Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Kultūros min. nuotr.
Trečiadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, kino režisierius Audrius Stonys paskelbė 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.
Aktorius Vidas Petkevičius premiją pelnė už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, menotyrininkė Agnė Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, fotomenininkas Remigijus Treigys – už laiko ženklų poetiką fotografijoje, tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė – už folkloristikos aktualizavimą. Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino daugiau kaip 30 visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
Lietuvos nepriklausomybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda Nacionalinių premijų laureatų pagerbimo ceremonijoje pabrėžė, kad nėra joks atsitiktinumas, kad Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premija yra įteikiamos Vasario 16-osios proga. Kadangi taip kaip kultūra suteikia prasmės žmogaus gyvasčiai, taip ji kuria ir nematomus saitus, mus, piliečius, buriančius į vieną valstybę.
Kreipdamasis į Nacionalinių premijų laureatus, komisijų narius, visus kultūros ir meno kūrėjus ir mylėtojus, sakė, kad šiuo priverstinio pasaulinio sąstingio metu kreipiantis į juos galima daug kalbėti apie tai, ko nėra, ko trūksta. O nėra įprastos premijų teikimo ceremonijos, nėra salę užliejančių plojimų, nėra jaukios kolegų ir bičiulių šventės. Taip kaip nėra koncertų, spektaklių, renginių ar parodų.
„Tačiau aš noriu kalbėti apie tai, kas buvo, yra ir bus tol, kol mes būsime.
Apie tai, kaip Saulius Tomas Kondrotas prasiskverbia už racionalios tikrovės ribų, parodo blogio ir gėrio kovą, aistrų galią, apie meistrišką jo romanų ir apsakymų stilių, nenusileidžiantį pasaulinės literatūros šedevrams.
Apie Jono Vitoldo Tomaševičiaus vizualinės poezijos grožį ir gelmę, tapusią Lietuvos kino atpažinimo ženklu.
Apie Reginos Šaltenytės vaidmenis, sudėtingus moterų likimus istorijos gniaužtuose, pakylėjančius į antlaikinę perspektyvą.
Apie Rūtos Stanevičiūtės inicijuotus muzikos festivalius, jos knygas, straipsnius ir pasakojimus, atskleidžiančius muzikos pasaulio gelmę.
Apie poetiškai praktišką Gintaro Balčyčio architektūrą kaip erdvinės kultūros reiškinį.
Apie daugiasluoksnius kasdienybės ir istorijos ženklus įtaigiose Eglės Ridikaitės drobėse.
Apie Jono Rudzinsko mums vis iš naujo atveriamus tautodailės lobius.
Apie visa tai, kas, nepaisant karų, marų ir krizių, nuolatos pildo mus estetiniais atradimais, prasmingomis istorijomis, sudėtingais klausimais, giliomis įžvalgomis – visais tais gyvybės syvais, be kurių, ko gero, nebūtume visaverčiai žmonės. Nes kultūra nėra vien pridėtinė vertė, paslauga, rodiklis ar žmogiškieji ištekliai. Be jos būtume lyg šešėliai, netekę savo kūno, kraujo, kvapo, spalvos ar skambesio. Už šią didžiulę dovaną Jums, gerbiami laureatai, ir Jums, visi kuriantys, didžiulis ir nuoširdus ačiū“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad laureatai pasakoja pasauliui apie tai, kas ir kokie mes esame, kuo panašūs ir kuo skirtingi, kokia mūsų praeitis ir apie ką mes svajojame. „Perleidę gabalėlį Lietuvos per savo jautrų vidinį filtrą, įkūniję aukštinančiomis ar provokuojančiomis formomis, padedate giliau ją suprasti – tiek sau patiems, tiek mūsų nepažįstantiems. Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
Tuo pačiu Jūs mus kaip valstybę nuolatos kuriate ir perkuriate, neleisdami suprastėti, sustabarėti ir prarasti kūrybinės galios. Kuo veržlesnis šalyje kultūrinis gyvenimas, tuo didesnė ir tautos vidinė energija, besiskleidžianti naujomis idėjomis įvairiausiose gyvenimo srityse. Be Jūsų indėlio neturėtume kūrybingo verslo, inovatyvaus švietimo, aktyvių bendruomenių ir dvasios stiprybės toliau kurti savo ateitį“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas palinkėjo jiems neišsenkančio įkvėpimo, sveikatos ir kūrybinės sėkmės, o mums visiems – kuo greitesnio grįžimo prie taip trūkstamo ir pasiilgto bendravimo, visavertiško mėgavimosi menu ir kultūra.
Sveikindamas su artėjančia Lietuvos valstybės atkūrimo diena prezidentas paragino matyti rasmę ją kurti kasdien.
ELTA primena, kad 2020 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė rašytojas Saulius Tomas Kondrotas – už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė Regina Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, architektas Gintaras Balčytis – už miestui ir žmogui atvirą architektūrą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.
Pirmadienio vakarą buvo paskelbti prestižinės Pulicerio premijos laureatai už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos darbus JAV, praneša transliuotojas BBC.
Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje atiteko JAV rašytojui Colsonui Whiteheadui, kuris tapo vos ketvirtuoju rašytoju, dukart apdovanotu Pulicerio premija už grožinės literatūros kūrinį.
