Jungtinės Karalystės (JK) vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Davidas Frostas pareiškė, kad Londonas neleis ES prižiūrėti JK ekonomikos mainais už glaudžius prekybinius santykius.
Aukšto rango diplomatas akademikams Briuselyje sakė, kad JK siekia po „Brexito“ nusistatyti savus įstatymus ir nebesilaikyti ES primestų „lygaus žaidimo lauko“ taisyklių.
„Tai nėra paprasta derybinė pozicija, kuri, šiek tiek paspaudus, gali keistis. Tokia yra viso šio projekto esmė“, – tvirtino jis.
D. Frostas Laisvajame Briuselio universitete sakė kalbą tuo metu, kai ES valstybės narės rengia derybines pozicijas, kurias išdėstys vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier.
Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, siekia tokio susitarimo su Londonu, pagal kurį JK turėtų sutikti su ES priežiūra mainais už privilegijuotą prieigą prie didžiulės ES bendrosios rinkos.
Vis dėlto D. Frostas, pristatydamas britų premjero Boriso Johnsono poziciją, tvirtino, kad Londonas siekia įprastos laisvosios prekybos sutarties, panašios į tą, kurią ES pasirašė su Kanada.
„Tai yra esminė mūsų vizijos dalis – priimti įstatymus, kurie mums tinka, taip pat, kaip tai gali padaryti bet kuri kita ne ES šalis pasaulyje“, – teigė D. Frostas.
„Jei manote, kad mes sutiksime su ES priežiūra dėl vadinamojo lygaus žaidimo lauko klausimų, tiesiog nematote to, ką mes darome, esmės“, – pareiškė diplomatas.
Vietnamas sekmadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga (ES).
Susitarimą Vietnamo ministro pirmininko Nguyn Xuan Phuco akivaizdoje pasirašė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom, Rumunijos verslo aplinkos, prekybos ir verslumo ministras Stefanas-Radu Oprea ir Vietnamo prekybos ministras Tran Tuan Anhas.
Susitarime numatoma, kad per ateinančius 10 metų dvišalėje prekyboje neliks 99 proc. dabar galiojančių muitų.
Vietnamas, be kita ko, įsipareigojo panaikinti itin aukštus muitus tokioms ES prekėms, kaip automobiliai (78 proc. muito tarifas) ir vynas (50 proc.).
Susitarimas taip pat leis Vietnamo bendrovėms dalyvauti ES viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkoje.
Kad susitarimas įsigaliotų, jį dar turės patvirtinti Europos Parlamentas (EP).
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) atsakomasis žingsnis į JAV tarifus plienui ir aliuminiui buvo teisėtas ir atitinkantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. Tai buvo subalansuotas atsakas į ES požiūriu vienašališką ir nepamatuotą, o kartu ir neargumentuotą prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmą. Pasak diplomato, tiek JAV, tiek ir ES prekybos karai būtų labai nenaudingi. Atvirkščiai, norint išlaikyti JAV ir Europos iniciatyvą pasaulyje, šalys turi veikti kartu.
„Atsakomasis žingsnis yra atitinkantis PPO taisykles. Tai yra balansavimo ir subalansavimo priemonės, kurių privalėjo imtis ES, atsakydama į JAV vienašališką sprendimą. Tai yra visiškai normalus elgesys PPO kontekste. Tą patį daro kitos valstybės. Ar tai būtų Kanada, Meksika ar Kinija, kurios irgi papuolė į JAV nemalonę. Tai yra atsakomosios subalansuotos priemonės, kurios tikrai labai atsargiai pasirinktos, labai atsargiai išanalizuotos. Jos yra proporcingos ir teisėtos. Jos tikrai neprovokuoja tolesnio eskalavimo ar tolesnių veiksmų. Tai yra subalansuotas atsakas į mūsų požiūriu vienašališką ir nepamatuotą ir kartu neargumentuotą veiksmą iš prezidento D. Trumpo administracijos“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.
Pasak diplomato, D. Trumpo argumentai, kad įvesti muitų tarifai apsaugos JAV nacionalinius interesus, yra klaidingi.
