyko per tuometį direktorių Mykolą Markauską, todėl kažkuo kaltinti asmeniškai mane yra šmeižikiška“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Tapinas.
 
„Pagal susirašinėjimą matyti, kad Mykolas Markauskas pateikė Andriui Navickui sąskaitą sudarančių išlaidų išklotinę, tačiau Navickas norėjo pamatyti sąskaitas. Po penkerių metų išsakytą Navicko teiginį, kad 4400 eurų plius PVM už renginio, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, scenos pastatymą Kudirkos aikštėje, įgarsinimą, LED ekrano ir kolonėlių nuomą, pasiruošimą ir pilną filmavimą keturiomis kameromis ir tiesioginę transliaciją yra „kosminė suma“, galėtų geriau pakomentuoti renginių organizavimo ekspertai“, – pridūrė visuomenininkas.
 
A. Tapino teigimu, apie situaciją jis sužinojo po Kalėdų, metų pabaigoje, ir paragino M. Markauską nusiųsti A. Navickui išlaidų išklotinę. Gavęs laišką iš A. Navicko, A. Tapinas teigė supratęs, jog problema dėl sąskaitos išspręsta.
 
„Apie situaciją sužinojau po Kalėdų, kas matyti iš susirašinėjimų – gruodžio 27 10.47 Markauskas atsiuntė išlaidų išklotinę, toliau prisegu savo susirašinėjimą su Markausku, nes 10.56 išsiunčiau jam el. laišką dėl problemos sprendimo ir kad mokytojai turi atsiskaityti, todėl turi žinoti, kiek kas kainavo. Markauskas atsirašė, bet po to pažadėjo, kad viską išspręs ir sąskaitas pateiks, ir 11.01 aš jiems abiems išsiunčiau laišką“, – pasakojo A. Tapinas.
 
„Po dviejų dienų gavau laišką iš Navicko ir supratau, kad problema išspręsta. Juolab, kad kitais metais teko bendrauti su Andriumi Navicku, jis kvietė į knygos pristatymus, kitus renginius ir neužsiminė nė žodžio, kad liko kažkokios problemos“, – pridūrė jis.
 
A. Tapinas pabrėžė, kad M. Markauskas 2019 m. pasitraukė iš „Laisvės TV“, jam buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo.
„Skaidrumo dėlei galiu pastebėti, kad Mykolas Markauskas 2019 metais pasitraukė iš Všį „Laisvės TV“, jam taip pat buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo, kurį visi teismai pripažino pagrįstu“, – pažymėjo visuomenininkas.
 
Pykčiai. Slaptai.lt foto

ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
 
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
 
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
 
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.05.16; 07:00
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Nesu didelis žurnalisto Andriaus Tapino gerbėjas. Prisipažinsiu: nemėgstu Laisvės TV, kurioje vedėjas elgiasi taip užtikrintai, taip žaismingai, tarsi viską kuo puikiausiai išmanytų, tarsi viskas jam būtų aišku.

Tačiau A. Tapiną yra už ką gerbti. Būdamas sumanus organizatorius, jis pamėtėjo puikią iniciatyvą – tegul lietuviai nuperka turkišką kovinį droną „Bayraktar“ ir šią mūšio lauke itin efektyvią skraidyklę padovanoja Ukrainos kariuomenei. Pasakė – padarė. A. Tapino paraginta Lietuvos visuomenė pasielgė pilietiškai – paaukojo užtektinai pinigėlių, kad turkiškas kovinis dronas atsidurtų Ukrainoje.

Čia, beje, gražų žestą pademonstravo Turkija. Turkai savo kovinį droną Lietuvai tiesiog padovanojo. Neėmė iš lietuvių eurų. Gal buvo sužavėti lietuvių sąmoningumu, o gal turėjo pragmatiškų sumetimų? Juk toks žingsnis – puiki reklama tarptautinėje arenoje! Kaip ten bebūtų, o už surinktus pinigus mes pajėgėme nupirkti papildomos amunicijos, kuri verkiant reikalinga narsiems ukrainiečių kariams.

Visa tai žinome. O į ką neatkreipėme dėmesio?

Youtube erdvėse aptikau A. Tapino laidą „Lenkų Bober, pralošti Las Vegase pinigai ir Turkish delight“. Remiantis vedėju, ji surengta trumpam sugrįžus iš vasaros atsotogų. Vos prieš keletą savaičių.

