Lenkijos opozicija surengė plataus masto antivyriausybinį protestą. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį centrinėse Varšuvos gatvėse susirinko pusė milijono protestuotojų, ir, kaip teigia Lenkijos opozicijos organizatoriai, tai buvo viena didžiausių antivyriausybinių demonstracijų per 30 metų nuo komunizmo griūties.
Buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir kovos su komunizmu lyderis Lechas Walęsa kartu su opozicijos atstovais žygiavo eitynėse. Rudenį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai.
Žmonės suvažiavo iš visos šalies, po to, kai buvęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, centristinės opozicinės „Pilietinė platforma“ (PO) partijos vadovas, paragino protestuoti prieš „dideles pragyvenimo išlaidas, sukčiavimą ir melą, už demokratiją, laisvus rinkimus ir ES“.
Daugumos opozicinių partijų lyderiai ragino savo šalininkus prisijungti prie eitynių prieš Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamą nacionalistinę partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
„Miesto administracijos skaičiavimais, šiuo metu [protestuotojų skaičius] siekia 500 000“, naujienų agentūrai AFP sakė organizatorių atstovas Janas Grabiecas.
Raudona ir balta spalvomis pasipuošę demonstrantai nešė plakatus, skelbiančius „Viskam yra ribos“, „Ne – autoritarinei Lenkijai“, ir kaltino valdančiąją PiS partiją dėl besaikių kainų.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kreipėsi į minią, pareikšdamas, kad opozicijos vaidmuo yra „panašios svarbos“ kaip devintajame dešimtmetyje ir kovojant su komunizmu. Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
L. Walęsa, kuris vadovavo „Solidarumo“ sąjungai, sėkmingai kovojusiai su komunizmu, jau seniai nebedalyvauja politikoje. Jis sakė eitynių dalyviams „kantriai“ laukęs dienos, kai nacionalistų partija ir J. Kaczynskis bus priversti pasitraukti.
„Pone Kaczynski, mes atvykome jūsų. Pagaliau išaušo toji diena“, – kalbėjo L. Walęsa.
Birželio 4 d. protesto eitynių dieną minimos 34-osios pirmųjų iš dalies laisvų rinkimų Lenkijoje, po kurių komunizmas Europoje pralaimėjo, metinės.
1990 metais L. Walęsa tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.
Ronaldas Reiganas. Ronald Reagan. JAV prezidentas
Kyjivas, kovo 7 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorei Jungtinėse Valstijose Oksanai Markarovai perduotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtas Ronaldo Reigano (Ronaldo Reagano) Laisvės medalis, praneša naujienų agentūra UNIAN, remdamasi valstybės vadovo spaudos tarnyba.
Apdovanojimą Ukrainos diplomatei perdavė R. Reagano prezidento fondo vadovas Frederickas Ryanas.
Jis pabrėžė, kad šiuo garbingu apdovanojimu įvertinama V. Zelenskio lyderystė ir nepalaužiama dvasia milijonų ukrainiečių, ginančių teisę pasirinkti savo ateitį ir įkvepiančių visą civilizuotą pasaulį kovoti už laisvės ir demokratijos vertybes, kurioms savo gyvenimą paskyrė R. Reaganas. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Pasak F. Ryano, būtent JAV prezidentas R. Reaganas suteikė galingą impulsą „blogio imperijos“ griovimui ir nutiesė kelią į laisvę ir demokratiją jos pavergtoms tautoms buvusios SSRS teritorijoje.
R. Reagano prezidento fondas Laisvės medalį įsteigė 1992 metais. Jis įteikiamas įžymiems veikėjams už didelį indėlį į laisvės plėtrą pasaulyje. Iki šiol jį pelnė tik 10 žmonių, tarp kurių – Lechas Walęsa, Margaret Thatcher, Colinas Powellas.
Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa pareiškė neturintis pinigų Kalėdų dovanoms, praneša dpa.
„Šiais metais niekas iš manęs negaus dovanų, nes aš bankrutavau“, – 77 metų politikas sakė Lenkijos TV kanalui „Polsatnews“.
L. Walęsa teigė anksčiau daug keliaudavęs ir užsidirbdavęs pinigų skaitydamas paskaitas, tačiau to negalįs daryti koronaviruso pandemijos metu.
„Buvo laikai, kai turėjau pinigų, tada aš juos išleidau. Dabar stoviu čia tuščiomis kišenėmis“, – sakė jis.
Elektrikas L. Walęsa 1980 m. ėmė vadovauti profsąjungai „Solidarumas“ (lenk.: Solidarnosc), suvaidinusiai lemiamą vaidmenį kovoje prieš komunistinį režimą Lenkijoje. Nuo 1990 iki 1995 m. jis ėjo šios šalies prezidento pareigas.
Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijai minint 40-ąsias nepriklausomos profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimo metines, buvęs jos lyderis Lechas Walesa įspėjo dėl populizmo.
„Žmonės šiandien renka populistus, nes jie žada permainas“, – sakė L. Walesa, kuris už savo taikų indėlį kovoje prieš komunizmą 1983 metais laimėjo Nobelio taikos premiją ir kritus Geležinei uždangai tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu. L. Walesa pabrėžė, kad populistai teisingai supranta dabarties problemas, „tačiau jų atsakas yra klaidingas“.
Taip L. Walesa kalbėjo šimtams žmonių istorinėje Lenino laivų statykloje Gdanske, kur 1980 metų rugpjūtį ir užgimė „Solidarumo“ judėjimas. “Mes vietoj populistų turime perimti iniciatyvą“, – sakė 76-erių buvęs prezidentas. Esą būtini „protingesni sprendimai ir geresnės struktūros“. Po savo kalbos L. Walesa simboliškai atidarė laivų statyklos vartus, kaip tai padarė prieš 40 metų pasirašius Gdansko susitarimą.
Nepriklausomos lenkų profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimas 1980 metų rugpjūčio 31 dieną laikomas svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie komunizmo Europoje žlugimo. Pradžioje protestai Gdansko fabrikuose 1980-ųjų liepą kilo dėl augančių mėsos kainų. Rugpjūčio viduryje tada prasidėjo didžiuliai streikai Lenino laivų statykloje, kurių metu vis garsiau girdėjosi reikalavimai įkurti laisvą profsąjungą. Charizmatiškas „Solidarumo“ judėjimo atstovas buvo tada 35-erių elektrikas L. Walesa, kuris penkeri metai prieš tai buvo atleistas iš laivų statyklos.
„Solidarumui“ vienu metu priklausė 10 mln. žmonių – ketvirtadalis tuomečių Lenkijos gyventojų. 1981-aisiais profsąjunga vėl buvo uždrausta. Aktyvistai iki 1989 metų veikė pogrindyje.
Šiandien „Solidarumas“ turi 500 000 narių, profsąjunga laikoma artima valdančiajai „Teisės ir teisingumo partijai“ (PiS).