„Prezidentas D. Trumpas plieno ir aliuminio muitus ES, Kanadai, Meksikai ir kitoms valstybėms įvedė argumentuodamas nacionaliniu saugumu. Mes manome, kad tokia argumentacija neišlaiko kritikos. Iš prekybos su Kanada, Meksika ar ES JAV nacionaliniam saugumui grėsmė nekyla“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Anot A. Pranckevičiaus, šiuo atžvilgiu ES pozicija yra visiškai priešinga JAV. ES įsitikinimu, prekybos barjerų sumažinimas teikia šalims nepamatuojamą naudą.
„Atvirkščiai, mes manome, kad tarifų ir barjerų sumažinimas, prekybos intensyvumas ir didesni prekybiniai ryšiai ir srautai, ypač tarp dviejų svarbiausių Vakarų pasaulio žaidėjų, JAV ir ES, gali turėti abiem šalims nepamatuojamą naudą mūsų visuomenės ekonominės pažangos ir augimo garantiją ir kartu galimybę Vakarų pasauliui išlaikyti iniciatyvą besikeičiančiame pasaulyje“, – teigė diplomatas.
Taip pat, pasak A. Pranckevičiaus, prekybos karai JAV ir ES šiuo metu ypač nenaudingi dėl kitų valstybių spartaus ekonominio vystymosi. Yra grėsmė prarasti lyderiaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje.
„Prieš 20 metų JAV ir ES galėjo ramiai gyventi žinodamos, kad jos kartu sudaro apie 60 proc. visos pasaulio ekonomikos, o šiandien JAV ir ES kartu paėmus sudaro 48 proc. pasaulio ekonomikos. Jau mažiau nei 50 proc. Kalbant metaforiškai, kontrolinio paketo nebeturime, ypač sparčiai augant Kinijai, Indijai, Brazilijai, Turkijai ir kitoms valstybėms“, – sakė diplomatas.
A. Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad JAV ir ES nesutarimus turi išspręsti ir vėl lyderiauti pasaulyje. Nes tik taip bus užtikrintas demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulis.
Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.
„Jeigu norime, kad išliktų po Šaltojo karo laikų sukurtas demokratijos, taisyklių laikymosi ir teisės viršenybės pasaulis, turime laikytis vieni kitų. JAV ir Europa turi būti kartu. Vienui vieni mes ne tik kad neišlaikysime iniciatyvos, mes galime iš esmės pralošti demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulį, kurį taip juvelyriškai ir atsargiai kūrėme“, – pabrėžė A. Pranckevičius bei priminė Bendžamino Franklino žodžius: „Arba mes laikysimės vieni kitų, arba mus pakars atskirai“.
Pasak A. Pranckevičiaus, ES tikrai nenori jokio karo. Ji yra pirmoji postmoderni XXI amžiaus veikėja, kuri bando valstybių nacionalinius interesus suburti į bendrą interesą, kuris atstovautų joms visoms. Kuri būtų visų interesų bendras vardiklis. Pasak diplomato, istorijoje nėra buvę kito tokio projekto.
„ES nenori jokio karo su niekuo ir nenori pakartoti tų baisių pasaulinių karų, kuriuos sukūrė Europos valstybės praėjusiame šimtmetyje. Būtent tas prisiminimas ir ta istorinė našta mus, kaip europiečius, užprogramavo taikiai per kompromisą ir bendro dialogo būdu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje siekti sprendimų ir skatinti taikaus dialogo kultūrą“, – sako A. Pranckevičius.
Anot diplomato, šiame kontekste ES bet kokie prekybos karai yra labai nenaudingi.
„Nėra kito tokio fenomeno pasaulyje, kur valstybės savanoriškai atiduoda dalį savo suvereniteto, deleguoja galių į tarpnacionalinę instituciją, kad jų pačių interesai būtų geriau apsaugoti, geriau atstovaujami ir vykdomi globaliai. Šiame kontekste prekybos karai ES yra be galo nenaudingi, nes mūsų visų interesai yra tarpusavyje susiję“, – sakė A. Pranckevičius.
Pasak diplomato, prekybos karai ES yra pavojingi dėl galimo lyderiaujančios pozicijos praradimo pasaulio ekonomikoje.
