Ryga, kovo 8 d. (ELTA). Latvijos Saeimos deputatas, parlamento Teisės komisijos pirmininkas Juris Jurašas išvyko kovoti į Ukrainą.
Tai antradienį žurnalistams pranešė Janis Bordanas, Latvijos teisingumo ministras, taip pat Naujosios konservatorių partijos, kuriai priklauso J. Jurašas, lyderis.
 
„Galiu patvirtinti, kad jis savo noru pasisiūlė ginti Ukrainos teritoriją ir kovoti su viso laisvojo pasaulio okupantais“, – sakė ministras.
Kol kas nežinoma, ar J. Jurašas atsisakys deputato mandato. Antradienį jis nuotoliniu būdu vadovavo Teisės komisijos posėdžiui.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.09; 08:08

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, lapkričio 13 d. (dpa-ELTA). Latvijoje nevakcinuotiems įstatymų leidėjams nebebus leidžiama lankytis parlamente, taip siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Latvijos Saeima nusprendė, kad parlamento ir savivaldybių tarybų nariai nuo lapkričio 15 d. turės pateikti skaitmeninį imuniteto pažymėjimą, įrodantį, kad žmogus buvo paskiepytas nuo COVID-19 arba po ligos pasveiko.
 
Penktadienį priimtos taisyklės galios iki 2022 m. liepos 1 d. ir bus taikomos tiek posėdžiams parlamente, tiek nuotoliniams posėdžiams. Nauja tvarka taip pat leidžia sustabdyti išmokas parlamente negalintiems dirbti Saeimos nariams.
 
Latvijos radijo duomenimis, 91 iš 100 parlamento narių ir 696 iš 758 savivaldybių tarybų narių turi skiepų sertifikatą.
 
Įstatymas buvo priimtas 62 parlamentarams balsavus „už“, 7 – „prieš“ ir dviem susilaikius.
 
Latvija šiuo metu susiduria su COVID-19 susirgimų banga, dėl kurios buvo paskelbtas iki lapkričio 15 d. galiojantis karantinas.
Tik apie 58 proc. iš 1,9 mln. Latvijos gyventojų yra visiškai paskiepyti.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2021.11.13; 07:43

Turkijos vėliava

Turkijos URM pasmerkė ir pavadino neteisėta ketvirtadienį Latvijos parlamento priimtą deklaraciją, smerkiančią armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.
 
„Šiandien Latvijos parlamento priimtas sprendimas pripažinti 1915 metų įvykius „genocidu“ yra nepagrįstas mėginimas perrašyti istoriją dėl politinių priežasčių. Mes atmetame ir griežtai smerkiame šį neteisėtą sprendimą“, – sakoma Turkijos URM pareiškime.
 
„Užuot vadovavusis tam tikrų sluoksnių, mėginančių sukelti priešiškumą, darbotvarke, mes siūlome Latvijos parlamentui ištaisyti šią klaidą ir paremti pastangas, kuriomis siekiama taikaus sambūvio regione, ypač tarp turkų ir armėnų tautų“, – pareiškė Turkijos URM.
 
Iniciatyvą priimti deklaraciją artėjant Armėnų genocido aukų atminimo dienai iškėlė grupė Latvijos parlamentarų. Ši diena Armėnijoje kasmet pažymima balandžio 24-ąją. Saeima priėmė šį dokumentą balsų dauguma.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
 
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.07; 07:01

Latvijos Saeima balsų dauguma priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias Latvijos stačiatikių bažnyčios (LSB) vadovai turi būti šios Baltijos valstybės piliečiai, išgyvenę šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų. Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
 
Atitinkamos LSB įstatymo pataisos buvo priimtos skubos tvarka. Jos numato, kad LSB vadovas, metropolitai, vyskupai ir kandidatai į šias pareigas turi būti dvasininkai ir Latvijos piliečiai, nuolat gyvenantys šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų.
 
„Pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų įvedimas religinių organizacijų, kurių vadovybė yra už Latvijos ribų, pareigūnams leis sustiprinti šių organizacijų autonomiją ir padės išvengti potencialaus poveikio iš užsienio. Tai savo ruožtu prisidės prie Latvijos valstybės ir visuomenės saugumo“, – sakė žurnalistams Saeimos Žmogaus teisių komisijos vadovas Artusas Kaiminis, kuris ir yra šių pataisų iniciatorius.
 
