Princas Williamas aplankė britų kariškius Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 22 d. (ELTA). Didžiosios Britanijos princas Williamas trečiadienį surengė neskelbtą kelionę į Lenkiją, kur susitiko su britų ir lenkų kariais, dislokuotais prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, praneša CNN.
Karališkosios šeimos narys gyrė kariškių „bendradarbiavimą remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę“.
Velso princas apsilankė Teritorinės gynybos pajėgų 3-iosios brigados bazėje Žešuve, kur susitiko su Lenkijos nacionalinės gynybos ministru Mariuszu Błaszczaku ir apžiūrėjo karinės technikos ekspoziciją. Ten jis kalbėjosi su britų ir lenkų kariais apie tvirtą bičiulystę, užsimezgusią jiems pradėjus dirbti kartu.
„Mūsų tautas sieja tvirti ryšiai. Bendradarbiavimas remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę, kuri taip pat yra mūsų ir jūsų laisvė, šiuos ryšius dar labiau sustiprina“, – sakė Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis.
Tai pirmoji princo Williamo kelionė į Lenkiją nuo 2017 metų.
Lietuvos karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje). Roberto Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse sustiprins į Lietuvą atvykę Lenkijos kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Penktadienį karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusioje NATO oro policijos misijos karinių vienetų pasikeitimo ceremonijoje, pastarąjį pusmetį misiją stiprinusius Čekijos karius pakeitė lenkai.
„Esame dėkingi Vengrijos ir Lenkijos kontingentams už jų indėlį Baltijos šalių oro erdvės saugumui. Tai yra ypatingos reikšmės atgrasymo priemonė mūsų regione. Aktyviai prie regiono saugumo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau vienuoliktą kartą. Tai siunčia tvirtą atgrasymo žinią ir parodo Aljanso vienybę“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, Lenkijos kariai ateinančius du mėnesius patruliuos su keturiais naikintuvais F-16. Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos valstybėse vadovauja Vengrijos karinės oro pajėgos, Lietuvoje dislokavusios keturis „JAS 39 Gripen“ naikintuvus. Po dviejų mėnesių Lenkija perims iš Vengrijos šios misijos vadovavimą.
Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių sieną oro erdvėje su Rusija ir Baltarusija.
Nuo kovo mėnesio NATO sąjungininkai sustiprino oro policijos pajėgumus pasitelkdami daugiau karių, ir daugiau naikintuvų, kurie nuolat budi ir patruliuoja Rytiniame NATO pakraštyje.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Tris mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karius su jų misiją sustiprinusiais Portugalijos kariais pakeis Lenkijos kariai, vadovausiantys misijai ir patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
Aktyviai prie regiono saugumo ir atgrasymo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau dešimtą kartą. Dabartinę lenkų pamainą sudarys iki 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, NATO Jungtinių oro operacijų centro Uedeme vado pavaduotojas brigados generolas Slavomiras Žakovskis, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje štabo karininkas majoras Martinas Canuelis, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, Danijos gynybos atašė Lietuvoje pulkininkas Nielsas Henrikas Johansenas, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
Misiją baigiantys Danijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 70 danų karių. Danijos kariai taip pat bendravo su Šiaulių miesto visuomene, kiek buvo leidžiama pagal COVID-19 apribojimus. Portugalijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 80 karių. Oro policijos misiją vykdantys kontingentai tarnaudami Lietuvoje ne tik kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius, bet ir treniravosi kartu su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariais.
NATO oro policijos misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje sustiprins Belgijos kariai su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Jie Amaryje pakeis su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais iki šiol misiją stiprinusius Italijos karius.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 14-os sąjungininkių kariai. Lenkijos kontingento misija bus 58-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 m.
Didelė grupė Lenkijos kariškių iš misijos Afganistane grįžo į tėvynę su koronavirusu. Tai penktadienį pranešė Lenkijos kariuomenės vyriausiojo vado atstovas spaudai Marekas Pawlakas.
Anot jo, koronavirusas patvirtintas 99 kariams. „Dauguma jų serga be simptomų“, – sakė M. Pawlakas televizijos kanalui TVN 24. Užsikrėtę kariškiai izoliuoti. Keturi žmonės gydomi ligoninėje.
Iki šiol Lenkijoje nustatyti 39 407 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 1 612 infekuotųjų mirė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lenkijos Respublikos ambasadorės Lietuvai Uršulos Doroševskos (Urszula Doroszewska) skiriamuosius raštus.
Šalies vadovė su naująja Lenkijos ambasadore aptarė bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, energetinio saugumo stiprinimą, dvišalius ryšius.
Grėsmių akivaizdoje Lietuva ir Lenkija užsitikrino tvirtas ir patikimas NATO atgrasymo priemones. Regione dislokuoti daugiašaliai NATO batalionai, rotuojama JAV karių brigada ir technika, vykdomos bendros pratybos. Būtina ir toliau glaudžiai bendradarbiauti siekiant nuolatinio JAV ir kitų sąjungininkų buvimo regione, sprendimų dėl regioninės oro gynybos, kovojant su propaganda bei kitomis hibridinėmis grėsmėmis.
Abi valstybės vienodai supranta būtinybę stiprinti Europos energetinį saugumą ir mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo rusiškų dujų. Elektros tinklų sinchronizacija, atsakas į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes – tai bendri Lietuvos ir Lenkijos interesai.
Lietuva ir Lenkija yra svarbios ekonominės partnerės, kurias sieja glaudūs prekybos ir investiciniai ryšiai, bendri infrastruktūros projektai. Lenkija yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir ketvirta didžiausia užsienio investuotoja mūsų šalyje.
Ambasadorė U. Doroševska yra dirbusi Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) patarėja Rytų politikos klausimais, buvo Lenkijos ambasadorė Gruzijoje, dirbo prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) kanceliarijoje. 2006 m. ambasadorei įteiktas Lenkijos atgimimo Komandoro kryžius.
Rugpjūčio 2 d. į Lietuvą bendroms pratyboms su Lietuvos kariais atvyko sąjungininkų rotacinės pajėgos iš Lenkijos.
Apie 130 Lenkijos karių atvyko iš Lenkijos kariuomenės 17-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 7-ojo kalnų pėstininkų bataliono.
Pirmąją savaitę jie bus dislokuoti Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje. Vėliau Lenkijos kariai persidislokuos į Alytų, kur dalyvaus bendrose pratybose „Strong Husar“ su Kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariais.
Lietuvoje Lenkijos kariai bus dislokuoti iki šių metų rugpjūčio pabaigos.
Į Lietuvą pratyboms Lenkijos kariai atsigabeno ir kelių modifikacijų šarvuočius ROSOMAK ir kitą kovinės paramos techniką.
Lietuvoje šiuo metu rotacinėse pajėgose treniruojasi ir bendrose pratybose su lietuviais dalyvauja JAV 3-ojo bataliono 69-ojo ginklų pulko B kuopos kariai. Taip pat su mūsų šalies kariais Lietuvoje treniruojasi ir Vokietijos 295-ojo Artilerijos bataliono bei Portugalijos kariuomenės artilerijos baterijos kariai.
Nuotraukų autorius – Paulius Čilinskas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (KAM.lt).