„ES veikia atvirų sienų ir atviros prekybos vidaus rinkoje pagrindu. Taip pat stengiasi atverti prekybą su visu pasauliu. Dėl to iš esmės ES yra pasaulio prekybos superžaidėja, kuri turi daugiausia prekybos sutarčių pasaulyje ir daugeliui svarbiausių ekonominių žaidėjų yra pagrindinė prekybos partnerė. Šiame kontekste Europai prekybos karai yra labai pavojingi“, – teigė A. Pranckevičius.
Pasak diplomato, JAV įvedus muitų tarifus, ES pasielgė priešingai. Ji ir toliau plečia prekybos kelius visame pasaulyje.
„ES, užuot ėjusi tuo pačiu keliu kaip JAV prezidentas, užuot ėmusis ekonominio protekcionizmo kelio ir pradėjusi ginti savo interesą kitų valstybių sąskaita, elgiasi atvirkščiai – rodo tikėjimą laisva prekyba ir PPO ir per pusantrų metų startavo su daugeliu laisvosios prekybos sutarčių – nuo Japonijos iki Australijos. Tuo mes demonstruojame tikėjimą pasaulio prekybos sistema. Sudarydami naujas sutartis plečiame ir Europos prekybos diplomatijos pajėgas“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Diplomatas pažymėjo, kad ES prekybos sutartis su Kanada jau baigta, dabar ji yra ratifikuojama ES valstybių narių. Antradienį ES pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Japonija. Tai yra vienas didžiausių prekybos susitarimų pasaulio istorijoje. Ji bus pateikta ratifikuoti ES parlamente, ES Vadovų Taryboje bei Japonijos parlamente. ES taip pat yra stipriai pažengusi derybose su Australija, Naująja Zelandija, Meksika bei Mercosur.
Pasak diplomato, ES supranta, kad institucijos, kurios buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo, jau reikalauja reformos ir pokyčių. Ne tik Jungtinės Tautos, kurias dažnai kritikuoja JAV prezidentas, bet, be jokios abejonės, ir PPO. Būtent dėl to per pastarąjį viršūnių tarybos susitikimą birželio 28 dieną Briuselyje ES vadovai savo išvadose pasiūlė kelius, konkrečius kelius, kaip gali būti reformuoja PPO.
„Tam, kad ji būtų efektyvesnė, kad ji būtų demokratiškesnė, kad geriau atspindėtų jos narių interesus ir tam, kad iš tikrųjų JAV prezidento baimės ir lūkesčiai būtų atspindėti“, – sakė A. Pranckevičius.
JAV pirmadienį apskundė savo prekybos partneres, kurios atsakomaisiais muitais reagavo į JAV tarifus plienui ir aliuminiui. Šie JAV prezidento D. Trumpo įvesti tarifai ir pagal JAV įstatymus, ir pagal tarptautines prekybos taisykles yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmadienį pareiškė JAV įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris. Tuo tarpu atsakomieji muitai, kuriuos, be kitų, ėmė taikyti ES, anot jo, nusižengia PSO taisyklėms.
Europos namai. Slaptai.lt nuotr.
PPO įteiktas skundas nukreiptas prieš ES, Kiniją, Kanadą, Meksiką ir Turkiją. D. Trumpas tarifus plienui ir aliuminiui paskelbė kovą – ES, Kanadai ir Meksikai iki birželio pradžios buvo suteikta išimtis. Kinija balandį paskelbė atsakomuosius muitus, Turkija – birželio 21-ąją, ES – birželio 22-ąją. Kanados atsakomieji muitai įsigaliojo liepos 1-ąją, Meksikos – birželio 5-ąją.
Tarptautinis valiutos fondas pirmadienį įspėjo, kad dabartiniai prekybos konfliktai netrukus taps didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai. D. Trumpas jau pagrasino naujais 200 mlrd. dolerių importo muitais, be kita ko, automobiliams iš Europos bei kiniškoms prekėms.
Slaptai.lt nuotraukoje: europarlamentarė Dr. Laima Andrikienė, šios apžvalgos autorė.
Lapkričio 26-ąją BNS pranešė, kad Lietuvos Ministras Pirmininkas S. Skvernelis išvyksta į Vengriją, kur 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių vadovai susitiks su Kinijos premjeru Li Keqiang’u, o S. Skvernelis su Kinijos premjeru taip pat dalyvaus atskirame dvišaliame susitikime.