50 metų rašytojas 2017 metais gavo premiją už romaną „Požeminis geležinkelis“ (Underground Railroad). Be C. Whiteheado, tik trys kiti rašytojai – Boothas Tarkingtonas, Williamas Faulkneris ir Johnas Updike’as – buvo du kartus apdovanoti Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje.
Afroamerikietis C. Whiteheadas pagerbtas už romaną „The Nickel Boys“, kuriame pasakojama apie mokinių patirtą smurtą ir seksualinį išnaudojimą reformų mokykloje Floridoje.
Dėl koronaviruso pandemijos šiemet laureatai buvo paskelbti internetu. Laureatus paskelbdama Pulicerio premijų administratorė Dana Canedy pažymėjo, kad Pulicerio premijos teikiamos nuo 1917 metų, o praėjus mažiau nei metams po pirmųjų premijų įteikimo kilo ispaniškojo gripo protrūkis.
Žurnalistikos kategorijoje daugiausiai apdovanojimų gavo laikraštis „The New York Times“, įskaitant premiją už tiriamąjį reportažą apie taksi pramonę Niujorko mieste ir premiją tarptautinio reportažo kategorijoje už reportažus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.
Naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojams atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje. Jie apdovanoti už Honkongo protestuotojų nuotraukas.
„The Washington Post“ gavo aiškinamojo reportažo premiją už reportažus apie ekstremalių temperatūrų poveikį planetai.
Kalbos komisija jau šeštą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Šiemet apdovanojami daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
Laureatai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bus pagerbti vasario 28 d. šios komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, vyksiančiame Mokslų akademijos salėje.
Laureatams bus įteiktos skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai.
Pirmadienį, gruodžio 16-ąją, bus paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, bus įteikta Broniaus Savukyno premija ir trys premijos už publicistikos kūrinius.
2019 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai bus paskelbti Kultūros ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje.
Vėliau ten pat bus įteikta 2019 metų B. Savukyno premija ir trys premijos už publicistikos kūrinius.
Gruodžio pradžioje Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.
Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.
Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka): operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.
Gruodžio 16-ąją Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis laureatus. Jų pavardės ir bus paskelbtos pirmadienį, 13.00 val., Kultūros ministerijos Baltojoje salėje vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Tą pačią dieną, pirmadienį, Kultūros ministerijoje bus teikiama B. Savukyno premija ir premijos už publicistikos kūrinius.
B. Savukyno premija skiriama intelektualiosios eseistikos kūrinių autoriams, kultūros leidinių redaktoriams už vertingą indėlį į kultūros temų sklaidą, kultūros problemų apmąstymą periodiniuose kultūros leidiniuose per pastaruosius penkerius metus.
Kasmetinės trys premijos už publicistikos kūrinius skiriamos už reikšmingiausius ir profesionaliausiai sukurtus publicistinius kūrinius, paskelbtus visuomenės informavimo priemonėse kultūros temomis per praėjusius metus.
Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį Osle paskelbs 2019 metų Nobelio taikos premijos laureatą arba laureatus.
Pernai Nobelio taikos premija atiteko chirurgui Denisui Mukwegei iš Kongo Demokratinės Respublikos ir žmogaus teisių gynėjai Nadiai Murad iš Irako „už jų pastangas nutraukti seksualinės prievartos kaip karo ir ginkluotų konfliktų ginklo naudojimą“.
Šiais metais į Nobelio taikos premiją pretenduoja 223 asmenys ir 78 organizacijos. Tai ketvirtas didžiausias pretendentų skaičius nuo 1901 metų.
Šiųmetės Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas 11.00 val. Norvegijos (12.00 val. Lietuvos) laiku.
Nors pagal susiklosčiusią tradiciją kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje, būta nemažai spėlionių. Tarp pretendentų gauti šių metų Nobelio taikos premiją minima Švedijos paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri nuo 2018 metų rugpjūčio kiekvieną penktadienį pamokų metu eidavo protestuoti prie parlamento Stokholme, reikalaudama kovoti su klimato kaita. Paauglės protestas įkvėpė mokinius visame pasaulyje penktadieniais praleisti pamokas ir eiti į gatves reikalauti imtis veiksmų dėl klimato kaitos.
Kitas dažnai minimas pretendentas yra Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas dėl jo vaidmens siekiant pagerinti santykius su kaimyne Eritrėja. Po dešimtmečius trukusio priešiškumo 2018 metais Etiopija ir Eritrėja pasirašė taikos susitarimą.
Dar vienu galimu pretendentu gauti šiųmetę Nobelio taikos premija laikoma nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF), kuri gina žiniasklaidos laisvę. Ši organizacija buvo viena iš pirmųjų, viešai pasisakiusių prieš brutalią Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio žmogžudystę Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018-ųjų spalio 2 d.
Anksčiau šią savaitę jau buvo paskelbti Nobelio medicinos, fizikos, chemijos ir literatūros premijų laureatai. Piniginę apdovanojimo dalį sudaro 9 mln. kronų (908 000 dolerių). Apdovanojimai tradiciškai įteikiami gruodžio 10-ąją, minint Alfredo Nobelio mirties dieną.