Kadangi domiuosi sudėtingais Armėnijos – Turkijos – Azerbaidžano santykiais, puoliau klausyti, ką pasakys A. Tapinas. Žiūriu ir netikiu savo akimis. 54 minutes trunkančiame filme daug dėmesio skiriama Turkijai bei Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Tačiau apie Turkiją – beveik nė vieno gražaus žodžio. O Turkijos prezidentas ne tik kritikuojamas, bet keliuose epizoduose iš jo net tyčiojamasi. A. Tapinas, žinoma, įžeidžiančius epizodus tik pasiskolinęs iš kitų informacijos šaltinių, juos vien žaismingai vertina, ne jis – jų autorius, tad pats juridiškai – niekuo dėtas.

Andrius Tapinas. Laisvės TV. Youtube.com

Mano nuostata tvirta: jei Turkija padovanojo „Bayraktarą“, tai dar nereiškia, kad mes, lietuviai, neturime teisės kritikuoti šios šalies, jos vadovų. Ir vis tik minėtas videopasakojimas dvelkė tendencingu vienpusiškumu. Turkija – beveik blogio įsikūnijimas. Ten jokios demokratijos – vien veidmainystės, dvigubi standartai, politinės intrigos.

O Lietuva, be abejo, šventa? Ar tikrai? Kodėl A. Tapinas, analizuodamas Turkijos tikras ar tariamas klaidas, pavyzdžiui, nekritikuoja Lietuvos parlamentarų, kurie kadaise Seime paskelbė rezoliuciją, esą turkai kalti dėl armėnų genocido (1914-ieji), nors nė vienas iš mūsiškių, įskaitant istorikus bei politologus, nebuvo nė sykio pravėrę turkiškų archyvų? Ar galima Lietuvą vadinti civilizuota, garbinga šalimi, jei ji kaltininkus nurodė nesusipažinusi su pirminiais šaltiniais – su tuo, kas svarbiausia? Šaipykis, kiek geidžia širdis. Bet nesišaipo…

Kodėl A. Tapinas neįvertino, sakykim, nutikimo 2019-ųjų gruodį, kuomet Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan į Vilnių pakvietė turkų istorikus, kad šie Lietuvos visuomenei papasakotų turkiškąją versiją apie tragiškus 1914-uosius, bet turkų mokslininkai, tyrinėtojai, ekspertai nebuvo įleisti į Lietuvos Mokslų Akademiją? Prieš tai mūsų Mokslų Akademijoje buvo išsamiai išdėstyta armėniškoji versija, o štai turkams prieš pat nosį užtrenkėme duris. Turkai savąją paskaitą buvo priversti organizuoti viešbutyje. Taip elgtis, kaip pasielgė mūsų Mokslų Akademija, – demokratiška, civilizuota? Šaipykis ironiškai, piktai, šaipykis subtiliai ar drastiškai. Bet nesišaipo…

Kuo remiantis A. Tapinas tvirtina, esą Turkija palaikė 2020-ųjų rudenį karinę operaciją surengusį Azerbaidžaną … tikėdamasi pigesnių dujų ir naftos? Taip, 2020-ųjų rudenį Baku kariniu būdu susigrąžino jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabacho regioną (didžiąją jo dalį). Taip, beveik pusantro mėnesio trukusiame kare azerbaidžaniečiams talkino Turkija. Bet Turkija parėmė Azerbaidžaną ne vien pragmatiškais sumetimais. Karabachas, remiantis šiandien Pasaulyje galiojančiais teritorinio vientisumo principais, – neatskiriama Azerbaidžano dalis. Azerbaidžanas kantriai laukė beveik tris dešimtmečius, kada gi Europa padės jam atkurti teritorinį vientisumą. Deja, tiek Europa, tiek JAV žaidė dvigubus žaidimus – nespaudė, kad armėnai išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Karabacho. Tad kas čia keisto, jog Azerbaidžanas vieną dieną pritrūko kantrybės, o jį šioje operacijoje palaikė gimininga nacija – turkai. O gal pagalba atkuriant teritorinį vientisumą – nuodėmė?

