Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas svarsto šalyje vėl skelbti ekstremalią padėtį. Po susitikimo su valdančiųjų partijų lyderiais jis sakė, kad smarkiai augant infekcijų skaičiui metas vėl pagalvoti apie ekstremalios padėties įvedimą. Tada vyriausybė galėtų lengviau imtis priemonių virusui suvaldyti.
 
Jau kovo viduryje Latvijos vyriausybė šalyje buvo paskelbusi ekstremalią situaciją. 1,9 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje iki šiol registruotos 6 268 infekcijos, 77 pacientai mirė.
 
Pastarosiomis dienomis paros infekcijų skaičiai augo. Apie 70 proc. visų viruso atvejų nuo pandemijos pradžios fiksuota spalį.
 
„Jei esamų saugumo priemonių nepakanka atvejų skaičiui sumažinti, turime greičiau reaguoti, kad nepatektume į situaciją, kai sveikatos sistema nesusidoros su krūviu“, – kalbėjo Latvijos premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 09:15

Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Latvijos vyriausybė kol kas nemato priežasčių visiškai atsisakyti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės Astrave pirkimo. Tai penktadienį pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas.
 
„Latvijos poziciją suformulavo vyriausybė, kuri mano, kad tam tikromis aplinkybėmis mes kol kas neturime priežasčių visiškai, šimtu procentų, atsisakyti Astrave pagamintos elektros pirkimo. Aš turiu pasakyti, kad mano asmeninė pozicija šiek tiek skiriasi nuo vyriausybės pozicijos“, – teigė prezidentas interviu Latvijos televizijai.
 
Anot jo, Europos Komisija jau parengė vieną pasiūlymą šiuo klausimu, kuriam Latvijos ir Estijos vyriausybės pritarė. „Dabar EK tikriausiai tobulina šį pasiūlymą. Jis atspindės Baltijos šalių poziciją dėl elektros energijos iš Baltarusijos AE pirkimo“, – pareiškė E. Levitas.
 
Paklaustas, ar ne keista, kad Baltijos šalys pačios negali susitarti šiuo klausimu, Latvijos prezidentas atsakė, kad „čia reikia mokėti bendradarbiauti“, ir tarpininkas, kurio vaidmens dabar ėmėsi EK, kartais gali būti naudingas.
 
Lietuvai kelia nerimą Astravo AE statyba tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ji kritikuoja projektą, kuris, pasak šalies atstovų, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.04; 03:00

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Latvijos vyriausybė nusprendė dėl naujo tipo koronaviruso plitimo grėsmės paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
„Nepaprastoji padėtis galioja nuo sprendimo priėmimo iki balandžio 14 d., kad būtų apribotas Covid-19 plitimas“, – sakoma Latvijos vyriausybės nutarime.
 
Pasak K. Karinio, nuo kovo 13 d. iki balandžio 14 d. Latvijoje bus uždarytos visos mokyklos, bus mokomasi nuotoliniu būdu. Vaikų darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai galės patvirtinti, kad jie nesilankė naujojo koronaviruso paliestose šalyse ir nekontaktavo su tokiais asmenimis. Laikinai nutraukiama būrelių ir sporto sekcijų veikla.
 
„Nuo kovo 13 d. draudžiami visi vieši renginiai, susirinkimai, eitynės ir piketai, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 200 žmonių“, – pareiškė premjeras.
 
Latvijos vyriausybė taip pat paragino šalies gyventojus susilaikyti nuo kelionių į užsienį. Anot K. Karinio, valdžia padarys visa, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Bet valstybės siena nebus uždaryta.
 
Latvijoje iki šiol patvirtinta 16 užsikrėtimo naujo tipo koronavirusu atvejų, 15 žmonių užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 09:10

Trečiadienį Rygoje prie Latvijos parlamento pastato susirinko apie du tūkstančius mokytojų, reikalaujančių padidinti darbo užmokestį, praneša „Interfax“.

Protesto akciją surengė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profsąjunga. Jų dalyviai rankose laikė mėlynus balionus, ant kurių buvo užrašyta „750 eurų“. Ankstesnė Latvijos vyriausybė praėjusių metų vasarą patvirtino pedagogų darbo užmokesčio didinimo grafiką, pagal kurį minimali mokytojų alga nuo šių metų rugsėjo 1-osios turi sudaryti 750 eurų vietoj 710 eurų. Bet naujoji šalies vyriausybė, patvirtinta šių metų sausį, nusprendė atsisakyti šių planų, teigdama, kad valstybės ižde nėra lėšų.

Protestuotojų plakatai taip pat skelbė: „Už deramą darbo užmokestį mokytojams“, „Reikalaujame pagarbaus požiūrio ir orios algos“, „Deputate, jeigu tu nevykdai įstatymo, susimažink savo darbo užmokestį“.

Su protestuojančiais mokytojais susitiko Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, problema, su kuria susidūrė šalies švietimo sistema, – neefektyvus finansų naudojimas. Todėl jo vadovaujamos vyriausybės uždavinys – patobulinti šią sistemą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.21; 06:00

Latvijos parlamentas patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė”. EPA – ELTA nuotr.

Latvijos parlamentas trečiadienį galiausiai patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“, informuoja „Reuters“.

Kaip skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas „Lsm.lv“, 61 deputatas balsavo už vyriausybę, o 39 deputatai balsavo prieš. 

Penkių partijų koalicijai vadovaus K. Karinis, kuris dar neseniai buvo Europos Parlamento (EP) narys. Koaliciją sudarys penkios iš septynių į parlamentą patekusių partijų, tai jo paties partija „Naujoji vienybė“, Naujieji konservatoriai, liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, Nacionalinis susivienijimas ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV).

Latvija po lapkričio 6 d. vykusių parlamento rinkimų buvo patekusi į politinę aklavietę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 07:45

Janis Bordansas. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis naujuoju šalies premjeru nominavo konservatorių Janį Bordansą, trečiadienį pranešė šalies prezidento biuras.

Naujajai konservatorių partijai vadovaujantis 51-erių J. Bordansas įpareigotas iki lapkričio 21 dienos užsitikrinti parlamento palaikymą savo suformuotam ministrų kabinetui.

Svarstydamas planą sudaryti penkių partijų aljansą, kuris į opoziciją išstumtų laikinojo ministro pirmininko partiją, J. Bordansas savo galimybes sėkmingai suformuoti šalies vyriausybę įvertino kaip „80 proc. prieš 20“.

Naujoji konservatorių partija turi 16 iš 100 vietų šalies parlamente ir aptaria įvairius koalicijos modelius su kitomis partijomis. Tačiau dėl tokio partijų susivienijimo, kuris parlamente turėtų daugumą, kol kas nepavyko susitarti.

Per praėjusį mėnesį vykusius Latvijos parlamento rinkimus centro dešiniųjų vyriausybė prarado turėtą daugumą. Daugiausia balsų surinko prorusiška kairioji „Santarvės“ partija, tačiau jos neparėmė nė viena iš tradicinių partijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 06:51