Jo patarėjas užsienio politikos klausimais D. Matulionis sakė, kad premjerai kalbėsis apie Lietuvos maisto produktų eksportą į Kiniją, bendradarbiavimą logistikos bei transporto srityse. O svarbiausia – Lietuva ir Kinija planuoja pasirašyti memorandumą, vadinamą Šilko kelio susitarimu. Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatyta OBOR arba Šilko kelio – ekonominės juostos strategija „padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriama maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP)”, rašoma BNS pranešime. Santykiai su Kinija taip pat bus aptariami regioniniame Vidurio ir Rytų Europos šalių premjerų forume.
Vėliau buvo paskelbta, kad Lietuva ir Kinija Budapešte pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo pagal Šilko kelio strategiją. Štai tokie pranešimai apie fasadinę susitikimo pusę, strategijos tikslus buvo skirti Lietuvos vartotojams. O kas iš tiesų slepiasi už gražaus, net romantiškai skambančio Šilko kelio pavadinimo? Kokios apskritai yra Kinijos vykdomos politikos pasekmės Europai ir konkrečiai Lietuvai? Kokias perspektyvas Lietuvai atveria Ministro Pirmininko S. Skvernelio susitikimas su Kinijos premjeru Budapešte ir ten pasirašytas dvišalis Lietuvos ir Kinijos memorandumas dėl bendradarbiavimo pagal Šilko kelio – ekonominės juostos ir 21 a. Jūrų šilko kelio iniciatyvą?
2013 metai: Šilko kelio strategijos paskelbimas
Jau prieš porą metų rašiau, kad nuo 2013 m. svarbiausias Kinijos prioritetas – Šilko kelio – ekonominės juostos strategija arba OBOR (angl. One Belt, One Road; Silk Road, Economic Belt). Vienas strategijos tikslų – „deatlantizuoti” pasaulį. Paprasčiau pasakius, sumenkinti JAV įtaką pasaulyje, kirsti per ES–JAV ekonominius ir prekybinius ryšius.
Pagaminta Kinijoje
Laikas pradėti įgyvendinti šią strategiją buvo pasirinktas neatsitiktinai: JAV ir ES, dvi didžiausios ekonominės galios pasaulyje, dar buvo neatsigavusios po milžinišką žalą joms padariusios ekonominės ir finansų krizės. Antra, ES ir JAV buvo bepradedančios derybas dėl precedento pasaulyje neturinčio laisvosios prekybos susitarimo TTIP (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership). JAV ir ES jau ir dabar sudaro labiausiai integruotą prekybos zoną pasaulyje, o naujasis susitarimas turėjo panaikinti beveik visus galiojusius prekybos ir investicijų barjerus, kvotas, muitus ir t. t. Laisvosios prekybos susitarimo (TTIP) įsigaliojimo atveju taisyklės ES ir JAV verslui taptų dar laisvesnės, o šios rinkos apsaugos priemonės, galiojančios trečiosioms šalims, griežtesnės. Rinka, turinti 510 milijonų vartotojų ES ir 323 milijonus vartotojų JAV, kurių perkamoji galia yra nepalyginamai didesnė nei daugumos pasaulio valstybių ar regionų, be to, kurios viduje panaikinti prekybos apribojimai, palengvintos investicijos, neabejotinai būtų tokia jėga, su kuria bet kam būtų sunku konkuruoti.
Todėl ir kinai, ir rusai visomis priemonėmis stengėsi išvengti ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties. Globaliame pasaulyje jiems gerokai paprasčiau konkuruoti su ES ir JAV atskirai. Sutarčiai nepritarė ir visokiausio plauko antiglobalistai, neretai maitinami rusiškais ir kiniškais pinigais. Šiais metais Rusija ir Kinija švenčia pergalę: tapęs prezidentu D. Trumpas derybas tarp ES ir JAV nutraukė, nors iki derybų pabaigos tebuvo likęs mažmožis – tik braškę ant torto uždėti.