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kita svarbi tema. A. Tapinas minėtoje laidoje labai smulkiai dėstė, kas, kur ir kodėl klysta. O apie tai, kad 2020-ųjų rudenį Armėnija, kuomet Azerbaidžanas jėga vadovo Karabachą, apšaudė net tris stambius Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu, – mirtina tyla. Bardoje, Giandžoje ir Tertere žuvo kelios dešimtys civilių, įskaitant vaikus ir moteris, sugriauta dešimtys pastatų. Armėnija tuomet pasielgė lygiai taip pat, kaip šiandien elgiasi Rusija, apšaudydama Ukrainos miestus. Rusiją smerkiame, kad žudo ukrainiečius. Turkiją barame už karinius veiksmus prieš kurdus. O štai apie Armėniją – nė vieno pikto žodžio. Jokių pasmerkimų. Jokių pasišaipymų.

Eidami tokiu keliu, kurį pasirinko A. Tapinas minėtame videokomentare, turėtume kritikuoti ir JAV prezidentą Joe Bideną. Kaip bežiūrėsi, Amerikos prezidentas – ypač garbaus amžiaus. Mėginimai žvaliai ristele bėgti per pievą link žurnalistų, – neįtikinami. Vis labiau į akis krenta epizodai, kuomet prezidentas klupinėja lipdamas lėktuvo trapu. Kaip bebūtų skaudu, jis vis labiau primena Leonidą Brežnevą paskutinėmis vadovavimo Sovietų Sąjungai dienomis. O juk viešai dar žadėjo, jog sieks antrosios kadencijos. Perfrazuojant A. Tapino pastabas apie Turkijos prezidentą, norėtųsi paklausti, ar Amerika nejaučia gėdos, kuomet į svarbiausią šalies postą išsirinko garbaus amžiaus senuką? Nejaugi vienoje iš galingiausių pasaulio valstybių nėra nė vieno bent kiek rimto, patyrusio ir tuo pačiu bent kiek jaunesnio politiko, kuris būtų galėjęs pakeisti J. Bideną?

Analizuotinas ir ne itin senas Lietuvoje reziduojančio JAV ambasadoriaus akibrokštas, kuomet jis atėjęs svečiuosna pas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorių subtiliai nurodinėjo, kokių temų lietuviams kelti nevalia. Ambasadorius, be abejo, pageidavo, kad Lietuvos istorikai liautųsi nagrinėję žydams nemalonias temas. Panašų vizitą anuomet pas LGGRTC vadovą surengė ir tuometinis Izraelio ambasadorius. Jis piršo tą pačią nuomonę. Kiek čia progų patyčioms? Juk Amerika demokratiška, tad kaip demokratinės valstybės pasiuntinys drįsta įkalbinėti demokratinės Lietuvos istorikus vadovautis dvigubais standartais, atsisakyti objektyvumo, imtis savicenzūros?

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

O kodėl dar nepasišaipius iš Popiežiaus Pranciškaus? Juk Šventasis Tėvas kadaise į Vatikaną atvykusiam Vladimirui Putinui įteikė Taikos angelo medalį. Rusija didžiojo karo prieš Ukrainą tą dieną dar nebuvo pradėjusi, bet tuo metu Kremlius jau buvo sutrypęs Čečėniją, išžudęs nepriklausomybės siekusius Čečėnijos lyderius Džocharą Dudajevą, Zelimchaną Jandarbijevą, Aslaną Maschadovą, iš Gruzijos atėmęs du regionus, susprogdinęs gyvenamuosius namus Maskvoje ir Volgodonske, Londone radioaktyviuoju poloniu nunuodijęs Rusijos nusikaltimus demaskavusį buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką. Taip pat ir prieš Kijevą rengė bjaurių provokacijų, kai ukrainiečiai kovosi už demokratiją ir laisvę Maidane. Štai kokiam žmogui Vatikano lyderis ant kaklo pakabino Taikos angelo medalioną, spaudė dešinę, kantriai laukė vėluojančio beveik 50 minučių!

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Taigi temų pašaipoms, ironijoms, kritiniams reportažams, straipsniams, videopasakojimams, – apstu. Tik būkime nuoseklūs, sąžiningi, principingi. Pasiėmę rankon padidinamąjį stiklą žvelkime į visas puses.  

