Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo pradėta riboti laivyba. Kaip penktadienio rytą praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas, o bangų aukštis jūroje siekia 4 metrus.
Dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia vienas laivas, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali du laivai.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarų vėjas pajūryje bus stiprus ir penktadienį dieną, jo gūsiai sieks 21–23 m/s.
Sueco kanalas incidento metu. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienį pradedamas oficialus tyrimas dėl to, kaip Sueco kanale įstrigo ir jį bemaž savaitei užblokavo milžiniškas konteinerinis laivas „Ever Given“, agentūrai „Reuters“ sakė kanalo operatorius.
Sueco kanalo tarnybos (SCA) pirmininko Osama Rabie’io teigimu, kovo 23 d. įvykusiame incidente vaidmenį galėjo suvaidinti oro sąlygos, įskaitant stiprų vėją, ar žmogiškoji klaida.
Siekiant nustatyti incidento priežastis, tyrimo metu bus vertinamas laivo tinkamumas plaukioti ir jo kapitono veiksmai, „Reuters“ sakė O. Rabie’io patarėjas kapitonas Sayedas Sheasha.
„Ever Given“ kapitonas yra pasiryžęs bendradarbiauti su tyrėjais, teigė S. Sheasha.
Šešių dienų trukmės kanalo blokavimas sukėlė sumaištį pasaulinėse tiekimo grandinėse, kai 400 metrų ilgio laivas kanale įstrigo šonu ir visiškai sustabdė laivų judėjimą vienu judriausių pasaulyje prekybos kelių.
Manoma, kad po incidento kils kreditorinių reikalavimų banga. Draudimo rinka „Lloyd’s of London“, pasak jos pirmininko, tikisi „didžiulių nuostolių“, kurių bendra suma gali viršyti 100 mln. dolerių.
„Ever Given“ laivo savininkai teigė nesulaukę atskirų reikalavimų atlyginti žalą ar ieškinių.
Daugiau nei prieš 150 metų iškastas Sueco kanalas yra vienas svarbiausių pasaulyje prekybos kelių, pro jį praplaukia 10 proc. visų jūra gabenamų krovinių.
SCA duomenimis, pernai kanalu praplaukė beveik 19 tūkst. laivų, kartu plukdžiusių daugiau nei 1 mlrd. tonų krovinių.
Sueco kanale. EPA – ELTA nuotr.
Milžiniško konteinerinio laivo, užblokavusio Sueco kanalą, savininkai teigia susidūrę su „didžiuliais sunkumais“ bandant ištraukti laivą atgal į vandenį. Šis incidentas privertė Egiptą sustabdyti laivų eismą vienoje judriausių pasaulyje laivybos vietų.
Sueco kanalo tarnyba (SCA) tvirtino bandanti ištraukti įstrigusį 400 m ilgio laivą „Ever Given“, kuris užplaukė ant kanalo pakrantės per smėlio audrą antradienį.
Japonijos bendrovė „Shoei Kisen Kaisha“, kuriai priklauso laivas, teigė susidūrusi su dideliais sunkumais ir atsiprašė už sukeltus didžiulius nepatogumus.
„Bendradarbiaudami su vietos tarnybomis ir laivo valdymo bendrove „Bernhard Schulte Shipmanagement“, bandome ištraukti laivą į vandenį, tačiau susiduriame su didžiuliais sunkumais. Nuoširdžiai atsiprašome už sukeltus Sueco kanale esantiems laivams ir tiems, kurie planuoja plaukti šiuo kanalu“, – teigė bendrovė.
Laivybos specialistams perspėjant, kad įstrigusio laivo ištraukimo operacija gali trukti kelias dienas ar net savaites, Sueco kanalo tarnyba paskelbė „laikinai stabdanti laivybą“ kanale.
Sueco kanalas smarkiai sutrumpina kelionę jūra tarp Azijos ir Europos, nes laivams neprireikia apiplaukti visos Afrikos. Pavyzdžiui, kelionė iš Singapūro į Roterdamą Sueco kanalu yra apie 6 tūkst. km trumpesnė nei plaukiant aplink Afriką.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais . Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone ir susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru.
Šalies vadovas aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. G. Nausėdai, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.
„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.
Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą „Invegos“ veiklą. Pasak prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino prezidentas. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė prezidentas.
Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.
ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.
Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.
Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.
Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.
Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.
Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų, primenama Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Pirmadienį Vyriausybėje rengiamas pasitarimas dėl laivybos Nemunu atnaujinimo.
Atsakingi ministrai, merai ir verslo atstovai tarsis dėl veiksmų, kad ilgiausia šalies upė taptų atvira turistams bei krovininėms baržoms.
Kaip pranešime nurodė ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys, Susisiekimo ministerija numato upės vagos gilinimo darbams skirti 30 mln. eurų, tačiau reikalinga strategija, kad investicijos atsipirktų.
Vyriausybė nurodo, kad sugrąžinus laivus į Nemuną, galima tikėtis didesnių turistų srautų, ekonomiškesnio krovinių gabenimo, menkesnio kelių apkrovimo ir nusidėvėjimo bei mažesnio poveikio aplinkai transporto sektoriuje.
Šiuo metu per televiziją galime stebėti Nacionalinės ekspedicijos Nemunu vaizdus ir grožėtis išskirtine Lietuvos gamtine vertybe – Nemuno upe ir jos slėniu bei aplinkiniu istoriniu palikimu.
Kiti gi kuria planus, kaip sunaikinti šį išskirtinį mūsų visų turtą ir iš to nemenkai pasipelnyti. Seime, baigiantis pavasario sesijai, vos pavyko sustabdyti prasidėjusią Nemuno naikinimo bangą.