Šilko kelio strategijos esmė ir Lietuvos vieta joje
Nors Kinijos OBOR strategija pristatoma kaip ekonominio bendradarbiavimo strategija, jos ištakos – Kinijos nacionalinio saugumo, karinių reikalų žinybose, jos esmė – ekonominė ekspansija į Europą, Aziją ir Afriką, tenkinant ekonomiškai sustiprėjusios Kinijos politines ambicijas. Visa ši strategija – tai konservatyvaus militarizmo ir pažangaus ekonominio globalizmo derinys. Strategijos įgyvendinimui 2013–2014 m. įkurtas ne vienas bankas, tarp jų ir AIIB – Azijos infrastruktūros investicijų bankas su 100 milijardų dolerių pradiniu kapitalu, taip pat ir Šilko kelio fondas (angl. Silk Road Fund) su 46 milijardų dolerių kapitalu.
Nemažai į AIIB „bendrą kasą” sunešė senosios Europos valstybės, tarp jų Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos. Tarp šio banko steigėjų ir akcininkų, matyt, neatsitiktinai nerasime JAV bei Japonijos ir Taivano – JAV sąjungininkių regione.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Nors kai kam Lietuvoje atrodo, kad milžiniška, toli esanti Kinija palyginti nedidelės, prie Baltijos jūros prigludusios Lietuvos net neįžiūri, taip nėra. Kinai žemėlapyje brėžia OBOR strategijos įgyvendinimui būtinus šešis ekonominius „koridorius”. Suplanuota, kad tas „šilko diržas“ apjuos daugiau nei 60 valstybių 3 kontinentuose. Vienas iš šešių koridorių, vadinamasis Eurazijos tiltas, baigiasi būtent Klaipėdoje. Iš Kinijos geležinkeliais per Centrinės Azijos valstybes – Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekiją – į Europą, per Rusiją – į Klaipėdą.
Beje, Kinijos pirmasis vicepremjeras G. Zhangas, 2015 m. birželį lankęsis Lietuvoje, ir buvo tas aukščiausio rango pareigūnas, kuris atsako už OBOR strategijos įgyvendinimą. Ne Lietuvos pieno ir mėsos produktų importas į Kiniją domina Kinijos valdžią, ne investicijos į šias pramonės šakas Lietuvoje. Kinus domina Klaipėdos uostas, taip pat inovatyvios pramonės šakos, aukštosios technologijos. Pieno produktai gali būti tik priedas prie svarbesnių dalykų, nors pieno produktų, ypač skirtų vaikų mitybai, kinams labai reikia.
Dar vieną „ekonominį koridorių” kinai tiesia per Pirėjo uostą Graikijoje. 2016 m. birželį Pirėjo uostas „krito”: 63 proc. jo akcijų įsigijo Kinijos valstybinė kompanija „Cosco”. Pirkta už, švelniai sakant, „prieinamą” kainą, kurią padiktavo tuometinė kritinė, krizinė Graikijos ekonominė ir finansinė padėtis.
Pastebimas ypatingas kinų suaktyvėjimas ir Jungtinėje Karalystėje, kur po Brexit referendumo kainos nukrito, kur galima palyginti pigiai nupirkti tai, kas anksčiau buvo neprieinama. Po Jungtinės Karalystės de facto pasitraukimo iš Europos Sąjungos draugystės ir bendradarbiavimo su Kinija turėtų būti dar daugiau. Ne iš meilės, o iš reikalo.
O ir Klaipėdoje jau keleri metai nestinga įvairaus lygio delegacijų iš Kinijos. Joms svarbios uosto plėtros galimybės, uosto infrastruktūra. Kaip nestinga kinų dėmesio ir Lietuvos geležinkeliams. Koridorius yra koridorius… Dabar šioje dėlionėje jau fiksuojame ir Kinijos bei Lietuvos premjerų susitikimą, bendradarbiavimo memorandumo dėl Šilko kelio strategijos įgyvendinimo pasirašymą.
Išvada aiški: matydami Rusijos veikimą mūsų regione, matykime ir tai, ką mūsuose veikia Kinija. Turime ne tik žinoti, bet ir suvokti, kad esame Kinijos strategijos dalis, taigi, turime galvoti apie galimas pasekmes, ne tik ekonomines, bet ir politines.