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.08.13; 18:00       

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Andriui  Tapinui nepavyko įrodyti, kad P. Gražulio teiginiais buvo pažeisti  jo garbė ir orumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ką tik atmetė Laisvės TV“ savininko A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.

Teismo motyvas – A. Tapino ieškinys nepagrįstas, todėl A. Tapinas turės dar ir atlyginti P. Gražulio gynybos išlaidas –  2420 eurų.

A. Tapinas ieškinyje skundėsi, kad nors P. Gražulis teigia pajuokavęs, bet po Seimo nario pareiškimo jam nuolat teko teisintis verslo partneriams ir pažįstamiems, o dalis užsakovų net atsakė jo paslaugų.

A. Tapino manymu, P. Gražulis, kelias dienas iš eilės kartodamas neva melagingus teiginius, taip keršijo jam ir „Laisvės TV“. Apie tai rašė net užsienio žiniasklaida, A. Tapinui dėl to priekaištavo buvusi jo žmona.

A. Tapinas kartu su advokatu teigė, kad prašo 10 000 EUR žalos atlyginimo dėl to, kad P. Gražulis esą sąmoningai skleidė melagingą žinią.

Tuo tarpu Seimo narys teisme gynėsi, kad „pagrindinė pono Tapino mintis ir tikslas buvo mane pažeminti ir suniekinti, padaryti homoseksualu. Jis mane persekioja – kada buvau Gargžduose, jis norėjo atvažiuoti su savo komanda ir padaryti, kad nelaimėčiau rinkimų“.

Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

P. Gražulis teigė, kad jis suklydo sąžiningai, nes kai jį pradėjo klausinėti žurnalistai, jis nežinojo, apie ką kalbama. Nes kai paskubomis peržiūrinėjo Kultūros komiteto posėdžio įrašą, tai jame nepamatė jokio pusnuogio vyriškio, todėl pagalvojo, kad A. Tapinas galėjo sukurti vaizdo montažą, ką nors įterpti į vaizdo medžiagą, todėl norėjo pašaržuoti. „Jis žemino mane, per rinkimus bandė paniekinti – gavo atgal“ – sakė P. Gražulis.

Teismas konstatavo, kad: „nagrinėjamoje byloje Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo garbės ir orumo pažeidimą, todėl taip pat nėra pagrindo įpareigoti Atsakovą paskelbti paneigimą ir atlyginti Ieškovui neturtinę žalą … Visuotinai žinomas ir šalių teisme patvirtintas viešas neigiamas ginčo šalių požiūris į vienas kitą leidžia konstatuoti, kad vaizdo įrašą matę ar kitaip sužinoję apie Atsakovo pasisakymą, jog už jo nugaros buvo apsinuoginęs vyras, kiti asmenys neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pastarasis vyras buvo Ieškovas. Tuo pačiu labiau tikėtina, kad Atsakovas dėl esamų nesutarimų su Ieškovu pasirinko tokį saviraiškos būdą, kaip pats nurodė – ironizavo (teisme nurodė, jog šmaikštavo). Ar tai tinkama saviraiška Seimo nariui, tai yra ne šios bylos dalykas. Tačiau akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog Atsakovas sakė netiesą, ką jis patvirtino ir teisme. Teismui nepateikti įrodymai, kad dėl ginčo informacijos paskleidimo Ieškovas ar kiti jam reikšmingi asmenys realiai patyrė materialinius nuostolius ar turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų nepatogumų, kurie patvirtintų garbės ir orumo pažeminimą bei neturtinės žalos pagrįstumą… Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Ieškovas pakankamai neįrodė, jog Atsakovo nurodyta informacija pažemino Ieškovo garbę ir orumą, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, o ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas“.

Informacijos šaltinis: tekstą atsiuntė Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis

2021.08.14; 09:40

Aktualijos

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti paklausimą, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
 
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas praleido įstatymų nustatytą minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) terminą tokiam paklausimui pateikti”, – teigiama išplatintame teismo pranešime.  
 
ELTA primena, kad Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimas prašė KT išaiškinti, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
 
Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.13; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Dvyliktasis Seimas skaičiuoja paskutines savo darbo dienas. Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, tikėtina, kad paskutinis šio Seimo posėdis gali įvykti lapkričio 11 d. Tai ji sakė ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pristatydama kitos savaitės darbotvarkę.

