Latvijos parlamentas
Neskiepyti Latvijos parlamentarai nebebus įleidžiami į Saeimą
Ryga, lapkričio 13 d. (dpa-ELTA). Latvijoje nevakcinuotiems įstatymų leidėjams nebebus leidžiama lankytis parlamente, taip siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, praneša naujienų agentūra dpa.
Turkija piktinasi Latvijos parlamento deklaracija, smerkiančia armėnų genocidą
Turkijos URM pasmerkė ir pavadino neteisėta ketvirtadienį Latvijos parlamento priimtą deklaraciją, smerkiančią armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.
Latvija priėmė įstatymą, pagal kurį šalies Stačiatikių bažnyčiai galės vadovauti tik Latvijos piliečiai
Latvijos parlamentas trečiadienį renka šalies prezidentą
Latvijos parlamentas patvirtino naują vyriausybę
Latvijos parlamentas trečiadienį galiausiai patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“, informuoja „Reuters“.
Kaip skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas „Lsm.lv“, 61 deputatas balsavo už vyriausybę, o 39 deputatai balsavo prieš.
Penkių partijų koalicijai vadovaus K. Karinis, kuris dar neseniai buvo Europos Parlamento (EP) narys. Koaliciją sudarys penkios iš septynių į parlamentą patekusių partijų, tai jo paties partija „Naujoji vienybė“, Naujieji konservatoriai, liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, Nacionalinis susivienijimas ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV).
Latvija po lapkričio 6 d. vykusių parlamento rinkimų buvo patekusi į politinę aklavietę.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.01.24; 07:45
Latvijos prezidentas patvirtino konstitucijos pataisas dėl valstybės vadovo rinkimų
Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis patvirtino konstitucijos pataisas, numatančias atvirą deputatų balsavimą renkant valstybės vadovą vietoj dabartinio slapto. Atitinkamą prezidento sprendimą antradienį paskelbė oficialus leidinys „Latvijas Vestnesis“.
Konstitucijos pataisos įsigalios 2019 metų sausio 1 d. Be to, dar reikia atitinkamai pakeisti Prezidento rinkimų įstatymą.
Latvijos prezidento rinkimai įvyks 2019 metų vasaros pradžioje. Iniciatyvą dėl konstitucijos pataisų iškėlė opozicinis Latvijos regionų susivienijimas. Valstybės vadovo rinkimai yra vienintelis klausimas, kurį šalies parlamentas sprendžia slaptu balsavimu. Visi kiti įstatymų projektai ir sprendimai, taip pat ir dėl pareigūnų skyrimo, priimami atvirai.
Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą slaptu balsavimu renka Saeimos deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas iš esmės atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo negali dirbti prezidento poste daugiau kaip dvi kadencijas (iš viso – 8 metus).
Ankstesni Latvijos prezidento rinkimai buvo surengti 2015 metų birželį. Kova buvo labai įtempta. R. Vėjuonis reikiamą balsų daugumą gavo tik penktame balsavimo rate.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.10.17; 07:30
Latvijos Seimo rinkimuose daugiausiai balsų gavo prorusiška „Santarvė“
Prorusiška „Santarvės“ partija rinkimuose į Latvijos parlamentą surinko daugiausiai balsų, aplenkdama populistus, su kuriais gali sudaryti koaliciją. Šeštadienį įvykusius rinkimus sutepė į šalyje populiariausią socialinį tinklą įsilaužę programišiai, kurie paskelbė prorusišką žinutę.
„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos – „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai – atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.
„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, – žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.
Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.
Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas – penktas su 11,03 proc. balsų.
Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.
Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.10.07; 10:10
Latvijoje neramu
Po Latvijos parlamento rinkimų susidariusi paradoksali padėtis, kai daugiausia mandatų (31 vietą iš 100) laimėjęs rusiškasis “Santarvės blokas”, nors ir neužsitikrinęs daugumos, gali diktuoti sąlygas formuojant naują vyriausybę.
Latvijos valdžią spausti galimybę gavo ir rusakalbiai Latvijos piliečiai bei neturintys pilietybės – jie sudaro nemažą Latvijos gyventojų dalį. Tai ir atsitiko prieš pat turėjusį prasidėti vyriausybės formavimą, tačiau jau susitarus dėl valdančiosios koalicijos buvo pasukta skaldymo ir konfrontacijos keliu. Viena iš trijų Latvijos partijų, planuojančių suformuoti valdančiąją koaliciją, patyrė skaudų smūgį, kai ją paliko beveik ketvirtadalis išrinktųjų į parlamentą.