Kurilų salas Tokijas laiko Japonijos teritorija
Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pirmadienį lankėsi ginčijamose Kurilų salose, kur pareiškė, kad Rusija nori jose steigti laisvąją ekonominę zoną. Toks pareiškimas sukėlė Japonijos nepasitenkinimą, nes ji Kurilų salas laiko savo teritorija.
Atvykęs į didžiausią Kurilų salyno salą Iturupą, M. Mišustinas pasiūlė atšaukti muitus salose ir sumažinti mokesčius verslui.
„Toks priemonių paketas yra beprecedentis. Mes taip pat svarstome atleisti nuo mokesčių tuos, kurie čia dirba ir investuoja“, – teigė M. Mišustinas.
„Šis specialus reglamentavimas padėtų sustiprinti ekonominį aktyvumą šioje teritorijoje. Pateiksiu šiuos siūlymus Rusijos prezidentui ir bus priimtas atitinkamas sprendimas“, – teigė Rusijos premjeras.
Japonijos Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu dėl M. Mišustino vizito į Šiaurines teritorijas, kaip Kurilai yra žinomi Japonijoje, nusiuntė Rusijai protesto notą ir iškvietė šalies ambasadorių Michailą Galuziną. Šis Japonijos protestą pavadino „nepriimtinu“.
Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, Rusijos Vyriausybės vadovas „lankosi Rusijos regionuose taip, kaip jam atrodo tinkama“.
„Rusijos pusėje yra politinės valios plėtoti gerus santykius su Japonija, mes labai vertiname mūsų ekonominį bendradarbiavimą“, – pridūrė D. Peskovas.
Rusijos URM tvirtino iškvietusi Japonijos ambasadorių ir išreiškusi savo apgailestavimą dėl „nedraugiškų Tokijo žingsnių“.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės kontrolė griežtai supeikė Lietuvos merus, kad daugelis tik siekia įsiteikti rinkėjams kosmetiniais remontais, o pritraukti investicijų, kurios užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą, pastangų nededa. Įspūdingiausia iliustracija – Lietuvoje atsiradę net 108 sporto kompleksai (arenos, salės, baseinai), kuriems išleista ir vis dar leidžiama daugiau kaip 300 mln. eurų. Kai kurie jų vienas nuo kito nutolę nepagrįstai mažu, 6–15 km, atstumu! Toks Europos pinigų, kurie skirti investicijoms ir ilgalaikei gerovei kurti, „pravalgymas“ tiesiogiai koreliuoja su katastrofišku regionų nykimu.
Investicijų pritraukimas – per sudėtinga
Daugelis merų garsiai kalba, kad jiems reikia daugiau galių ir daugiau pinigų, bet nenori pripažinti, kad jų vadovaujamos savivaldybės degraduoja. Vienintelis tikrai realus būdas išsaugoti regionus yra gerai apmokamų darbo vietų pritraukimas, visa kita yra tik tušti plepalai. Tai gali būti arba privačios iniciatyvos, arba valstybinės.
Kaip pastebi Valstybės kontrolė, į laisvąsias ekonomines zonas per 23 metus tėra investuota vos 40 mln. eurų ir 2/3 teritorijų iki šiol nenaudojama. Absoliuti dauguma ES lėšų skiriama trumpalaikės vertės priemonėms. Statybų metu dar sukuriama šiek tiek darbo vietų, tačiau vėliau dažniausiai tokie objektai tik melžia biudžeto pinigus. Pasibaigus 2007–2014 m. projektams, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. Atrodytų, buvo gera proga pasimokyti, pažiūrėti į emigracijos statistiką ir nebekartoti senų klaidų. Ne, trukt už pradžių, vėl iš pradžių. Štai Šiaulių miesto savivaldybė nutarė vietoj investuotojų pritraukimo, ES pinigais suremontuoti pagrindinę Prisikėlimo aikštę, Saulės laikrodžio aikštę, kelias centrines gatves ir Talkšos ežero pakrantę. Kaip tai padės išlaikyti gyventojus, kurių miestas neteko jau trečdalio?
Kitas būdas regionams tapti patrauklesniems yra pritraukti valstybinių investicijų. Kaip efektyviausia priemonė yra valstybės institucijų ir tarnautojų iškėlimas iš sostinės. Sostinės visame pasaulyje ir taip yra traukos taškai, o nutolusiems regionams kaip tik būtinas paskatinimas. Toks valstybės įstaigų iškėlimas propaguojamas visame pasaulyje. Danija nuo 2015 m. jau iškėlė 4 tūkst. darbo vietų, o pamačiusi sėkmingus rezultatus, neseniai patvirtino planus iškelti dar 4 tūkst. Lietuvoje šia linkme toliau kalbų nepasijudinama. Vos koks ministras prakalba apie iškėlimą, tuoj kyla didžiausias triukšmas ir net menka politinė valia greit išgaruoja. Valstiečių partija, kuri žadėjo gaivinti regionus, apgavo rinkėjus, nes nieko iki šiol nepadarė perkeldama tarnautojus iš sostinės. Ministras Veryga net priešingai uždarinėja regionų gydymo įstaigas ir visas paslaugas kelia į Vilnių bei Kauną.