Vienas iš neužbaigtų darbų yra parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), – sakė R. Baškienė. Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš partiją „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams ir ar nereikėtų pakartoti Seimo rinkimų daugiamandatėje ir nurodytoje vienmandatėje apygardose. Pasak R. Baškienės, šis klausimas bus pradėtas svarstyti lapkričio 10 d., bet gali būti pratęstas ir lapkričio 11 d.

Prieš tai LLRA-KŠS rinkimų rezultatus apskundė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), bet ši esminių pažeidimų agitacinėje rinkimų kampanijoje neįžvelgė. Neįžvelgė jų ir Prezidento teisininkai.

Bet ar Kreipimosi į KT projekto svarstymas Seimo posėdyje lapkričio 10 d. turi prasmę?

Kaip žinia, Seimas ne vėliau, kaip per 24 valandas po to, kai Vyriausioji Rinkimų Komisija paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, turėjo būti supažindintas su LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektu, ir po to, ne vėliau, kaip per 48 valandas, kreiptis arba nesikreipti į KT. Terminai suprantami. Valstybė negali ilgai gyventi nežinioje.

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Akivaizdu, kad lapkričio 10 d. priimtas teigiamas Seimo sprendimas bus, švelniai tariant, gerokai pavėluotas, o todėl teisiškai nemotyvuotas apriori. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį KT turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Tačiau valdančioji dauguma nutarė, kad Kreipimosi į KT klausimas svarstytinas, nes Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, o todėl ir 48 valandų terminas gali būti ištęstas tiek, kiek reikia valdančiajai daugumai.

Dėl to, kad Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, Seimo narys p. Česlav Olševski lapkričio 6 d. apkaltino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris, neva, neįvykdė savo pareigų, laiku nepateikęs Seimui svarstyti Kreipimosi į KT projektą (15min.lt: „Česlav Olševski: Ar Seimo pirmininkui suteikta galia pažeisti įstatymus?“). Pasak jo, LLRA-KŠS spalio 31 d. 20 val. 19 minučių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Taigi, pasak Seimo nario, Kreipimosi projektas išsiųstas spalio 31 d. 20:19 minučių, praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas, anot jo, neatliko savo pareigų, o viešai pateikia klaidinančią ir melagingą informaciją. Pasak jo, Seimo Pirmininkas lapkričio 3 d. vietoj to, kad informuotų Seimo narius apie gautą dokumentą, organizuotų Seimo posėdį, nusprendė, kad Seimas – tai aš ir paskelbė nesikreipsiantis į KT. Maža to, pamelavo, kad neva LLRA-KŠS pavėlavo pateikti Kreipimosi į KT projektą.

Seimo narys p. Česlav Olševski, deja, nesugebėjo nurodyti, kokius Konstitucijos ar įstatymų straipsnius pažeidė Seimo Pirmininkas. Nes tokių nėra.

Kai dėl LLRA-KŠS pavėlavimo pateikti Kreipimosi projektą Seimo Pirmininkui, tai pastarasis teisus.  

Gal aš ir klystu, bet Seimo narys p. Valdemar Tomaševski šeštadienio, spalio 31 d., vakare, 20:19 val. nenusiuntė Kreipimosi projekto Seimo pirmininkui jo adresu  Viktoras.Pranckietis@lrs.lt, o nusiuntė į Seimo priimamąjį priim@lrs.lt. Tai matyti iš sunkiai įskaitomos laiško siuntimo-gavimo faksimilės, pateiktos Č. Olševski straipsnyje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nežinau, ar privalėjo dirbti Seimo priimamasis vėlų šeštadienio vakarą, ir dar prieš Vėlines. Nežinau, taip pat, ar Seimo priimamasis privalo informuoti visus Seimo narius apie gautą laišką, ar tik Seimo Pirmininką, jei laiškas adresuotas visam Seimui, t.y., visiems Seimo nariams. Bet tai, kad laiškas pasiekė Seimo Pirmininką praėjus 25 val. po galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo VRK (Seimo Pirmininkas tvirtina, kad jo elektroniniame pašte nurodytas būtent toks laiško gavimo laikas, ir tai nesunku patikrinti), yra, matyt, paties V. Tomaševskio nesusivokimo situacijoje pasekmė. Nesusiprato p. V. Tomaševski pranešti telefonu Seimo Pirmininkui, kad yra skubus reikalas, kad Seimo priimamojo pašto dėžutėje jo laukia skubus laiškas. Tik tokiu atveju nereikia kaltinti Seimo Pirmininką ir klaidinti Lietuvos žmones.

