Seimo socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydamas panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriame VSD prieštaravo, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. 

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

LVAT teisėjai nutartyje nurodė, kad sprendimą išduoti ar ne asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją priima paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į tikrinimą atlikusios VSD išvadą.

Valstybės saugumo departamento sprendime joks valinio pobūdžio sprendimas dėl leidimo išdavimo nėra priimtas, todėl tikrinimą atlikusios institucijos (o būtent – VSD) išvada yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros metu. Šis sprendimas įtakos asmens teisių ir pareigų apimčiai neturi – nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, tad todėl negali būti skundžiamas administraciniam teismui. M. Bastys teismo taip pat prašė įpareigoti Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“.

LVAT nurodė, kad M. Bastys paslapčių subjekto vadovo sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija šioje byloje neginčija, todėl savarankiškas reikalavimas įpareigoti Seimo Pirmininką atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nenagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti minėtus M. Basčio reikalavimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.15; 06:52