Rengiant pataisas buvo konsultuojamasi su LSB ir Latvijos URM atstovais. Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi patvirtinti šalies prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:08

Trečiadienį Latvijos Saeimos (parlamento) nariai rinks šalies prezidentą. Į valstybės vadovo postą pretenduoja trys kandidatai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas Egilas Levitas, ombudsmenas Juris Jansonas ir Saeimos deputatas Didzis Šmitas.
 
E. Levito kandidatūrą iškėlė valdančioji koalicija, J. Jansono – Latvijos valstiečių sąjunga, D. Šmito – koalicinės partijos „Kam priklauso valstybė” vadinamoji vidaus opozicija.
 
Kovos dėl Latvijos prezidento posto favoritu laikomas E. Levitas, kuris gali surinkti 55 parlamentarų balsus.
 
Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą renka ne visi piliečiai, o tik parlamento deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo gali eiti prezidento pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas (iš viso – aštuonerius metus).
 
Dabartinio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio įgaliojimai baigiasi šių metų liepos mėnesį. Anksčiau jis pranešė, kad nesieks antros kadencijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.29; 08:16

Latvijos parlamentas patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė”. EPA – ELTA nuotr.

Latvijos parlamentas trečiadienį galiausiai patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“, informuoja „Reuters“.

Kaip skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas „Lsm.lv“, 61 deputatas balsavo už vyriausybę, o 39 deputatai balsavo prieš. 

Penkių partijų koalicijai vadovaus K. Karinis, kuris dar neseniai buvo Europos Parlamento (EP) narys. Koaliciją sudarys penkios iš septynių į parlamentą patekusių partijų, tai jo paties partija „Naujoji vienybė“, Naujieji konservatoriai, liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, Nacionalinis susivienijimas ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV).

Latvija po lapkričio 6 d. vykusių parlamento rinkimų buvo patekusi į politinę aklavietę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 07:45

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis patvirtino konstitucijos pataisas, numatančias atvirą deputatų balsavimą renkant valstybės vadovą vietoj dabartinio slapto. Atitinkamą prezidento sprendimą antradienį paskelbė oficialus leidinys „Latvijas Vestnesis“.

Konstitucijos pataisos įsigalios 2019 metų sausio 1 d. Be to, dar reikia atitinkamai pakeisti Prezidento rinkimų įstatymą.

Latvijos prezidento rinkimai įvyks 2019 metų vasaros pradžioje. Iniciatyvą dėl konstitucijos pataisų iškėlė opozicinis Latvijos regionų susivienijimas. Valstybės vadovo rinkimai yra vienintelis klausimas, kurį šalies parlamentas sprendžia slaptu balsavimu. Visi kiti įstatymų projektai ir sprendimai, taip pat ir dėl pareigūnų skyrimo, priimami atvirai.

Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą slaptu balsavimu renka Saeimos deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas iš esmės atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo negali dirbti prezidento poste daugiau kaip dvi kadencijas (iš viso – 8 metus).

Ankstesni Latvijos prezidento rinkimai buvo surengti 2015 metų birželį. Kova buvo labai įtempta. R. Vėjuonis reikiamą balsų daugumą gavo tik penktame balsavimo rate.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.17; 07:30

Prorusiška „Santarvės“ partija rinkimuose į Latvijos parlamentą surinko daugiausiai balsų, aplenkdama populistus, su kuriais gali sudaryti koaliciją. Šeštadienį įvykusius rinkimus sutepė į šalyje populiariausią socialinį tinklą įsilaužę programišiai, kurie paskelbė prorusišką žinutę.

„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos – „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai – atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.

„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, – žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.

Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.

Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas – penktas su 11,03 proc. balsų.

Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.

Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.07; 10:10

ruskije_nesdajutsa

Po Latvijos parlamento rinkimų susidariusi paradoksali padėtis, kai daugiausia mandatų (31 vietą iš 100) laimėjęs rusiškasis “Santarvės blokas”, nors ir neužsitikrinęs daugumos, gali diktuoti sąlygas formuojant naują vyriausybę.

Latvijos valdžią spausti galimybę gavo ir rusakalbiai Latvijos piliečiai bei neturintys pilietybės – jie sudaro nemažą Latvijos gyventojų dalį. Tai ir atsitiko prieš pat turėjusį prasidėti vyriausybės formavimą, tačiau jau susitarus dėl valdančiosios koalicijos buvo pasukta skaldymo ir konfrontacijos keliu. Viena iš trijų Latvijos partijų, planuojančių suformuoti valdančiąją koaliciją, patyrė skaudų smūgį, kai ją paliko beveik ketvirtadalis išrinktųjų į parlamentą.

Continue reading „Latvijoje neramu”