Tačiau, tarkime, Konstitucinis Teismas atsižvelgs į praleistą 24 valandų terminą dėl pateisinamos priežasties, dėl šventinių ir kitokių nesusipratimų Seimo darbe. Bet juk jau pirmą darbo dieną po Vėlinių, antradienį, lapkričio 3, Kreipimosi projektas pasiekė Seimo narius. Jei 48 valandų terminą Kreipimosi projekto apsvarstymui ir Kreipimosi pateikimui KT pradėti skaičiuoti nuo trečiadienio 00:00 valandų, tai Seimo plenariniame posėdyje numatytas svarstyti klausimas, kurio pradžia – lapkričio 10 d. 10:35 val., įvyktų po 154 su puse valandų. Nemanau, kad KT pateisins tokį vėlavimą. Konstitucinis Teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų termino reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas tvarkingai surinkti parašus Kreipimosi projekto svarstymo įtraukimui į Seimo posėdžio dienotvarkę nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ar ne geriau būtų paprasčiausiai išimti beprasmį Kreipimosi į KT klausimą iš Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkės? Tai būtų protingiausia, ką gali padaryti nueinanti valdančioji dauguma, ruošiantis sekantiems Seimo rinkimams. Priešingu atveju rinkėjų atmintyje išliks jos teisinis nihilizmas Seimo darbe. Tai liudija ir Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad nustatytas terminas Seimui kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d., ir konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. “Jei Seimas net ir priimtų tą sprendimą kreiptis, mano galva Konstitucinis Teismas atsisakytų jį nagrinėti, nes yra praleistas kreipimosi terminas“, – portale 15min sakė V.Sinkevičius.

2020.11.09; 15:00

Politinės intrigos

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį vertino Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundą dėl žurnalisto Andriaus Tapino iniciatyvos – prieš rinkimus leisto laikraščio „Viso gero, Valdemarai?“. VRK nusprendė pripažinti leidinį neigiama politine reklama, tačiau neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo, o surinktą medžiagą nusprendė perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai.
 
„Jame (skunde – ELTA) nurodoma, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, (…) kurios turinys akivaizdžiai nukreiptas prieš kampanijos dalyvį ir jos kandidatus“, – VRK posėdyje šeštadienį LLRA-KŠS skundą pristatė komisijos administracijos atstovė Lina Petronienė.
 
L. Petronienė pažymėjo, kad LLRA-KŠS atstovai ne vieną kartą kreipėsi į VRK dėl A. Tapino veiklos įvertinimo rinkiminės kampanijos metu. Pasak jos, VRK iš savo pusės pateikė užklausas tiek A. Tapino vadovaujamai „Laisvės TV“ dėl spalio mėnesio pradžioje leisto leidinio „Viso gero, Valdemarai?“, tiek pačiai skundo autorei LLRA-KŠS.
 
L. Petronienė taip pat nurodė gavusi atsakymą, kad „Laisvės TV“, kurdama minėtą leidinį, kreipėsi į partiją, prašydama pateikti atsakomąją nuomonę, tačiau jos negavo. Vis dėlto pati partija neigia gavusi televizijos kreipimąsi.
 
Savo ruožtu prokuratūra, taip pat kalbėjo VRK atstovė, dėl LLRA-KŠS gauto skundo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, neužfiksavusi nesantaikos kurstymo fakto ir pažymėjusi, kad politikų statusas įpareigoja būti itin tolerantiškais kritikai.
 
L. Petronienė posėdžio metu taip pat išvardijo politinės reklamos finansavimo taisykles, kalbėjo apie teismų praktikas. Jos teigimu, A. Tapino laidų ir leidinio turinys buvo labiau nukreiptas į rinkėjų raginimą aktyviai balsuoti rinkimuose.
 
„Manytina, kad, vadovaujantis įstatymu, (…) yra pagrindas perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai surinktą medžiagą, kad jie vertintų, ar nebuvo pažeistas Etikos kodeksas“, – apie visą Laisvės TV ir A. Tapino rengtą kampaniją kalbėjo L. Petronienė, pažymėjusi, kad nėra duomenų apie aktyvius partijos veiksmus, siekiant pateikti atsakomąją nuomonę.
 
