Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Narva, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Estijos Narvos mieste, esančiame prie pat sienos su Rusija, demontuotas Lenino paminklas. Bolševikų revoliucijos vado skulptūra čia stovėjo 65 metus. Dabar ji nugabenta saugoti į Estijos karo muziejų, įsikūrusį į šiaurę nuo sostinės Talino, trečiadienį feisbuke pranešė Narvos muziejus.
Pavasarį Vladimirui Iljičiui Leninui (1870-1924) skirtas paminklas bus perduotas Estijos istorijos muziejui Taline, kuriame po atviru dangumi įrengta sovietmečio statulų ekspozicija.
Keturių metrų aukščio 1917-ųjų Spalio revoliucijos vado bronzinė statula Narvoje buvo atidengta 1957 metų lapkričio 7 dieną. Estijai atgavus nepriklausomybę, ji 1993-aisiais buvo perkelta iš centrinės aikštės į Hermano tvirtovės vidinio kiemo kampą. Ši tvirtovė yra labiausiai lankomas objektas Narvoje, kurios daugiau kaip 90 proc. gyventojų sudaro etniniai rusai.
Vytis – Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. ELTA nuotr.Lukiškių aikštei labiausiai tiktų įspūdingas Vytis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisimindama sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusį paminklą Leninui, sako jaučianti „alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie ateitį, o apie praeitį. Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandieną, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai“, – LRT televizijai Lukiškių aikštėje penktadienį sakė prezidentė.
Kalbėti apie dabartį ir ateitį neminint praeities, labai jau vartotojiška nuostata, juk visa dabartis atėjo iš praeities, o ant jos ir ateitis kuriama. Ir dabartis trunka tik akimirką, po jos lieka praeitis, o ateitį tik einame, jos vis dar nėra, dar nereali. Pati Lukiškių aikštė turi savo praeitį, yra mūsų valstybės sostinės reikšmingas komponentas, todėl ji turi atlikti ir piliečių ugdomąją funkciją, valstybę reprezentuojančią priedermę, o ne tik plynę, kuriame žmonėms ir vaikams būtų gera būti. Iš vartotojiškų paskatų sostinė jau virto būčiai nepalankiu „skruzdėlynu“, todėl žmonėms ir vaikams nereikia brautis į centrą, o nesunkiai rasti kitą vietą, kur būtų gera būti.
Lukiškių aikštė be didingo Lietuvos kario paminklo – ne aikštė. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams“, – pridūrė šalies vadovė. Tačiau…
Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Turint galvoje Lukiškių aikštės Seimo nutarimu įtvirtintą reprezentacinę funkciją, Prezidentės asmeninę alergiją paminklams pilietinė tauta turėtų ignoruoti.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Pernai Kultūros ministerijos skelbtą atranką neva laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, tačiau dalis politikų, visuomenininkų siekia, jog aikštėje atsirastų tarsi antrojoje vietoje likusi Vyčio skulptūra (ginčą nagrinėja teismas).
Visuomeninės organizacijos, nelaukdamos biurokratinių valstybinių institucijų apsisprendimo, jau įsteigė ir pašventino aikštėje „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ memorialo relikvijorių, išliejo pamatą paminklui. Juo turėtų tapti Vytis.
Vytis būtų paminklas ir drauge Valstybės simbolis (Lietuvos herbas), todėl Prezidentei, kaip Valstybės vadovei, reikėtų imtis paskatos greičiau jį pastatyti.