Užsienio investicijų patikra ES ir Kinijos faktorius
Šiais metais kai kam netikėtai Europos Parlamente pradėtas rengti pranešimas dėl užsienio investicijų patikros. Iš pirmo žvilgsnio atrodo: užsienio investicijos – kas čia gali būti blogo? Juk tai gamybos ar paslaugų plėtra, naujos darbo vietos ir t. t. Žinoma, mūsų valstybės žmonės geriau nei kitur Europoje supranta, kad užsienio investicijos gali turėti ir neigiamų pasekmių, todėl savo įstatymuose esame „įsukę” tam tikrus saugiklius, turinčius apginti mūsų strateginius objektus ir sektorius nuo nepageidaujamų partnerių invazijos, net ir žaidžiant pagal laisvosios rinkos taisykles. Puikiai žinome: saugomės nuo nepageidaujamų Rusijos investicijų. Tačiau ar to pakaks, siekiant apsisaugoti nuo neigiamų Kinijos ekonominės ekspansijos pasekmių – tai klausimas Lietuvos Seimui ir Vyriausybei.
Informacija pamąstymui: nuo 2008 m. finansinės krizės Kinijos investicijos Europos Sąjungos valstybėse narėse padidėjo 10 kartų! – nuo 2 mlrd. eurų 2009-aisiais iki beveik 20 mlrd. eurų 2015 metais. Vien 2016 metais Kinijos tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje siekė 35 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 metais, padidėjimas siekė 77 proc., o lyginant su netolimais 2010 metais padidėjimas sudaro 1500 procentų!!! Tuo pat metu, 2016 metais, ES verslo investicijos Kinijoje sumažėjo 25 proc., ir laukiama, kad artimiausiais metais dėl Kinijos vykdomos politikos, Europos verslui daromų kliūčių ši tendencija išliks.
Kinijos žemėlapis
Kinijos įtakos didėjimas svarbiausiuose Europos ekonomikos sektoriuose, įskaitant aukštųjų technologijų sektorių, kasmet didina Pekino įtaką mūsų kontinente. Pasinaudojant tuo, kad ES yra sutelkusi dėmesį kovai su Rusijos vykdomu terorizmu mūsų kaimynystėje ir iki šiol nematyto lygio kišimusi į ES valstybių politinį gyvenimą, rinkimų kampanijas, Kinija taps ypatingos svarbos išorės jėga, kuri ateityje bus vienas didžiausių iššūkių Europos kaip ekonominės galios išlikimui.
Pietinės Europos valstybės, tokios kaip Graikija, Portugalija, Ispanija ir Italija, kelis pastaruosius metus sulaukė milžiniškų Kinijos investicijų. Tokios apimties, kad šiuo metu ES taryboje, aptariant patikros mechanizmo įvedimo būtinumą užsienio investicijoms Europos Sąjungoje, šios šalys jau reflektuoja Kinijos interesus ir priešinasi tokio mechanizmo ES įteisinimui.
Didžiausios ir galingiausios ES valstybės narės – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė – taip pat yra Kinijos ekonominės ekspansijos taikinys. Lyginant su 2015 metais, Kinijos investicijos vien Vokietijoje 2016 metais padidėjo 10 kartų ir pasiekė 11 mlrd. eurų per metus. Minėtose šalyse Kinija nusitaikė pirmiausia į inovacijų ir aukštųjų technologijų sektorius.
Rytų ir Vidurio Europa – taip pat Kinijos taikiklyje. Pekino iniciatyva 2011 metais buvo sukurtas 16+1 formatas, skirtas mūsų regiono valstybėms. Šio formato susitikime Budapešte ir dalyvavo Lietuvos premjeras S. Skvernelis, į kurį buvo atvykęs Kinijos premjeras. Iki pastarojo susitikimo šešios mūsų regiono ES valstybės narės buvo pasirašę bendradarbiavimo memorandumus su Kinija – Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija. Dabar šį sąrašą papildė ir Lietuva. Ar turėtume dėl to džiaugtis? Tuo labiau, kad mūsų regione Kinijos investicijos iki šiol buvo palyginti menkos, o 16+1 formatas visų pirmiausia Kinijos buvo iš- naudojamas ne investicijų į šį regioną skatinimui, o ES skaldymui ir tarpusavio supriešinimui.