Kartu ji pastebėjo, kad iš policijos gauta informacija paneigė LLRA-KŠS įtarimus, kad „Laisvės TV“ kampanija buvo finansuota ar kurta kitų politikų interesais.
 
„Nors leidinys yra įvardintas kaip diskusinis leidinys, atsižvelgiant į jo turinį ir pavadinimą, (…) tai laikytina neigiama rinkimų reklama. (…) Pagrindo pripažinti leidinį paslėpta politine reklama mes nematome“, – pažymėjo L. Petronienė, akcentavusi, kad minėtose „Laisvės TV“ kampanijose nėra nustatyta konkretaus naudos gavėjo.
 
„LLRA-KŠS (rinkimuose – ELTA) gautų balsų sumažėjimas atitinka tendencijas“, – atkreipė dėmesį L. Petronienė.
 
A.Tapinas teigia, kad jis ir „Laisvės TV“ nėra politinės kampanijos dalyviai: LLRA-KŠS meluoja
 
Savo ruožtu pats nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavęs A. Tapinas paprašė nušalinti VRK narį Valdemarą Urbaną. Pats narys atsisakė nusišalinti sprendimo priėmime, tačiau VRK nariai pritarė V. Urbano nušalinimui.
 
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

A.Tapinas taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo dvi kampanijos – „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai?“.
 
„Tomaševskio partija, sakydama, kad mes į juos nesikreipėme, meluoja“, – pažymėjo A. Tapinas.
 
Žurnalistas pabrėžė nesutinkąs su VRK nuomone leidinį pripažinti neigiama rinkimų reklama, nes, akcentavo A. Tapinas, jis nėra politikas ir rinkimuose nedalyvauja, o abi vykdytas kampanijas finansavo ne politinių organizacijų atstovai.
 
„Tai neatitinka politinės reklamos apibrėžimo“, – kalbėjo A. Tapinas.
 
LLRA-KŠS: „Laisvės TV“ ir A. Tapino kampanija lėmė prastus partijos rinkimų rezultatus
 
Tuo tarpu LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis apgailestavo, kad skundas esą nagrinėjamas per vėlai. Jis siūlomose VRK išvadose pasigedo pagrįstumo.
 
„Akivaizdu, kad visa akcija turėjo lemiamos įtakos (rinkimų rezultatams – ELTA)“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
 
Jam antrino ir LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
 
„Tokia rinkimų kampanija, toks nežymėtas rinkimų agitacijos mastas ir galimai neskaidrus kampanijos finansavimas, (…) tai čia yra itin šiurkštus rinkimų kampanijos pažeidimas. (…) Nepriėmus griežto ir teisingo sprendimo, mes paliekame landą kitų rinkimų metu elgtis ne pagal galiojančius teisės aktus“, – teigė R. Tamašunienė. Jos teigimu, „Laisvės TV“ sąmoningai neužsiregistravo politinės kampanijos dalyviu, pavadinusi tai „manipuliacija“.
 
Savo ruožtu „Laisvės TV“ vadovė Gabija Milašiūtė taip pat antrino A. Tapinui, pažymėjusi, kad televizijos kuriamas turinys yra satyrinis, o „Laisvės TV“ nėra visuomenės informavimo priemonė.
 
„Laisvės TV“ nėra Laisvės partija, jeigu kam iki šiol neaišku“, – pabrėžė A. Tapinas.
 
Posėdyje LLRA-KŠS palaikyti atvyko ir partijos narys Jaroslavas Narkevičius, partijos deleguota buvusi kandidatė Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Renata Cytacka, Lietuvos liaudies partija.
 
Pasibaigus beveik tris valandas trukusioms posėdžių dalyvių replikoms ir VRK narių diskusijoms, galiausiai VRK nusprendė pripažinti leidinį „Viso gero, Valdemarai?“ neigiama LLRA-KŠS politine reklama, neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo, o visą surinktą informaciją nusprendė perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai tolimesniam įvertinimui. VRK taip pat kreipsis į Seimą, prašydama patikslinti visus trečiųjų asmenų turinio kūrimo politinės kampanijos metu niuansus.
 
