Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) pasiekė akivaizdžią pergalę sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP), informuoja „Reuters“.
Valstybinės rinkimų komisijos apskaičiuoti rezultatai rodo, kad PiS pasiekė geriausią visų laikų savo rezultatą bet kokiuose rinkimuose: visuotiniuose ar Europos Parlamento rinkimuose.
PiS sekmadienį vykusiuose rinkimuose į EP atiteko 45,6 proc. balsų. Prieš penkerius metus vykusiuose EP rinkimuose valdančioji Lenkijos partija pelnė tik 31,8 proc. balsų, o 2015 metais vykusiuose Lenkijos parlamento rinkimuose partija gavo 37,6 proc. balsų.
„Šiandien labai svarbi diena“, – sakė PiS partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, džiaugdamasis geru partijos pasirodymu rinkimuose.
Opozicinių partijų suburta Europos koalicija, į kurią įeina „Piliečių platforma“, kuriai anksčiau vadovavo dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas lenkas Donaldas Tuskas, rinkimuose į EP liko antroje vietoje su 38,3 proc. balsų.
Šeštadienį surengtame nacionalistų žygyje Varšuvoje dalyvavo kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Tą pačią dieną minėtos ir Lenkijos nepriklausomybės metinės, skelbia BBC.
Žygio dalyviai laidė tokius religinius šūkius kaip „Dievas, garbė, šalis“, o kai kurie rėkė ir tokias rasistines skanduotes kaip „Grynakraujė Lenkija, baltoji Lenkija“.
Lenkijos sostinėje šeštadienį įvyko ir prieš nacionalistų žygį nukreiptas protestas. Jame dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Policija skaičiuoja, kad pagrindinis žygis pritraukė apie 60 tūkst. lenkų.
Kasmet organizuojamame renginyje taip pat buvo ir šalies valdančiosios konservatorių partijos „Teisė ir teisingumas“ rėmėjų. Savo ruožtu, Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak) žygį pavadino „nuostabiu reginiu“.
Dabartinė Lenkijos valdžia kvailioja, švelniai kalbant. Vargu ar ji išsilaikys visą kadenciją. Tačiau tas bandymas mus pavadinti nacionalistais, gretinant su fašistais ir militaristais, nėra nesusipratimas, vieno kokio politiko proto aptemimas. Anaiptol.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
Tuo sveiku protu nesuvokiamu pareiškimu bandyta pasakyti: klaupkitės, arba štai kas jūsų laukia. Kilus šiokiam tokiam triukšmeliui, Varšuvos politikai atsitraukė, bet savo siekių Vilniaus krašte neatsisakė. Nurims tik tada, kai pasieks maksimumą – lenkų Lietuvoje autonomiją. Aš nerašau „Lietuvos lenkų“, nes Lenkija būtent to ir siekia – kad čia lenkai netaptų Lietuvos lenkais, kad visą laiką būtų „penktoji kolona“.
Tai ką darysime, ponai? Klaupsimės? Tikriausiai. Pataikūnai politikai, politologai, žurnalistai, net kai kurie kalbininkai jau prabyla: ar mes nesakėme? Seniai reikėjo ištaisyti vis dar neištaisytas klaidas.
Kokias klaidas? Ar kad mes Lietuvoje „neišlaikome“ lenkiškų mokyklų, kaip „yra“ visame pasaulyje? Ar kad Lietuvoje gyvenančių lenkų neasimiliuojame, kaip asimiliuojami Lenkijoje gyvenantys lietuviai?
Dabar turime išties puikią progą išsiaiškinti, ko vieni iš kitų laukiame, tikimės, kur galime nusileisti, kur negalime. Lietuvos valdžioje visai kiti žmonės, tų, kurie lengvabūdiškai, pataikūniškai ar dėl neišmanymo Lenkijai prižadėjo neleistinų nuolaidų, politikoje jau beveik neliko.
Štai net prezidentas Valdas Adamkus piktinasi neišmintingais Lenkijos bandymais apšaukti mus nacionalistais, primena, kad Lietuvoje lenkų gyvenimo sąlygos žymiai geresnės nei kitose šalyse.
Akys krypsta į LVŽP lyderį Ramūną Karbauskį, į Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį. Pirmasis viešai prasitarė, kad dėl tų prakeiktų raidžių bus elgiamasi panašai kaip elgiasi latviai (raides „prakeiktomis“ pavadinau aš, ne LVŽP pirmininkas). Kas tinka Latvijos lenkams, tas turėtų tikti ir Lietuvos lenkams. Logiška.
Žinoma, Varšuvos interesai Lietuvoje visai kiti nei Latvijoje. Todėl jau girdėjome, kad Lenkijos kariai karo atveju Lietuvos gali neginti, jeigu būsime tokie nenuolankūs. Lenkijos naudai privalome pagaliau išspręsti „PKN Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktą dėl vežimo tarifų. Kitaip Lietuvos ir Lenkijos santyliai nepagerės, net jeigu patenkinsime asmenvardžių, gatvių pavadinimų reikalavimus, lenkiškas mokyklas visiškai izoliuosime nuo lietuvių kalbos, istorijos. Mažiausias nepaklusnumas – ir prasidės bendrų energetikos projektų (dujų jungtis, antrosios elektros tinklų jungtis) vilkinimas arba net stabdymas.
Tikriausiai ir naujoji valdžia lenkams neišdrįs pasakyti: juokiasi puodas, kad katilas juodas. Ne mes, o jūs dabar esate labai panašūs į rusiškus nacionalistus ir militaristus. Geopolitiškai ne tik jūs mums, bet ir mes jums esame labai svarbūs ir reikalingi. Nemeskit kelio dėl takelio. Nepuoselėkite vilčių, kad šantažuodami galėsite vėl užgrobti Vilnių ir Vilniaus kraštą, kaip tai padarė jūsų maršalas. Atsikvošėkite. Nedarykite gėdos Europai, jai ir be jūsų dabar labai sunku. Šimtai tūkstančių lenkų miestų gatvėse reikalauja išminties ir atsakomybės.
Ką pasakys naujoji mūsų valdžia?
P.S.
Kai rašiau šį tekstą, dar nežinojau, kad protestuotojai blokavo Lenkijos parlamentą Varšuvoje. Galime neabejoti – ši neišmintinga Lenkijos valdžia neišsilaikys.
