Lietuvoje susitinka trijų Baltijos šalių kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje spalio 28-29 d. vykstančios Baltijos karinio komiteto konferencijos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitinka su Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Martinu Heremu ir Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu.
 
Kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, vadai ir juos lydinčios delegacijos apžvelgs saugumo situaciją regione, įtraukiant vykusių pratybų „Zapad 2021“ analizę ir nelegalios migracijos situaciją bei įžvalgas. Bus aptariami NATO regioninio planavimo aspektai ir naujovės, regioninių gynybos planų aspektai ir Baltijos šalių nenuolatinio Jungtinio štabo elemento (B-CJSE) veikla praėjusiais bei 2022 m.
 
Konferencijoje atskiros sesijos skirtos skirtingų kariuomenės pajėgų rūšių klausimams. Aptariamas Baltijos šalių kariuomenių Sausumos pajėgų, Jūsų pajėgų, Oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos. Tradiciškai apžvelgiama sėkminga Baltijos gynybos koledžo veikla.
 
Pagrindiniai šiuo metu vykdomi trišalio Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo gynybos srityje projektai: tarp Gynybos ministerijų ir kariuomenių – Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), tarp Karinių oro pajėgų – Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET), tarp Karinių jūrų pajėgų – Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON) ir Jūrinės aplinkos suvokimo (MSA) pajėgumo vystymas.
 
Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rotacijos principu rengiami kartą per metus. Praėjusiais metais susitikimas organizuotas nuotoliniu būdu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.30; 06:00

Žygiuoja Latvijos kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos Adaži poligone, baigiantis tarptautinėms pratyboms „Žiemos skydas 2020“, buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos Sausumos pajėgų trišalio karinio bendradarbiavimo. Dokumentą pasirašė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Latvijos Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Georgss Kerlinis ir Estijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas majoras Indrekas Sirel.
 
Pasirašytu dokumentu įtvirtinamas susitarimas nuo ateinančių metų stabdyti trišalio Baltijos bataliono (BALTBAT) projektą pereinant prie naujų bendradarbiavimo formatų. Trijų Baltijos šalių Sausumos pajėgos sutaria ateityje pagrindinį dėmesį skirti bendradarbiavimui žvalgybos, paramos ugnimi, pajėgų apsaugos ir nekinetinių operacijų srityse. Dokumente taip pat apibrėžiamos ir pagrindinės bendradarbiavimo įgyvendinimo 2021 metais priemonės, t. y. dalyvavimas tarptautinėse pratybose, kvalifikaciniuose kursuose, seminaruose, karinėse varžybose, štabų pokalbiuose ir kituose renginiuose.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 metais Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. Nuo 1997 metų pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis.
 
Nuo BALTBAT įkūrimo dienos daugelis BALTBAT karių dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose kartu su Danijos ir Švedijos kariais. 1997-2000 m. BALTBAT buvo ruošiamas vykdyti visas kovines operacijas. Nuo 2001 metų BALTBAT šalys pradėjo atskirus projektus su skirtingomis Skandinavijos šalimis: Lietuva su Danija pradėjo LITBAT projektą, Latvija su Švedija – LATBAT ir Estija su Suomija – ESTBAT. BALTBAT misija buvo baigta.
 
Lietuva mini Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltijos šalių gynybos ministrai sprendimą atkurti BALTBAT, galėsiantį dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose, priėmė 2012 metais, o 2014 metų kovo 18-ąją buvo pasirašytas memorandumas dėl bataliono suformavimo.
 
2020-aisiais metais Baltijos batalionas vykdo budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose. Batalionui priklauso Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 06:00

Rugsėjo 15 d. LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje vyks krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Latvijos gynybos ministro Raimondo Bergmanio (Raimonds Bergmans) susitikimas. 

Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis.
Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis.

Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, NATO sutartas saugumo ir atgrasymo priemones, priimančiosios šalies paramą  atvykstantiems tarptautiniams batalionams.

Pagrindinis ministrų susitikimo tikslas – pasirašyti bendrą pareiškimą, pagal kurį Lietuva ir Latvija bendradarbiaus, siekdamos sinchronizuoti karinės įrangos pirkimus. Tai padės stiprinti regiono saugumą, prisidės prie NATO saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimo ir kitų aljanso iniciatyvų įgyvendinimo.

Ministrai taip pat kalbės apie šių metų liepą Varšuvoje NATO sutartas Baltijos regiono saugumą stiprinsiančias priemones – tarptautinių batalionų kovinių grupių dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

NATO sutarė, kad tokiam tarptautiniam batalionui, kurį sudarys NATO sąjungininkų kariai, Lietuvoje vadovaus Vokietija, Latvijoje – Kanada. Ministrai taip pat apsikeis informacija apie šalių planus ir nuveiktus darbus ruošiantis tarptautinių vienetų atvykimui jau kitų metų pradžioje. 

Ministrams LDK Kunigaikščio Vytenio bendrosios logistikos paramos bataliono vadas majoras Rimvydas Balinskas pristatys batalioną, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti Lietuvos kariuomenės  dalinių logistinį aprūpinimą. Vėliau ministrai apžiūrės bataliono techniką ir ginkluotę, pabendraus su kariais. 

Prieš susitikimą su Latvijos gynybos ministru, krašto apsaugos ministras J. Olekas susitiks su rotacinę pamainą Vytenio batalione baigiančiais JAV kariais. Jiems  ministras įteiks  medalius  „Už tarpusavio paramą“.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.09.15; 05:29