Dėmesys – statyboms
2007–2013 m. ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 mln. Eur, o 2014–2020 m. paramos laikotarpiu skirta dar daugiau – 1,2 mlrd. Eur. Deja, dauguma pinigų bus „pravalgyta“. Kaip parodė apklausa, 77 proc. savivaldybių nesirūpina konsultavimo, pagalbos investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan. paslaugomis, 88 proc. netaiko lengvatų, kurios priviliotų investuotojus, tačiau visas 100 proc. savivaldybių pasiruošusios ES lėšas nukreipti į statybas.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Statybos irgi gali būti būdas ekonomikai gaivinti. Investavus viešųjų pinigų į nepatrauklią vietovę, ja susidomi privatininkai, o vėliau atsikrausto gyventojai ir smulkus verslas. Užsienyje gausu pavyzdžių, kaip panaudojus viešąsias investicijas atgimsta degradavę rajonai. Hamburge – uosto kvartalas, Kopenhagoje – Popieriaus sala, Malmėje – vakarinis uostas. Lietuvos savivaldybėms sunkiai sekasi taip efektyviai panaudoti investicijas, nors yra bandymų.
Vilniuje prie Vilnelės dar nuo sovietmečio gražioje vietoje ilgai buvo apleistas pramoninis kvartalas, kuriame rinkosi valkatos ir girtuokliai. Vilniaus miestas URBAN pinigais apsiėmė nutiesti naują Aukštaičių gatvę, sutvarkyti šalia esančius Misionierių sodus, upės pakrantę, iškuopti gretimus tvenkinius. Teritorija tapo patraukli plėtotojams, kurie ėmėsi statyti naujus gyvenamuosius namus, tuomet šalia atsiras poreikis smulkiam verslui kavinėms, kirpykloms, darželiams ir kt. Taip Vilniuje vietoj apleistos erdvės bus pritrauktos privačios investicijos, apsigyvens žmonės ir atsiras naujas Paupio kvartalas. Be viešųjų investicijų nekilnojamasis turtas Paupyje būtų per brangus ir neatsirastų pakankamai pirkėjų, todėl ta teritorija galėjo stovėti neišvystyta dar daugybę metų.
Lietuvoje labai aiškiai matosi, kad savo sėkmės raktą atrado Vilnius, ambicijų turi Kaunas, Klaipėda ir kurortai. Visos likusios Lietuvos merai toliau stato daugiafunkcius sporto kompleksus. Tačiau kokia to prasmė, jeigu tai nesulaiko gyventojų nuo išvykimo? Vien tik, kad meras galėtų pasipuikuoti prieš rinkėjus pensininkus naujais suoliukais? O gal Seimui jau laikas pagalvoti kam Lietuvai net 60 merų?
Seimo nariai Naglis Puteikis, Petras Luomanas, Evaldas Jurkevičius, Loreta Graužinienė ir Vytenis Povilas Andriukaitis užregistravo Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisą, draudžiančią tabako gamybą šiose zonose. Ji penktadienį priimta 75 Seimo narių balsais, prieš balsavo 3, susilaikė 18.
Konservatorius Naglis Puteikis sako, kad šiuo įstatymo papildymu siekiama, jog nebūtų skatinama sveikatai žalinga tabako pramonė: „Laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms taikomos įvairios mokesčių lengvatos, jos nemoka kai kurių mokesčių, kurie galioja už tokių zonų ribų dirbančioms kompanijoms“.
Šių metų gegužės 5 dienos rytą Klaipėdoje slapta nuo visuomenės į naujos Klaipėdos šiukšlių deginimo fabriko statybos pradžią rinkosi svečiai iš Klaipėdos savivaldybės, LEZ-o, Suomijos koncerno „Fortum“ vadovai. Apie tai, kad įvyks fabriko statybos iškilmės, žinojo tik labai siauras svečių ir žurnalistų ratas.
Šis renginys net nebuvo paminėtas naujojo Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko oficialioje dienotvarkėje. Tačiau, nepaisant visų slaptumo priemonių, apie tai išvakarėse sužinojo Klaipėdos miesto visuomeninės organizacijos, aktyvūs Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojai ir per kelias valandas sugebėjo suorganizuoti protesto akciją prie šiukšlių deginimo fabriko „Fortum“.