OBOR strategijos įgyvendinimo pradžioje Kinija pirmenybę teikė ES galingiesiems, bet ateis ir mūsų eilė. Tam akivaizdžiai ruošiamasi.
Kuo atsakys Europos Sąjunga?
Europos Sąjunga imasi gynybos, vienas jos instrumentų – investicijų patikros mechanizmo įteisinimas. Jei dėl valstybių, jau atsidūrusių Kinijos „kišenėje“, prieštaravimų nepavyktų to padaryti ES mastu, reikia pasirūpinti turėti reikiamus saugiklius nacionaliniu, mūsų atveju – Lietuvos lygmeniu. Patikros mechanizmo įvedimo iniciatorė yra Vokietija, jau patyrusi atkaklų Kinijos skverbimąsi į aukštųjų technologijų sektorių, dažnai tas įmones, kurios susiję su valstybės gynyba ir saugumu. Kaip ir į inovacijų sektorių, ypatingai svarbų valstybės pažangai ir konkurencingumui pasaulyje.
Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.
Beje, kai kurie Lietuvos verslininkai, dirbantys inovacijų ir aukš- tųjų technologijų srityje, jau prieš kelerius metus man pasakojo apie savo patyrimus, įmonės koridoriuose netikėtai sutinkamus kinus, kurie nežinia kaip pateko į įmonę ir negali (?) paaiškinti, ką jie veikia gamykloje.
Kitas gynybos instrumentas – spausti Kiniją tarptautiniu lygiu, kaip nesilaikančią taisyklių, grubiai pažeidžiančią tarptautinius susitarimus. Kinija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, bet jai iki šiol nepripažintas rinkos ekonomikos statusas. Kitaip sakant, Kinija dažnai žaidžia pagal kitokias taisykles arba visai be taisyklių, o mes, europiečiai, esame priversti laikytis taisyklių, je ne – esame baudžiami.
Trečias gynybos instrumentas – mano jau minėtas ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas, TTIP, dėl kurio derybas Kinijos ir Rusijos džiaugsmui sustabdė JAV prezidentas D. Trumpas. Europos Sąjunga nenuleidžia rankų, dirbame toliau, siekdami derybų atnaujinimo ir sėkmingo užbaigimo. Tiek šį kartą. Nes straipsnis turi turėti pabaigą…
Penktadienis, spalio 21 d. (Briuselis). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia darbo vizitą Europos Vadovų Taryboje, kur kartu su kitų Europos šalių lyderiais aptaria ES ekonomikos ir prekybos su globaliais partneriais klausimus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Europos Vadovų Taryboje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Vienas esminių diskusijos klausimų – rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą dėl ES laisvosios prekybos sutarties su Kanada, kuriai šiuo metu prieštarauja regioninis Valonijos parlamentas. Šiuo metu Valonijos sostinėje Namiure vyksta intensyvios derybos tarp šio Belgijos regiono parlamento, Kanados Vyriausybės ir Europos Komisijos.
Šalies vadovės teigimu, susitarimas su viena iš G-7 valstybių, kurios ekonomikos apimtys yra didesnio masto nei Rusijos, turėtų akivaizdžią naudą visai Europos Sąjungai. Todėl būtina ieškoti būdų, kad visos kliūtys, kurios trukdo pasirašyti šią sutartį, būtų pašalintos
Pasak Prezidentės, susitarimas yra labai aktualus ir Lietuvos eksportuotojams, kurie įsigaliojus sutarčiai sutaupytų daugiau nei milijoną eurų muitų mokesčių per metus. Susitarimas taip pat padėtų pritraukti naujų investicijų verslui, padidintų prekybos apimtis.
Šiuo metu dėl laisvosios prekybos sutarčių ES taip pat derasi ir su kitomis pasaulio valstybėmis, tarp jų ir JAV bei Japonija.
EVT aptariami ir ES vidaus rinkos stiprinimo klausimai. Europos lyderiai patvirtino išvadas, kuriose raginama iki 2018 m. užbaigti energijos sąjungos, skaitmeninės rinkos ir kapitalo rinkų sąjungos formavimą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