Paliko daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus galioti
 
VRK netenkino LLRA-KŠS prašymo panaikinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Posėdyje dalyvavo 10 komisijos narių, visi jie pritarė tokiam sprendimui.  
 
A. Tapinas svarstys, ar sprendimą skųsti, o V. Tomaševskis laukia KT išvadų
 
Kaip Eltai sakė A. Tapinas, jis ir jo komanda sveikina VRK nepripažinus „Laisvės TV“ iniciatyvų šiurkščiu įstatymų pažeidimu, taip pat nepripažinus, kad buvo padarytas politinių kampanijų finansavimo pažeidimas.
 
„O dėl pirmo punkto – kadangi buvo nustatyta, kad tai yra politinė reklama, pasitarsime su mūsų teisininkų komanda ir per numatytą terminą priimsime sprendimą, ar skųsime, ar ne“, – sakė A. Tapinas.
 
Savo ruožtu LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis teigė, kad partija skųs esminį VRK sprendimą dėl daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų palikimo galioti.
 
„Čia turi galutinį žodį tarti Konstitucinis Teismas, atitinkamus kreipimusis mes jau išsiuntėme į Seimą ir prezidentui“, – teigė V. Tomaševskis.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad LLRA-KŠS kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą bei Seimą, reikalaudama pripažinti negaliojančiais Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje, kurioje LLRA-KŠS atstovė R. Cytacka pirmajame rinkimų ture liko trečia ir nepateko į antrąjį Seimo rinkimų turą, taip prarasdama galimybę laimėti Seimo narės mandatą.
 
Per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje LLRA-KŠS neįveikė 5 proc. kartelės ir į 2020-2024 kadencijos Seimą nepateko.
 
LLRA-KŠS taip pat prašo prezidento ir Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Ši partija norėtų KT išvados dėl to, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje A. Tapinui ir VšĮ „Laisvės TV“ vykdant „plataus masto informacinę kampaniją 300 tūkst. egzempliorių tiražu platinant leidinį „Viso gero, Valdemarai?“ nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios reikalavimus politinės reklamos ir agitacijos žymėjimui, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskiriant nuo kitos skleidžiamos informacijos politinės kompanijos laikotarpiu“.
 
Savo ruožtu prezidentas sakė, kad dėl minėto LLRA-KŠS kreipimosi sprendimas bus priimtas po to, kai situaciją įvertins Prezidentūros teisininkai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 06:40
Politinės intrigosSkaitomiausios

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
 
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
 
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
 
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
 
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
 
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
 
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
 
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“. 
 
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
 
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07:14
Aktualijos

Iniciatyva ne tik ant sofos palaikyti mokytojus įgauna pagreitį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iniciatyvą ne tik ant sofos palaikyti mokytojus paremia vis daugiau visuomeninių organizacijų, pritariančių socialiniuose tinkluose platinamai paramos mokytojams iniciatyvai #Palaikommokytojus.

Trečiadienį „Laisvės TV“ visas profesines sąjungas ir judėjimus pakvietė į bendrą pasitarimą, kuriame bus sudėliotas veiksmų planas artimiausioms dienoms.

Dalyvavimą pasitarime patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, jaunieji medikai, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos odontologų rūmai, Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, VU dėstytojai „Paskutinis prioritetas“.

Prie jų prisijungė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Žemynos progimnazijos moksleivių tėvų atstovai, Lietuvos studentų sąjunga, pramonės profesinė sąjunga.

Palaikyti mokytojus norą deklaravo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos darbuotojų profsąjunga, Nacionalinės filharmonijos profesinė sąjunga, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų sąjungų federacija, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.

Kaip savo paskyroje feisbuke rašo „Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, jeigu norime, kad dar liktų žmonių, kurie lavins mūsų vaikus ir anūkus, kursiančius naująją Lietuvą, dabar yra tas momentas, kai negalima mokytojų palikti vienų.

Jo įsitikinimu, nepakanka 500 ar 1000 savo srities darbuotojų mitingo.

„Šiandien kviesime dar daugiau profesinių sąjungų, kultūros asociacijų įvairios organizacijos – jaunimo, senjorų – galite rašyti man tiesiai. Iki rytojaus susitikimo. #Palaikommokytojus – šį kartą ne tik ant sofų“, – rašo A. Tapinas kvietime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 06:30